Kuriozitete mbi boten e internetit!!!
Faqe: [1] 2
  Printo  
Autor Tema: Kuriozitete mbi boten e internetit!!!  (Lexuar 51835 here)
Owner
Moderator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 404


CuN-TiRoNe

Respekt: 0

Profili WWW
« : 11/06/07, 16:04 »
0

Kuriozitete mbi boten e internetit!!!
Identifikuar

CuN-TiRoNe
Owner
Moderator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 404


CuN-TiRoNe

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #1 : 11/06/07, 16:04 »
0

Shqipėria renditet nė vendin e 107-tė nė botė, sipas pėrdorimit tė teknologjisė informatike komunikuese (ICT), nė rang listėn e Forumit Ekonomik Botėror.

Kėshtu vendi ynė rendit nė fundin e listės e cila mban 122 shtete, duke qėndruar pas vendeve me zhvillim tė ulėt ekonomik. Ndėrsa fqinji ynė, Maqedonia u rėndit nė vendin e 81-tė duke realizuar pėrparim. Danimarka pėr herė tė parė gjendet nė kreun e rang listės, duke ia marrė primatin Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės (SHBA), qė ranė nė vendin e shtatė. Prapa Danimarkės, e cila ka 5.71 pikė, gjenden Suedia, Singapori, Finlanda, Zvicra dhe Holanda, ndėrsa nė mesin e dhjetė vendeve tė para ėshtė Islanda, Britania e Madhe dhe Norvegjia. Shqipėria gjendet nė vendin e 107-tė, ndėrsa nga vendet tjera tė rajonit, mė sė miri e renditet Sllovenia nė vendin e 30-tė (4.41), vijon Kroacia nė vendin e 46-tė, Greqia nė vendin e 48, Turqia nė vendin e 52-tė, Rumania nė vendin e 55-tė, Bullgaria nė vendin e 72-tė, Serbia nė vendin e 74-tė dhe Bosnja e Hercegovina nė vendin e 87. Njėra nga autorėt e kėtij raporti, Irene Mia konsideron se ICT-ja e zbatuar gjithnjė e mė shumė po bėhet element kyē, me tė cilin vendet realizojnė pėrparim tė vazhdueshėm. Shtetet nordike treguan se orientimi i hershėm drejt arsimimit dhe inovacioneve dhe zbatimi i pėrhapjes sė (ICT) paraqet strategji fitimtare pėr arritjen e konkurreshmėrisė zhvillimore
Identifikuar

CuN-TiRoNe
Owner
Moderator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 404


CuN-TiRoNe

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #2 : 11/06/07, 16:04 »
0

Informatika zotėrohet nga meshkujt
Tė gjitha arsyet qė "largojnė" vajzat nga universi i pafund e super i pasur i kompjuterėve dhe teknologjisė sė lartė Njė vit mė parė Universiteti i Derby-t nė Britaninė e Madhe prezantoi njė kurs tė ri studimesh nė "Computer Games", qė pati njė sukses pėrtej parashikimeve. Vetėm pėr pak ditė u regjistruan plot 106 studentė. Por, problemi ishte ky: ishin tė gjithė meshkuj.

Nė universitetet amerikane, rasti i Derby-t pėrmendet si njė shembull ekstrem pėr tė shpjeguar pikėn e dobėt tė botės hightech: mungesėn e grave. Nė tė vėrtetė, e gjithė kjo nis nga themelimi dhe drejtimi i kompanitė mė tė mėdha dhe mė tė suksesshme nė vitet e fundit nė SHBA. Le ta nisim nga "You Tube", themeluar nė vitin 2005 nga Chad Hurley, Steve Chen dhe Jawed Karim, tre meshkuj jo mė shumė se 20 vjeē. Pastaj kalojmė te "Facebook", krijuar nė vitin 2004 nė Harvard falė kėmbėnguljes dhe punės sė njė studenti, Mark Zuckerberg. Po "My space"? U krijua nė vitin 2003 nga Tom Anderson, njė kėrkues shkencor nė Universitetin e Kalifornisė. Duke e kthyer kohėn pas, le tė ndalemi te "Google", prezantuar nė vitin 1996 nga dy djemtė nga Standford, Larry Page dhe Sergey Brin, sot dy supermiliarderė. Edhe "eBay", sajti i ankandeve online qė ka ndryshuar botėn e tregtisė, u shpik nė vitin 1995 nga hackeri Pierre Omidyar. Mund tė shkojmė mė tej me "Apple" e Steven Jobs (1976), apo nė "Microsoft"- in e Bill Gates (1975), duke arritur nė fund te "Hewlett Packard", njė ndėrmarrje e rėndėsishme e "Silicon Valley", krijuar nė vitin 1934 nga Bill Hewlett dhe Dave Packard. Kėshtu, nė rolin e drejtuesve, themeluesve dhe kėshilltarėve mė tė rėndėsishėm, takon gjithmonė vetėm meshkuj. Me sa duket, hi-tech ėshtė njė aktivitet qė u kushtohet vetėm meshkujve dhe ku gratė ose mungojnė, ose mund tė numėrohen me gishta.

Argumenti ėshtė aq shumė i ndjeshėm nė Amerikė, sa Larry Summers, ish-ministėr i Thesarit nė kohėn e Bill Clinton-it dhe njė nga ekonomistėt mė tė mirė amerikanė, njė vit mė parė hoqi dorė nga karrigia e Presidentit tė Harvardit, pėr shkak tė diskutimit qė hapi mbi kėtė ēėshtje. Summers ishte nė qendėr tė njė polemike tė dhunshme, qė kur nė janar tė vitit 2005 kishte sugjeruar se numri i ulėt i grave nė komunitetin shkencor mund tė shpjegohej me aftėsitė e pakta tė tyre pėr shkencėn. Nė tė vėrtetė, faljet dhe justifikimet nuk i mjaftuan qė ta shpėtonin. Pasi humbi mbėshtetjen nga pjesa mė e madhe e pedagogėve, u detyrua tė jepte dorėheqjen nė shkurt tė vitit 2006.

Por pyetja e shtruar nga Summers vazhdon tė tingėllojė akoma nė ndėrmarrjet dhe universitet amerikane. Pėrse gratė po arrijnė gjithmonė e mė rrallė nivele tė larta drejtuese nė postet shkencore, por edhe prania e tyre nė kėtė sektor po ulet nė mėnyrė drastike? Kėshtu, sipas njė raporti tė sapo publikuar nga "Federal Bureau of Labour Statistics", prej mė shumė se dhjetė vjetėsh gratė janė duke e braktisur teknologjinė e informacionit. Nė vitin 1996 ato pėrfaqėsonin 41 pėr qind tė teknikėve tė kėtij sektori, ndėrsa sot vetėm 32 pėr qind. Statistikat e bėra publike nga "Center for Woman‘s Business research" nė Washington thonė se nė vitin 2004 vetėm katėr pėr qind e shoqėrive tė teknologjisė sė lartė drejtoheshin nga femrat, njė shifėr nė rėnie duke e krahasuar me pesė pėrqindėshin nga viti ‘96 deri nė 2000. Kėrkime tė tjera konfirmojnė se gratė qė laureohen dhe marrin nota mė tė mira se meshkujt, zgjedhin gjithmonė e mė pak fakultetet qė priren drejt shkencave. Madje edhe ato qė pranohen nė kompani tė tilla, largohen shumė shpejt nga puna.

Nė tė vėrtetė nuk ėshtė vetėm problemi etik i diferencės mes llojeve ai qė tė shqetėson mė shumė. Problemi qėndron tek aftėsia konkurruese e sistemit amerikan. Studimet nė lėndėt shkencore tėrheqin gjithmonė e mė shumė tė rinj amerikanė dhe brenda kėsaj, numri i femrave ėshtė konsideruar shumė, shumė i ulėt. Madje, sipas parashikimeve nė vitin 2010, numri i femrave nė lėndėt shkencore do tė jetė sa gjysma e sotme. Bob Cohen, zėvendėspresident i IIAA (International Associaton for Technology in America), duke reflektuar rreth krizės sė pėrfaqėsimit tė femrave, thotė: "Ėshtė njėlloj sikur nė nivel ndėrkombėtar po veprojmė vetėm me njė dorė, pasi tjetrėn e kemi tė lidhur pas shpine. Kompani si "Google", "Hp" dhe "Microsoft" tregojnė pėr rėndimin e kėtij problemi, edhe pse nuk pranojnė tė tregojnė pėrqindjen e grave programuese nė brendėsi tė tyre. Nga ana tjetėr nuk bėhet fjalė vetėm pėr njė tendencė amerikane.

Nė Britaninė e Madhe, sipas njė kėrkimi, numri i grave qė punojnė nė sektorėt e teknologjisė sė lartė ka rėnė nga 21 pėr qind nė vitin 2000 nė 16 pėr qind nė vitin 2007. Arsyeja? Mungesė fleksibiliteti nė punė, prania vetėm e meshkujve nė ndėrmarrje, orė tė tejzgjatura dhe njė ambient ku punohet 80 orė nė javė, nuk ka pushime dhe ku flitet vetėm pėr biznes, sukses dhe pasuri. Nė fakt, ekzistojnė pak fjalė kyēe pėr tė pėrshkruar djemtė qė ua kushtojnė jetės sė tyre softwareve, veshin xhinse dhe bluza tė pista, nuk kanė raporte sociale, nuk lahen. Atėherė pėrse njė vajzė duhet tė zhytet nė njė ambient tė tillė?

Po ashtu, nė emisionin amerikan "Beaty and geek", Shirin Deghan, fituesja e "Black Barry Women&Tecnology Award", shpjegon se duhet fleksibilitet pėr tė tėrhequr dhe mbajtur gratė nė ndėrmarrjet high tech: "Suksesi im u dedikohet pesė vėllezėrve tė mi, tė gjithė mė tė mėdhenj se unė, qė mė kanė rritur si njė mashkull.

Pėrballė kėtij problemi, nė botėn e "Silicon Valley" ka bėrė qė tė jenė sėrish nė qendėr tė debatit "diskutimet e rrezikshme", tė sugjeruara njė vit mė parė nga Larry Summers. Nė fund tė marsit, njė shoqėri e rėndėsishme pėr administrim ndėrmarrjesh ka publikuar njė kėrkim tė pavarur qė ka njė titull provokues (tė ndalojnė stereotipat seksuale) me tė dhėna shumė tė rėndėsishme pėr t‘u analizuar. Tre autorėt: Kathy Harris, Diane Merello dhe Mark Raskino, mbėshtesin se "ka ardhur momenti tė bėhen eksplicit mitet dhe realiteti i diferencave biologjike dhe sjelljeve mes burrave dhe grave dhe tė hapet diskutimi se si trajtimi i meshkujve dhe femrave influencon nė botėn e ndėrmarrjeve". Tre autorėt sugjerojnė se "gratė dhe burrat kanė mėnyra tė ndryshme pėr tė pėrballuar impenjimet, njerėzi dhe vendet e punės". Sipas tyre, tentativa pėr tė futur njė numėr mė tė madh grash nė "lojė" ėshtė e dėshtuar, ndaj duhet ndryshuar loja, duke riprojektuar organizimet e ndėrmarrjeve tė tri.

Duke ngelur te kėrkimi i Gaartner, gratė janė mė tė dhėna pėr tė dėgjuar tė tjerėt, pėr shkak tė kapacitetit tė trurit tė tyre dhe kanė aftėsi mė tė mira gjuhėsore, ndaj kjo i pengon ato qė tė jenė lidere tė njė grupi apo shoqėrie, ndėrsa burrat mendojnė mė thellė dhe rrezikojnė, e pikėrisht kjo i bėn ata mė tė pėrshtatshėm nė punėt shkencore. Nė fund, autorėt e mbyllin: "Gratė janė gati tė bėjnė gjithēka pėr tė fituar punėn, familjen dhe interesat personale, e nėse pėr tė arritur kėtė rezultat u duhet tė largohen nga ndėrmarrjet, atėherė e bėjnė". Sugjerime? Duhet braktisur modeli mashkullor dhe u duhet dhėnė mė shumė besim dhe hapėsirė femrave?
Identifikuar

CuN-TiRoNe
Owner
Moderator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 404


CuN-TiRoNe

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #3 : 11/06/07, 16:04 »
0

           
1TB Do dal Ne shitje
1TB Drive po vjen, dhe nuk behet fjale per Tuberkulozin po per Hard Drive te fundit, qe eshte 1000GB ne madhesi!
Ne te mund te mbahen 250.000 kenge ne mp3, ose me teper se 1500 filma ne avi format me rreth 700mb secili!
Ja dhe ca lajme nga industria prodhuese:
http://www.efytimes.com/efytimes/ful...16599&magid=11
http://www.bootdaily.com/index.php?o...50&Item id=59
Identifikuar

CuN-TiRoNe
Owner
Moderator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 404


CuN-TiRoNe

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #4 : 13/06/07, 11:11 »
0

Shfletuesi SAFARI Tani edhe ne Windows OS Beta

Apple ka leshuar Shfletuesin (browser) e ri per WIndows OS Safari i cili akoma eshte ne prove (beta). Apple pretendon se eshte shfletuesi me i shpejte deri me tani. 2X me i shpejte se IE dhe Firefox, Une po shfletoj tani ne Safari....

Ketu poshte mund te shkarkoni SAFARI per Windows OS.
Kodi:

http://www.apple.com/safari/download/

Identifikuar

CuN-TiRoNe
Owner
Moderator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 404


CuN-TiRoNe

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #5 : 13/06/07, 11:11 »
0

Shitet pėr 7 milion euro domaini PORN.com

Domaini PORN.com shitet per 7 milion euro. Eshte rekordi dyte me i madh per nje domen, vendin e pare e mban SEX.com me 8.8 milion euro.
Identifikuar

CuN-TiRoNe
Owner
Moderator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 404


CuN-TiRoNe

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #6 : 13/06/07, 11:11 »
0

Google nė emrin tuaj!

Beni google te punon nen emrin tuaj

Shembull:

http://www.logogle.com/ggl.php?hl=ja&lo=Balkanweb

Te ndertoni nje faqe te re shkoni ketu:

http://www.logogle.com

Ju me kete mund te shenon cfaredo emri qe doni dhe me kete gjithmone Goolge te punon ne emrin tuaj, duke ruajtur adresen e gjate ne favorites.

Disa shembuj:

http://www.logogle.com/ggl.php?hl=ja&lo=Balkanweb

http://www.logogle.com/ggl.php?hl=ja&lo=Forum
__________________
Identifikuar

CuN-TiRoNe
Owner
Moderator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 404


CuN-TiRoNe

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #7 : 13/06/07, 11:11 »
0

................... ................Vra sje Me Kompjuter.......... ................... ......

Ndryshme nga mikroorganizmat, shkaktare te semundjeve tė ndryshme, viruset kompjuterike janė jo materiale dhe kanė formėn e programeve me pėrmasa te vogla, te pregatitura nga programiste profesioniste te titulluar Hacker. Kėto viruse nuk kanė kufinj apo largesi gjeografike, i rezistojne kohės dhe janė te pa kapshem nga shqisat e njeriut. Ato janė te aftė pėr te levizur vete nėpėr rrjetet kompjuterike, te maskohen, te shkaterojne barierat mbrojtese Antivirus, te shumefishohen dhe te sjellin deme te pallogaritshme duke mbetur pėrherė te padukshem, dhe njė pjesė e mirė e kėtyre mbasi mbarojne misjonin e tyre shkaterues, vetshkatrohen duke mos lėnė asnjė gjurme, si tė mos kishin egzistuar kurrė.

Nuk do ju besohet por kėto krijesa informatike nund te jenė ne gjendje tė vrasin edhe njerėz. Janė te shumta rastet kur viruse kompjuterike kanė hyrė dhe kanė poseduar instrumente shkencore dhe aparatura diagnostikuese mjeksore duke ndryshura parametrat dhe duke i kthyer kėto istrumente ne arme vdekjeprurese pėr njeriun. Njė pjesė e mirė e tyre bėjnė pjesė dhe ne arsenalet ushtarake dhe misjoni i tyre i vetėm ėshtė shkaterimi i gjithckaje qe gjejne pėrpara, njė virus nuk ėshtė i dobishem pėr asgjė dhe ėshtė njė arme e mirė lufte. Kėto viruse krijohen nga njerėzitė me te ndritur te fushes informatike dhe i kalojne tė gjitha perfytyrimet njerzore te aftėsive tė tyre vrasese.

VIRUSI 666 (Simboli i Djallit).

Gjithēka ndodhii ne Francė kur njė operator u gjet i vdekur pėrpara ekranit te komjuterit te tij personal nga
njė hemoragji e pa zakonte ne tru.Ne fillim gjithēka u mendua si njė mbingarkese, ose njė mbi lodhje e munshme mendore, por ekspertiza mjekoligjore vertetoj te kundėrtėn i riu ishte ne kushte optimale fizike dhe nuk kishte asnjė patologji te munshme kardiovaskulare, nuk gjeten as shenja helmimi apo goditjesh me mjete te forta, ata ariten ne perfundimin "Hemoragjia ka njė shkak te jashtem". Eksperte nga i gjithė vendi erdhen pėr te egzaminuar vendin e krimit dhe ariten ne perfundimin se shkaktar pėr vdekjen e te riut 22 vjeēar ishte njė virus informatik, me emrin apokaliptik "666".

Gjithēka u izolua dhe ēėshtja i kaloj ne dorė agjenteve te sigurimit kombėtar. U thiren ekspertet me te medhenj te fushave informatike, elektrike, inxhenieri elektronike dhe specialiste te teknologjive te avancuara. Ekspertet kėtė rast e shpjeguan ne kėtė mėnyrė:
Ne ekranin kompjuterik njėsoj si ne ekranin e kinemase apo atė televiziv, kuadrot
ndryshojnė me frekuence fikse 24 Herc (24 kuadro pėr sekonde). Sipas specialisteve 666-ta jep ne ekran 25 Herc, domethėnė njė kuader me shumė nėpėrmjet te cilit pėrfitohet njė kombinim i veēantė ngjyrash. Kombinimi i ngjyrave ndryshon treguesit kryesore te veprimtarise jetėsore te njeriut. Perceptimi i pavetedijshem i pamjeve te ndryshueshme shkakton crregullim te punės se zemrės dhe tensioni arterial i gjakut brenda njė segmenti te vogėl kohe herė ritet dhe herė ulet ndjeshejm. Ngarkesa mbi enet e gjakut ndryshon vazhdimisht e cila ēon dhe ne njė crregullim hormonal deri ne atė pikė sa krijohet njė rezonance hemostatike midis eneve dhe presionit te gjakut e cila brenda pak minutash shkakton plasjen e eneve te gjakut ne tru duke shkaktuar njė hemoragji endokraniale vdekjeprurese.

Virusi 666 u vleresua nga ekspertet si virusi me i aritur deri me sot. Askush nuk e di se si arrihet ky kombinim djallezor ngjurash, mendohet qe 666-ta te jetė trashiguar qe nga kohėt e lashta pasi pėrveē kombinimit te frekuences se ngjyrave janė gjetur dhe simbole antike te cilat sipas studjuesve bėjnė pjesė ne disa rite antike te hipnozes, gjė e cila nuk dihet nga asnjė nga Hacker-at e sotėm. Por ajo qe shqetesonte me shumė ekspertet ishte qe 666 perdorte sistemin Binar (2 shifror) te sotėm tė rrjetit informatik por kombinimet i bėnte ne njė gjuhe ende te panjohur Hekza (10 shifror).

Virusi nuk u arit te izolohej pasi ai arrinte te ndryshoje formė duke u shumuar sipas njė rregulli te caktuar dhe sa herė qe izolohej ne njė harduer pa dalje ai vetshkatrohej.
Masa e vetme qe u mor kundėr tij qe marveshja midis sigurimit ndėrkombėtar dhe
kompanive me te medhaja te ndėrtimit te harduerve pėr te shmangur ndryshimin e frekuences ne monitoret LCD dhe PLAZMA e cila do tė siguroje mosshfaqien e 666-tes ne masen 25%.

Askush nuk e di se ku ndollet 666-ta dhe se kure do tė dalė pėrsėri ne skene, por mendohet se ai vepron ende dhe more pjesė ne njė sėrė vrasjesh te cilat sigurimi informativ i mban tepėr sekret, ose ėshtė thjeshtė njė arme lufte ende ne fazat fillestare te testimit.
Identifikuar

CuN-TiRoNe
Owner
Moderator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 404


CuN-TiRoNe

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #8 : 13/06/07, 11:11 »
0

                                      E ardhmja e internetit ne vitin 2020

Pasi intervistuan 742 ekspertė tė politikės, informatikės e biznesit, disa studiues amerikanė kanė
pėrpiluar njė raport tė ri mbi tė ardhmen e internetit. Mė shumė se gjysma e tė intervistuarve besojnė se interneti qė tani deri nė vitin 2020 nuk do ta humbasė aspak joshjen qė ushtron, pėrkundrazi, do tė tėrheqė miliarda pėrdorues tė tjerė. Sidoqoftė, 46% e ekspertėve qė pranuan tė pėrfshiheshin nė studim pranojnė se mbi kėtė kanė shumė rezerva. Janna Quitney Anderson, autorja kryesore e raportit "The Future of the Internet II" (E ardhmja e internetit II), shpjegon se brezi i ri arkitektėve kryesorė tė internetit bien nė thelb dakord mbi ndryshimet teknologjike qė do tė pėsojė gjatė kėtyre viteve interneti, por, kur bėhet fjalė pėr impaktin social dhe politik tė kėtyre ndryshimeve, aty lindin edhe mospėrputhjet e para. Problemi kryesor qė ngrenė skeptikėt i pėrket kontrollit tė internetit, i cili - me shumė gjasa - pas 13 vitesh do tė pėrbėhet nga dispozitivė tė lėvizshėm! Pa marrė parasysh qė pėr tė kryer me tė vėrtetė procesin e universalizimit tė rrjetit ėshtė e nevojshme tė kalohet pengesa qė sjell mospėrshtatja mes formateve aktualisht ekzistues, si edhe limiti qė pėrbėn interesat tregtare tė njėrės apo tjetrės shoqėri. Me pak fjalė: ėshtė e domosdoshme qė bashkėpunimi t"i mbivendoset konkurrencės. Tė intervistuarit janė shprehur edhe nė lidhje me temėn e sigurisė dhe tė gjuhės qė do tė dominojė nė tė ardhmen nė internet: pjesa mė e madhe e shohin me mosbesim teorinė se deri nė vitin 2020 anglishtja do tė jetė kthyer nė gjuhėn dominuese tė rrjetit, ndėrkohė po kaq mosbesues janė edhe ndaj faktit se siguria e rrjetit mund tė lihet tėrėsisht nė varėsi tė makinave. Pasi kontrolli njerėzor ėshtė i domosdoshėm dhe i pazėvendėsueshėm, tė paktėn pėr sa kohė kompjuteri nuk do tė jetė i aftė tė ndalė dikė t"i heqė spinėn. Nė fund, nė rast se ėshtė e vėrtetė se pas 13 vjetėsh njė numėr gjithnjė e mė i madh njerėzish do tė punojnė e do tė jetojnė nė hapėsirėn kibernetike, del pėrpara problemi i privacisė dhe njė tjetėr qė ka lidhje me produktivitetin e pėrdoruesve: a do tė jetė e mundur garantimi i jetės private tė secilit dhe i transparencės sė rrjetit. Po punonjėsit e sė nesėrmes, do tė jenė po kaq produktivė sa ē"janė tė sotmit nė botėn reale?" Pėr tė pasur pėrgjigjet nevojitet vetėm kohė.
Identifikuar

CuN-TiRoNe
Owner
Moderator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 404


CuN-TiRoNe

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #9 : 13/06/07, 11:11 »
0

                                    Internet ne linjat elektrike?

Kina do tė rritet ekonomikisht, dhe pėr tė bėrė njė gjė tė tillė pėrdor tė gjitha burimet e saj mbi lidhjen e internetit me bandė tė gjatė. Pasi ka eksperimentuar nė njė zonė shumė tė madhe teknologjinė WiMax, e cila u ka dhėnė mundėsinė 16 milionė pėrdoruesve tė pėrdorin internetin me njė shpejtėsi shumė tė madhe 70 mb nė sekondė. Qeveria ka dhėnė lejen e eksperimentimit tė njė linjė mė interesante dhe mė tė shpejtė e quajtur me emrin Powerline. Projekti, i cili ka pėrfshirė 150 mijė pėrdorues banorė nė 540 lagje tė Pekinit dhe ēdo javė kėtyre pėrdoruesve u shtohen edhe 800 familje tė tjera. Kjo linjė mundėson lidhjen me internetin duke pėrdorur njė prizė tė thjeshtė elektrike dhe njė modem i krijuar posaēėrisht.
Shpejtėsia e lidhjes me internetin pėr momentin ėshtė e njėjtė me atė tė linjės WiMax. Forca e linjės Powerline qėndron nė faktin se energjia elektrike arin nė ēdo vend, edhe nė zonat mė tė largėta rurale ku me teknologjitė e tjera tė pėrdorura deri tani ėshtė e pamundur pėr t'u arritu
Identifikuar

CuN-TiRoNe
Owner
Moderator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 404


CuN-TiRoNe

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #10 : 13/06/07, 12:12 »
0

                Gjeniu i ri i internetit refuzon 1 miliard dollar te Yahoo-s


Yahoo i ofron 1 miliarde dollare i pėrgjigjet "JO", ndėrsa administratoreve te Microsoft te cilėt e marrin pėr te zhvilluar njė telekonference u thotė "Jam ne gjume". Tani Yahoo pritet ti ofrojė 1.6 mliarde dollare.

Mark Zuckerberg, i riu 23 vjeēar, themeluesi i web sajtit facebook.com, ėshtė bėrė personi me i perfolur i javės. Yahoo i ka ofruar 1 miliarde dollare ndėrsa ai i pėrgjigjet me njė "JO" dhe bėn Yahoo-n te mendoje pėr njė ēmim me te lartė. Sipas burimeve tė ndryshme, Yahoo planifikon ti ofrojė 1.6 miliarde dollare Zuckerbergut pėrkundėr shitjes se web sajtit te tij facebook.com. Cudite nuk mjaftojnė kėtu, njė mėngjes gjersa udhėheqėsit e lartė te Microsoft-it tentojnė te lidhen me te pėrmes telekonferences, ai refuzon te bisedoje duke ua mbyllur telefonin. Arsyeja ėshtė ora 8 mengjesit pasi ai ishte ne gjume.

Mark Zuckerberg, ka filluar te shkruaj porgramime qe ne moshen 10 vjeēare. PaS shkolles se mesme regjistrohet ne universitetin e famshem amerikan Harward, por sikur deshiron te ndjek rrugėn e Bill Gates, edhe Marku largohet nga universiteti duke vazhduar te merret me programim.Tani ai ėshtė 23 vjeē, dhe me shumė mundėsi javeve te ardhshme do tė jetė personi me i perfolur nė media.
Identifikuar

CuN-TiRoNe
Owner
Moderator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 404


CuN-TiRoNe

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #11 : 13/06/07, 12:12 »
0

Bugs, 10 me te medhenjte ne historine e kompjuterave

Kjo teme permban 10 bugs (gabime ne programim te pajisjeve) qe kane rezultuar me shkaterruesit ne historine e kompjuterave. Lista e ketyre te dhjeteve eshte publikuar nga Wired Magazine.

28 Korrik 1962

Mariner I Zbuluesi i Hapesires

Nje gabim ne programin e fluturimit per Mariner 1 shkaktoi devijimin e raketes nga trajektorja origjinale e fluturimit. Kontrolli i misionit shkaterroi raketen mbi oqeanin
Atlantik. Hetimi mbi aksidentin zbuloi se nje formule e shkruar me laps ne nje flete
ishte perkthyer gabimisht ne kod programi, duke shkaktuar llogaritje te gabuar te
trajektores se fluturimit nga ana e kompjuterit.


1982

Sistemi i shperndarjes se gazit, ish-BRSS, Bashkimi i Republikave Socialiste Sovjetike

Operativet qe punonin per CIA-n, vendosen nje gabim (bug) ne nje sistem kompjuteri kanadez te blere per te kontrolluar sistemin e shperndarjes se gazit pergjate Siberise. Sovjetiket ne ate kohe e moren sistemin bazuar ne nje plan per te pasur ose vjedhur teknologji sensitive te Sh.B.A-se. CIA zbuloi per programin dhe vendosi qe programi ti kundervihej qellimeve te perdorimit me pajisje qe do ndihmonin te kalohej inspektimi i sovjetikeve dhe kur vete programi te ishte ne pune, ai te deshtonte. Ngjarja qe ndodhi me pas, konsiderohet si eksplozioni me i madh jo-berthamor ne historine e planetit.


1985 - 1987

Therac 25, akselerues mjekesor

Nje pajisje terapeutike radioaktive keqfunksionon dhe shperndan doza vdekjeprurese radioaktive ne shume qendra mjekesore. Bazuar ne nje design te meparshem, Therac-25 ishte nje sistem terapeutik me i avancuar qe mund te dergonte 2 lloje te ndryshme radiacioni: ose nje rreze elektroni me fuqi te ulet (therrmija beta) ose rreze X. Rrezet X te Therac-25 gjeneroheshin duke perplasur elektrone me fuqi te larte ne nje shenjester metalike te vendosur midis pacientit dhe pistoletes se elektroneve. Nje avancim i dyte ishte zevendesimi i sistemit elektromekanin te sigurise se modelit te vjeter Therac-20 me nje program kontrolli, kjo sepse programi konsiderohej me i besueshem (ose i sigurte).

Ajo qe inxhinjeret nuk dinin ishte se qe te dy modelet, Therac 20 dhe Therac 25, ishin
ndertuar bazuar ne nje sistem operativ te bere nga nje programues qe nuk kishte trajnimin e duhur profesional. Pershkak te nje gabimi (bug) te quajtur "kushti i gares" (race condition), nje perdorues qe shtyp butonat shume shpejt mund te konfiguronte aksidentalisht Therac-25 ne menyre te atille qe rrezja e elektroneve te qellonte me fuqi te larte, por me shenjestren metalike jashte pozicionit mbrojtes per pasagjerin. Te pakten 5 paciente vdiqen, kurse shume te tjere u demtuan seriozisht.
Identifikuar

CuN-TiRoNe
Fisnik Hoxha
i/e regjistruar!
*
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Postime: 2

Respekt: 0

Profili
« Pergjigju #12 : 17/06/07, 15:03 »
0

Jeni njesha!!!!!!!!!!! Niku :D Zgerdhihem
Identifikuar
Owner
Moderator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 404


CuN-TiRoNe

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #13 : 17/06/07, 16:04 »
0

rrofsh niku Buzeqesh
Identifikuar

CuN-TiRoNe
Owner
Moderator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 404


CuN-TiRoNe

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #14 : 26/06/07, 10:10 »
0

Paisje usb Flash spiun


Pajisja USB Flash ne figure,e njohur me emrin USB Snoop Stick,vjen bashke me nje program qe e instalon ne kompjuterin tend.Pastaj mund te arrish te shikosh se cbehet me kompjuterin tend ne shtepi,cfare shikohet nga vellai,motra,cuni goca.Kudo qe te jesh,ne shkolle,pune,institucion librari ,ne cdo vend te botes,mjafton te futesh Flash diskun ne nje kompjuter dhe shikon kompjuterin ne shtepi,se cfare shikon vellai motra ne kompjuterin e shtepise,cfare faqesh viziton,emailat,forume etj.
Identifikuar

CuN-TiRoNe
dj diamant
Vizitor
« Pergjigju #15 : 26/06/07, 17:05 »
0

Uuuuuuuu Nek si funksionon kjo mer .. se i kom nja 2 pc qe mi bejne lomsh atje ne shpi
Identifikuar
人ネパ-ルと
Administrator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 1881


Respekt: +6

Profili WWW
« Pergjigju #16 : 27/06/07, 17:05 »
0

Paisje usb Flash spiun


Pajisja USB Flash ne figure,e njohur me emrin USB Snoop Stick,vjen bashke me nje program qe e instalon ne kompjuterin tend.Pastaj mund te arrish te shikosh se cbehet me kompjuterin tend ne shtepi,cfare shikohet nga vellai,motra,cuni goca.Kudo qe te jesh,ne shkolle,pune,institucion librari ,ne cdo vend te botes,mjafton te futesh Flash diskun ne nje kompjuter dhe shikon kompjuterin ne shtepi,se cfare shikon vellai motra ne kompjuterin e shtepise,cfare faqesh viziton,emailat,forume etj.

Ku mund ti porosisim ja dy kile nga ky "USB Snoop Stick"? Gjuha
Identifikuar

Buzeqesh Buzeqesh Buzeqesh
jelena
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Postime: 182

Respekt: 0

Profili
« Pergjigju #17 : 01/07/07, 14:02 »
0


Nek po kjo ” boom i dot-com” cfare eshte? Une e di qe ka te beje me zhvillimin e e-commerce, pra blerjet on-line, po sjam shume e sigurte, mgjt me me interes do doja te dija se pse deshtojne? Nje nga te fushes se informatikes me tha qe  ka te beje me nje faqe ku reklamon faqe te tjera  interneti, nje tip motorr kerkimi si e-bay.com apo si amazona.com. Nqs ke info per kete do me beje goxha nder te ma postoje, mundesisht para dites se neserme ora 10 se perndryshe do te me hyj shume shume me pak ne pune.


Identifikuar
Owner
Moderator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 404


CuN-TiRoNe

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #18 : 01/07/07, 19:07 »
0

"boom i dot-com"sipas kerkimeve qe bera ne internet eshte pikerisht ajo qe the ti qe sherben per te blerje online.info mund te gjesh sa te dush google search "boom i dot-com"
Identifikuar

CuN-TiRoNe
jelena
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Postime: 182

Respekt: 0

Profili
« Pergjigju #19 : 01/07/07, 23:11 »
0

Po kete e dija( me nje cik ambiguitet, po e dija ), po ajo qe eshte me interes per mua eshte te dije pse ka deshtuar se me duket para nje dekade mos gaboj pati nje boom, ndersa me pas rezultoj ne nje deshtim, per kete jam absolutisht e sigurte sepse e kam degjuar nga nje profesionist i fushes por ajo qe sme kujtohet dhe qe me duhet te di eshte pse deshtoi ky lloj biznesi, se cka pasur dicka nga  ana teknike qe une nuk po me kujtohet dhe ne shenimet qe kam mbajtur nuk e gjej. ne ALB ky lloj biznesi kishte ndermend te krijohej po pikerisht per arsyet qe deshtoi jashte, nuk u morre nje iniciative e tille.


po ske info ska gje, se kam pyetur dhe shume pak kishin info per ceshtjen, gjithsesi thanx per mundimin!
Identifikuar
Owner
Moderator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 404


CuN-TiRoNe

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #20 : 02/07/07, 22:10 »
0

Shifeni si vizatohet nje vajze!!!


kliko 2 her per ta par http://fcmx.net/vec/v.php?i=003702
Identifikuar

CuN-TiRoNe
Madam Butterfly
SuperGirl!...
Moderator/e Global/e
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 15053


Lost inside your love!

Respekt: +7

Profili
« Pergjigju #21 : 05/07/07, 08:08 »
0

Interneti
 


Fillimet e saj ka rreth viteve 60 si perpjekje e ushtrise amerikane te lidhte me Rrjet /Networks bazat e saj neper Amerik. Me pas filluan universitet me njera-tjetren dhe me vone universitet sherbyen si ISP per studentet dhe profesorat, kjo me qellim te behej nje shkembim sa me i madh informacioni. Rreth viteve 70 filloi dhe komercializimi i internetit por mund te dergohej vetem posta elektronike dhe ishte shume e shtrenjte. Ndersa nga vitet 90 pati Boomin e vete me komercializimin e plote, firma te nisura fillimisht me dy vete dhe me kapital pre 500000$ pushtuan bursat e botes dhe punesuan me mijera vete. P.sh. Yahoo filloi ne ’90 nga dy vete (japonez) me kapital fillestar pre 1000000$ dhe tani vlefta e saj ėshtė mbi 300000000$ ne burse.

Rruga e krijimit tė internetit
Rrjeti ARPA


Zanafilla e idesė pėr ndėrtimin e rrjetit, qė pėr ne ėshtė i njohur me emrin "internet" rrjedhė nga koha e luftės sė ftoftė nė vitet “60-ta. Si iniciatorė tė njė rrjeti tė tillė janė qarqet ushtarake te ShBA-ve tė cilėt nga disa prezantues nė internet sot, kritikohen pėr mbajtjen sekrete tė internetit.
Qė nė fillim tė viteve “60-tė, ushtarakėt amerikan mendonin se si ti mbronin informatat e mbledhura edhe nė raste tė ndonjė sulmi atomikė nga kundėrshtarėt. Si zgjedhje mė e mirė e kėtij problemi shikohej njė rrjetė elektronike. Nė kėtė rrjetė duhej qė tė njėjtat tė dhėna tė regjistroheshin dhe tė shpėrndaheshin ndėr kompiuterė qė gjendeshin nė largėsi. Nė rast ndryshimi apo futjeve tė reja tė tė dhėnave, duhej qė ndryshimet tė bėheshin nė tė gjithė kompiuterėt e lidhur nė atė rrjetė. Secili nga kompiuterėt e lidhur duhej tė komunikonte nė disa lidhje me kompjuterėt tjerė. Vetėm nė kėtė mėnyrė ishte i mundėshėm vazhdimėsia e komunikimit nė rast tė shkatėrrimit tė ndonjėrit nga kompiuterėve ose kėputjes sė ndonjė lidhje. Sidoqoftė nė vitin 1964 Forcat Ajrore tė ShBA-ve angazhojnė firmėn RAND Corporation pėr ndėrtimin e projektit tė quajtur "Rrjeti i decentralizum". Kjo firmė nuk u angazhua pėr atė qė ne sot e njoh paraardhės i internetit. Pėr shkak tė shumė vėshtersive ky projekt nuk u realizua, vete ideja pėr njė "rrjetė tė decentralizuar" ku bartja e tė dhėnave bėhet nė formė paketash mbeti nė kokat zhvilluese.

Qendra shkencore Advance Research Projects Agency (ARPA), qė nga viti 1958 shėrbente pėr zhvillimin shkencorė pėr ushtrin amerikane, vendosi qė mė 1966 tė ndėrlidhė rrjetin me llogaritėsin ARPA. Me kėtė rast ideja pėr "rrjetin e decentralizuar" u zhvillua edhe mė tej dhe mori njė formė paksa mė tė kuptueshme. Nė vitin 1969 nė rrjetin ARPA-Net ishin tė lidhur katėr llogaritės. Tre vite mė vonė nė ARPA-Net ishin tė lidhur 40-tė llogaritės. Duhet theksuar se edhe nė kėtė kohė ARPA-Net ishte njė rrjetė i mbyllur. Nga ky rrjetė i mbyllur ARPA-Net do tė ndėrtohej mė vonė rrjeti i internetit.

Te arriturat shkencore

Ideja pėr lidhjen e llogaritėsve nė njė rrjetė, ishte interesante jo vetėm pėr qarqet ushtarake por edhe pėr ato shkencore. Nė tė vėrtet pėr shkencėtarėt nuk ishte shumė interesante mundėsia e sinkronizimit tė tė dhėnave ndėr kompiuter, porse vetė bartja dhe shkarkimi i tė dhėnave nga njė kompiuter nė tjetrin. Pasi qė ARPA-Net kishte njė aftėsi pėr t“u hapur nuk ishte problem pėr tė zgjeruar edhe nė fushat tjera. Mė ndihmėn e kėtij rrjeti shkencėtarėve, qė nė vitet e `70 ju epej mundėsia e shkarkimit tė informatat nga institutet e lidhura nė ARPA-Net .

Numri i llogaritėsve tė lidhur nė kėtė rrjetė rritej dita-ditės, llogaritėsit e lidhur kishin sisteme tė ndryshme operative. Llogaritės tė fabrikantėve tė ndryshme, unix e mė vonė edhe kompiuterėt personale filluan tė lidhen nė kėtė rrjetė. Disa nga kėta llogaritės kishin lidhje tė drejtpėrdrejtė ndėrsa tė tjerėt lidheshin me ndihmėn e telefonit dhe tė modemit. Me kėtė paraqitet nevoja e njė protokollimi tė ri tė bartjes sė tė dhėnave. Ky protokoll duhej tė mos jetė i bazuar nė sistemin operativ tė kompiuterve tė lidhur dhe shpejtėsinė e bartjes sė informatave. Si rezultat i kėsaj nevoje lindi protokolli TCP/IP, mė kėtė u bė edhe i mundėshem bartja e informatave nė rrjetin ARPA-Net nė mėnyrė tė standardizuar pėr tė gjithė llogaritėsit e lidhur nė kėtė rrjetė.


Merita shkencore nė ARPA-Net kanė edhe studentėt, tė cilėt e zbuluan kėtė rrjetė nė mėnyrėn e vet. Dėshirė e tyre ishte njė tablo informative ku bėhet kėmbimi i informatave nė mes tyre. Si rezultat i kėsaj pune krijohet i ashtuquajturi "Usenet " (rrjeti i pėrdoruesve). Me kėtė u vendosė edhe njė gurė nė ndėrtimin e internetit.

Rrjeti i rrjeteve


Nevoja e dallimi tė botės shkencore dhe asaj ushtarake tė lidhur nė ARPA-Net, pėr shkak tė sekreteve ushtarake solli qė nė fillim tė viteve `80 nga ARPA-Net tė ndahet rrjeti ushtarak Mil-Net, ndėrsa ARPA-Net mbete nė duar tė shkencėtarėve. Nė pjesėn civile tė kėtij rrjeti nė vitet “80, bėhet katapultimi i numrit tė kompiuterve tė lidhur nė tė. Shkaktar i rritjes sė numrit tė lidhjeve, merret organizata amerikan National Science Foundation (NSF). Kjo organizatė arriti qė tė gjithė llogaritėsit e qendrave tė rėndėsishme shkencore nė ShBA tė i lidhė nė kėtė rrjetė. Kėshtu me kėtė lidhje u bė e mundshme qė nga rrjete tė vogla tė kyēen nė rrjetin e madh dhe nga ai nė ndonjė rrjetė apo kompiuteri tjetėr. Me kėtė edhe u krijua "rrjeti i rrjeteve" pėr tė cilin pėr njė kohė tė shkurtėr merr dheun fjala "internet" . Me kėtė edhe fjala ARPA-Net u largua nga kokat e njerėzve rreth viteve “80.

Nė tė njėjtėn kohė nė Evropė ndiqeshin zhvillimet nė kėtė drejtim. Mirėpo ato ishin tė bazuara nė Normat ISO. Pasi qė modeli amerikan TCP/IP nuk ishte normė e ISO-sė ata edhe nuk e pranonin atė. Nė vitin 1986 themelohet organizata RARE (Réseaux Associés pour la Recherche Européenne) me qėllim tė koordinimit tė iniciativave pėr krijimin e njė sistemit tė lidhjeve tė kompiuterve nė nivelin Evropian. RARE lancoi projektin evropian COSINE (Cooperation for an Open Systems Interconnection Networking in Europe ) per kete qellim.

Inciativa evropiane ju pėrkulė suksesit tė TCP/IP-sė nė Amerikė dhe mė nė fund vendosen pėr tė krijuar njė rrjetė multi-protokollar qė ndėr tė tjera e pranonte protokollin TCP/IP. Ky sistem i lidhjes u emėrtua EuropaNet dhe nė tė u lidhen qendra tė ndryshme shkencore tė Evropės.

Tani mė ekziston lidhja transatlantike e Evropės nė Backbone tė ShBA-sė. Koordinimi i komunikimit nė internet pėr zonėn Evropiane ju besua organizatės RIPE (Réseaux IP Européens). Edhe nė Evropė ekziston sistemi lidhja e rrjetit me nėnrrjetet dhe quhet Ebone (Europėischer Internet-Backbone). Firmė e cila pėr shkak tė bankrotit u desh tė mbyllet nė vitin 2002. Nė kontinentet tjera ka iniciativa dhe zhvillime tė ngjashme me ato tė Evropės.

Sot kur ne themi "Internet " atėherė nėnkuptojmė jo vetėm thjeshtė njė rrjetė por sistemin :lidhjen e rrjeteve tė ndryshme tė vogla, organizatave, institucioneve etj tė lidhura nė Backbone.

Funksionimi i internetit

Te gjithe e keni degjuar fjalen URL dhe WWW. Por c’do te thote kjo fjale URL – Uniform Resource Locators qe s’ėshtė asgje pervetem se adresa e nje faqe ne internet qe permban informacionin e shkembyer standart te shprehur me Http:// (HyperText Transfer Protocol) qe ju shkruani ne cdo adrese qe doni te shihni ne Internet. Hypertext do te thote nje tekst i rregjistruar ne nje forme elektronike me lidhje referative ndermjet faqeve. Kuptoheni Internetin si nje qytet te madh qe ka shume banesa, ca pallate, rruge, trafik, shtepi te bukura dhe te shpifura, reklama neper rruge dhe matrapaz qe duan te te tundojn te vesh ne faqet e tyre dhe te shesin dicka, ka shtepi kurvash dhe reklama te felliqura, ka edhe xhami dhe kisha, teqe dhe sinagoga, tempuj budistesh dhe orgjish. Imagjinoni Tiranen me plehra, ndyresira dhe njerez te felliqur qe mezi presin te shkruajn llafe te poshtra neper dhomat e bisedave (chatrooms), rruge me gropa (me keto ne Internet kuptohen lidhjet e cala te disa ISP-ve).Pra shkurt ka cdo gje te mire edhe te keqe por e rendesishme ėshtė te dish adresen njesoj sic duhet te dish adresen e shtepis qe te vesh. Pa adrese nuk vete gjekundi. Ndersa me te pyetur shkon ne Stamboll thote populli dhe me te pyetur ne Internet (d.m.th me search/kerkim) shkon edhe ne Hene pasi Stambolli ne Internet nuk ėshtė vetem se nje klikim ne www.instabul.com.tr larg.

Cfare ėshtė WWW (World Wide Web)? Eshte bota jone virtuale, Rrjeti i Pergjithshem Boteror. Imagjinoni nje rrjet merimange gjikande qe vazhdon te thuret edhe ne momentet qe ti po lexon kete. Merimanga e ka trupin ne ShBA dhe kembet e saj gjithandej neper bote.

Mund te keni ndegjuar edhe per FTP (File Transfer Protocol) standarti i percimit te skedarve qe programi skedar-percues duhet te mbėshtės kur dergon skedar ne nje server interneti.

ISP-( Internet Service Provider) ėshtė serveri qe mban faqet dhe na ben te mundur lidhjen me internetin nga shtepia.Serveri ėshtė nje komjuter qe te ben ty te mundur lidhjen me internetin. Pra vetem nje mbėshtėtes qe vete ėshtė i lidhur me nje server tjeter dhe ai tjetri vete me nje tjeter.

Hosteri-(pritesi) ai server qe mban faqen tende ne internet dhe qe ben te mundur qe edhe te tjeret ta shohin. Kuptoheni si nje dyqan me qira qe duhet te paguani qiramarresin.

XHTML- (extended HyperText Markup Language) dhe XML (eXtensible Markup Language) jane standarte te reja per krijimin e faqeve, por versione te reja te HTMLIntranet- ėshtė nje rrjet privat kompjuterash me hyrje te kufizuar vetem per nje organizat por qe perdor te njejtat rruge dhe forma pune qe ka edhe Interneti.Mbrapashtesa .com ne adrese do te thote commercial dhe ėshtė per faqet me qellime dhe permbatje tregtare , org. do te thote organization, .edu do te thote education dhe ėshtė pra per universitet dhe shkollat.

 
Identifikuar

·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠· ...Cosa faresti al posto mio, se ogni pensiero fossi io??!!...·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠·
       
http://www.youtube.com/watch?v=y5DzX6foKbQ

http://www.youtube.com/watch?v=SzEKYu4sF4Q&feature=related
Madam Butterfly
SuperGirl!...
Moderator/e Global/e
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 15053


Lost inside your love!

Respekt: +7

Profili
« Pergjigju #22 : 05/07/07, 08:08 »
0

Informatika
 

Termi informatikė ėshtė bashkimi i dy fjalėve tė gjuhės franceze “informatique”, informacion (ose tė dhėna, informata) dhe automatique (automatik) dhe u pėrdor pėr herė tė parė nė vitin 1962 nga Philippe Dreyfus pėr tė treguar pėrpunimin automatik aritmetik tė informacionit. Ka shumė pėrkufizime tė ndryshme se ēfarė pėrfshihet brenda termit informatikė.

"Informatika ėshtė shkencė qė merret me pėrpunimin automatik tė informacioneve me kompjuter (computer), ku me pėrpunim nėnkuptohet: pranimi i informacioneve nga pajisjet hyrėse (input devices) dhe shndėrrimi i tyre nė sinjale (signal); transferimi i tyre nėpėr linja pėr komunikim brenda kompjuterit (BUS) me teknika tė ndryshme; deponimi nė memorie (memory); pėrpunimi nga pajisjet qendrore (CPU) me ndihmėn e softuerit adekuat (software) dhe nė fund, shndėrrimi i sinjaleve nė informacione tė kuptueshme pėr shfrytėzuesin, nga pajisjet dalėse (output devices)".
Informatika ėshtė shkencė:
e analizės teorike dhe konceptimit tė sistemeve informatike Informatika teorike,
e formimit organizativ dhe teknik tė sistemeve informatike - Informatika e sistemeve ose Informatika praktike dhe
e realizimit tė sistemeve informatike, sidomos e realizimit tė komponentėve teknike (Hardware)- Informatika teknike

Detyra e informatikės qėndron kėshtu nė pėrpunimin e tė dhėnave nė lidhje me njė problem praktik, informacionet qė nevojiten pėr zgjidhjen ose trajtimin e vetė problemit. Mjeti themelor teknologjik nė tė cilin bazohet informatika ėshtė Pėrpunuesi Elektronik. Ēdo kompjuter, nga mė i fuqishmi deri tek mė ekonomiku, ėshtė i pėrbėrė nga dy elemente themelore: hardware dhe software. (hard = i forte, i rėndė; soft = i butė, i lehtė ware = pėrbėrės). Me termin hardware (shpesh shėnohet vetėm me HW) tregohet ēdo paisje fizike, pjesė e kompjuterit si pėr shembull (kasa, ekrani, kujtesa, disku, tastiera, njėsite hyrėsė dhe dalėse etj.) Nga ana tjetėr me termin software tregohen programet qė pėrdoren nė kompjuter (Word, Excel, Gimp, ...) dhe qė nėpėrmjet informacioneve tė ruajtura nga hardwari, prodhojnė rezultatet e kėrkuara nga pėrdoruesi.
 


Teknologji e informacionit
 

Ėshtė term me tė cilin pėrfshihen tė gjitha teknologjitė qė pėrdoren pėr krijimin, pėrpunimin, ruajtjen, transmetimin, kėmbimin dhe pėrdorimin e informacioneve nė tė gjitha format e saj, siē janė: shėnimet e biznesit, konverzacionet gojore, fotografitė, pikturat, prezantimet video dhe format tjera, duke pėrfshirė edhe ato ende tė pa krijuara. Kėshtu i definuar, ky term mė sė miri integron elektronikėn, telekomunikacionin (telecommunications), informatikėn (informatics), Internetin dhe mediumet (media), kurse mund tė pėrdoret nė njėjės dhe shumės.

Njė rrjet kompjuterik ėshtė njė grup kompjuterash autonomė tė ndėrlidhur me ndihmėn e njė teknologjie tė caktuar. Dy kompjutera quhen tė ndėrlidhur nėse janė tė aftė tė shkėmbejnė informacion midis tyre. Lidhja mund tė realizohet me anėn e kabllove elektrikė, fibrave optike, mikrovalėve, rrezeve infra tė kuqe apo me anėn e satelitėve. Rrjetet kanė forma dhe madhėsi tė ndryshme.

Kompjuter quajmė njė mekanizėm tė automatizuar i cili transformon njė njėsi impulsive (quajtur informacione, tė dhena nė hyrje) nė njė tjetėr ose krijon njė njėsi tė re (quajtur e dhėnė, informacion nė dalje). Funksionaliteti i kompjuterit ėshtė rezultat i njė kombinimi tė mirfilltė efektiv nė mes tė elementit softverik dhe hartverik.
Ka tre lloje kompjuterash: analogė, shifrorė (ose sic quhet ndryshe dixhitalė) dhe hibridė.



Hardware
 

Mė parė pėrcaktonte termi Hardware nė Anglisht copa metali,me tė cilat forcoheshin prodhime druri,me qėllim pėr tė rritur cilėsine(forcėn,pėrdorimin e jetėgjatėsine)e tyre.

Sot pėrdoret Hardware [Harduer] ndėr tė tjera pėr Pajisje pėrbėrėse nė njė Sistem Kompjuterik(Njehsor).Kėtu hyjnė tė gjithė grupet ndėrtuese (Procesori,Kujtesa RAM,etj.) dhe aparatet rrethuese. Mė thjeshtė nė Hardware hyn ēdogjė qė mund tė preket.Pėrkundrazi pėrcaktohen si Software Programet e te dhėnat (qė nuk mund tė preken).

Nė Hardware hyjnė:
Mjetet dhėnėse ( Shtypėsi[printer],Ekrani,Beamer,Zėforcuesi...)
Mjetet futėse ( Tastiere,Mi,Joystick...)
Mjetet ruajtėse (Disk,Rrufe[Flash]kujtesė,pajisjet CD-ROM disk,DVD disk,Zip disk,Jaz disk...)
Kartat shtesė ( shtuese ) ( Karta Pamore[grafikės],Karta e Zėrit,Karta Rrjetit,TV-karta,ISDN-Karta,USB-Karta...)
Mjetet lexuese( lloje tė ndryshme Scaner ose Kėrkues ) dhe
Pjesa themelore e ndėrtimit tė Njehsorit( kompjuterit ) siē ėshtė pllakėza amė (anglisht quhet edhe: Mother- apo Main-board),Ēipi,Procesori dhe Kujtesa (RAM).




Database
 
 
Database i Filmit Shqiptar (AMDB) ėshtė njė database nė internet i informacionit pėr aktorėt, filmat, filmat televizivė, dokumentarėt, dhe filmat vizatimorė. AMDB ėshtė pronė e Logoreci.com. Ky database ėshtė krijuar sipas idesė sė Pjerin Logorecit dhe realizuar nga njė grup i drejtuar nga Niki Logoreci. Ky ėshtė i pari database nė internet pėr filmin

Internet Movie Database (IMDb) ėshtė njė bazė tė dhėnash (database) nė internet, ku janė memorizuar detaje tė hollėsishme nga shumė filma, seritė, lojrat vizuale dhe videofilma nga bota, si dhe persona qė kanė luajtur dhe kontribuar pėr prodhimin e tyre.Nė arkivin e IMDb-sė gjenden njė pjesė e madhe e gjithė filmave tė kinemasė dhe shumė filma televizivė, tė cilėt janė xhiruar qysh prej fillimit tė kinematografisė.

Yahoo! Movies ėshtė njė bazė tė dhėnash (database) nė internet, ku janė memorizuar detaje tė hollėsishme tė shumė filmave nga bota, shėrbim ky i ofruar nga Yahoo! Inc.
David Filo dhe Jerry Yang projektin e tyre filluan qė nė vitin 1994 kur edhe ishin kandidatė pėr enxhinerinė elektrike nė universitzetin e Stratfordit. nė atė kohv ata filluan tė krijonin lista tė nyjeve (linqeve) favorite. Pasi qė pas njė kohe kėto lista u bėnė tė gjata ata i ndanė nė kategori, pasi qė edhe kategoritė u bėnė tė stėrmbushura ata i ndanė nė nėnkategori dhe kėshtu qė nė atė kohė koncepti bazik i Yahoo! Inc. kishte lindur.
Emri Yahoo! ėshtė shkrutesė nga "Yet Another Hierarchical Officious Oracle!" emėruar nga themeluesit e sajė.
Yahoo! njė milion "goditjet" (hits) e para nė njė ditė i arriti qė nė vitin 1994 kur dhe kishte filluar tė stėrmbushej me materiale.Projektuesit e kategorive dhe tė projektit nė vitin 1995 duke parė trafikun e madhė nė faqen e tyre e dinin se kishte potecial biznesi kėshtu qė themeluan korporatėn Yahoo! me kapital fillestarė 2 milion dollarė.

Shqiptar.Nė kėtė database ju mund tė kėrkoni: Filmat,(filmat artistike e filmat televizivė, dokumentarėt, dhe filmat vizatimorė) dhe sigurisht aktorėt dhe krijuesit e filmit. Gjithashtu ne database dhe faqet e tjera ju mund tė shihni fotografi nga filmat.


Truri i njeriut dhe roboti komunikojnė nėpėrmjet njė kompjuteri


 
Nė njė laborator tė universitetit tė Uashingtonit, studentė e shkencėtarė po kryejnė eksperimente me njė robot, qė komandohet nėrmjet trurit dhe njė komputeri. 
Ky robot duket i ndėrlikuar jo vetėm nga pjesėt mekanike. Ai nė fakt ka edhe mendjen e vet, mendjen e kėtij studenti. Nė kapelen e tij lexohet emri, Xhosh Storz. Sinjalet e trurit, i shndėrrojnė mendimet e tij nė veprime pėr robotin.

Raxhesh Rao pranė universitetit tė Uashingtonit thotė se nė ēdo vrimė nė kėtė kapele ndodhet njė fije pėrēuese e sinjaleve elektrike tek njė pėrforcues rryme qė i dėrgon sinjalet nė kompjuter ku ndodh pjesa tjetėr e procesit tė transferimit tė mendimeve, komunikimit.

Raxhesh Rao po bėn kėrkime pėr tė gjetur mėnyra se si tė dėgjojė sinjalet nė tru. Mė parė, shkencėtarėve iu duhej tė prisnin lėkurėn e kokės ose tė hapnin kafkėn pėr tė marrė sinjale tė mjaftueshme.

Shkencėtari i ri thotė se tani studuesit mbėshteten nė faktin se truri reagon nė mėnyra tė ndryshme, reagime qė prodhohen nga zona tė ndryshme tė trurit. Nė kėtė rast, truri ngacmohet vetėm nė njė zonė, pėr tė dėrguar vetėm njė reagim tė veēantė. Nė kėtė rast roboti lėviz vetėm njė ose dy blloqe nga njė tryezė nė tjetrėn dhe bėnė lėvizjet e nevojėshme tė kėmbėve dhe duarve.

Rao thotė se njė nga arsyet qė ky projekt ka dalė i suksesshėm ėshtė aftėsia e trurit tė njeriut pėr t’iu pėrshtatur Robotit. Njeriu mund t’i pėrshtatet e tė mėsojė reagimin e komjuterit kėshtu qė ata punojnė sė bashku, nė njė farė mėnyre integrohen me njėri tjetrin.

Por, thuajse njėsoj si komunikimi me njė fėmijė, gjėrat jo gjithmonė shkojnė mirė, ēka tregon se leximi robotik i mendjes ėshtė njė proces, njė punė nė vazhdim.
 



Identifikuar

·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠· ...Cosa faresti al posto mio, se ogni pensiero fossi io??!!...·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠·
       
http://www.youtube.com/watch?v=y5DzX6foKbQ

http://www.youtube.com/watch?v=SzEKYu4sF4Q&feature=related
dj diamant
Vizitor
« Pergjigju #23 : 06/07/07, 22:10 »
0

Miliarderėt & rokada

Pėr herė tė parė, gjatė kėtyre viteve tė fundit, Bill Gates, miliarderi
amerikan i softuerėve, mėson se nė botė ėshtė dikush mė i pasur se ai.
Individi nė fjalė, i cili arriti t'i heqė nga duart spektrin e mbretit tė mė
tė pasurve tė rruzullit, flet spanjisht, mban nėnshtetėsinė meksikane
dhe ėshtė me origjinė libaneze
Slim Helu, mė i pasur se Bill Gates
Ndryshim nė hit paradėn e miliarderėve
Pėr herė tė parė, gjatė kėtyre
viteve tė fundit, Bill Gates,
miliarderi amerikan i softuerėve,
mėson se nė botė ėshtė
dikush mė i pasur se ai. Individi nė
fjalė, i cili arriti t'i heqė nga duart
spektrin e mbretit tė mė tė pasurve
tė rruzullit, flet spanjisht dhe quhet
Karlos Slim Helu. Njoftimi erdhi
pėrmes sitit meksikan tė specializuar
nė financė dhe ekonomi, Sentido
Comłn, i cili siguron se pėr tė
arritur nė kėtė pėrfundim u ėshtė
pėrmbajtur nė mėnyrė tė pėrpiktė
kritereve ku bazohet revista amerikane
"Forbes" pėr pėrpilimin e
listės sė pėrvitshme tė supermiliarderėve
tė globit: "Falė rritjes prej
26.5% tė aksioneve 'America Movil',
regjistruar mes muajve prill, qershor,
Slim, i cili kontrollon 33% tė
aseteve tė kompanisė mė tė madhe
tė Amerikės Latine, sot ėshtė mė
i pasur se Bill Gates".
Nga ana e tij, edhe Gates ka parė
tė rritet me 5.7% vlerėn e aksioneve
tė "Microsoft", duke e shtuar pasurinė
nė 59.2 miliardė dollarė (nga
rreth 56 miliardė qė i llogaritej nė
muajt e parė tė kėtij viti), gjė qė,
megjithatė, nuk ka mjaftuar pėr t'i
ruajtur vendin e parė nė listėn e mė
tė pasurve tė rruzullit. Vetėm tre
muaj mė parė, Karlos Slim u bė protagonist
i njė tjetėr parakalimi nė
dėm tė magjistarit tė bursave, Warren
Buffett. Rokada nė vendin e
dytė dhe tė tretė u pasqyrua menjėherė
nga "Forbes", e cila me
shumė gjasa do tė flasė pėr njė tjetėr
ndėrrim vendesh nė kreun e listės
pėr vitin 2007.
Karlos Slim Helu ka lindur mė 28
janar tė vitit 1940 nė Meksiko. Babai,
Yusef Salim (Julian Slim) Haddad
dhe nėna, Linda Helu, ishin qė
tė dy me origjinė nga Libani. Juliani
hapi njė dyqan veshjesh tė quajtur
"La Estrella del Oriente" (ylli i Orientit)
dhe pak e nga pak nisi tė
blinte pasuri tė patundshme nė
zonat pranė qendrės sė qytetit tė
stėrmadh meksikan. Juliani u martua
me Lindėn, vajzėn e njė tjetėr
libanezi tė pasur, martesė nga e cila
lindėn edhe gjashtė fėmijė, ndėr tė
cilėt Karlos ishte i pesti. Hapat e parė
nė biznes Karlos i hodhi nė firmėn e
tė atit, drejtimin e sė cilės e mori vetė
nė dorė pas vdekjes sė tij. Meksikani
me origjinė libaneze ka gjashtė
fėmijė dhe banon nė Meksiko.
Megjithėse njihet shumė pak nė
botė, Karlos Slim Helu arriti tė fitonte
plot 23 miliardė dollarė vetėm
gjatė vitit 2006, duke iu afruar
tė mbajtur nė nivel shumė tė lartė
ēmimet dhe vazhdimėsinė e situatės
monopol, nė tė cilėn ra ky shėrbim
nė atė kohė. Mungesa e njė
kompeticoni tė vėrtetė do tė thoshte
qė konsumatorėt duhet tė paguanin
shumė mė tepėr pėr kėtė shėrbim
se vendet e tjera me mė shumė
se njė kompani e qė konkurronin
vėrtet me njėra-tjetrėn. Nė vitet qė
pasuan, presioni i vazhdueshėm i
konsumatorėve bėri qė tregu i shėrbimit
telefonik fiks tė hapej edhe
ndaj operatorėve tė tjerė,
megjithėse ende ruan tendenca
shumė tė forta monopolistike dhe i
bėn meksikanėt tė jenė ndėr konsumatorėt
me njė shėrbim telefonik
fiks mė tė shtrenjtė nė botė. Nė
vitin 2006, Organizata pėr Bashkėpunim
dhe Zhvillim Ekonomik
(Organization for Economic Cooperation
and Development) me
bazė nė Paris, konfirmonte se meksikanėt
ishin ndėr konsumatorėt qė
paguanin mė shumė nė botė. Sipas
tė pėrditshmes "New York Times",
sot nėntė nga dhjetė linja telefonike
nė Meksikė i pėrkasin kompanisė
"Telmex". Ndėrkohė qė
pėrafėrsisht tė njėjtat gjėra mund
tė thuhen edhe lidhur me "Telcel",
telefonia celulare lider nė Meksikė,
e cila kontrollon thuajse 80% tė telefonave
celularė nė vend.
Shumat stratosferike tė fitimeve
qė rrodhėn nga kėto financime,
i dhanė mundėsinė meksikanit
me origjinė libaneze tė
pėrhapej edhe pėrtej kufijve tė
vendit. Gjatė gjashtė viteve tė fundit,
"America Movil", kompania e
kontrolluar prej tij, nuk ka reshtur
as edhe vetėm pėr njė ēast sė bleri
kompani celulare anembanė
Amerikės Latine, duke qenė tashmė
edhe operatori qė mbretėron
krejtėsisht nė kėtė fushė me mė
shumė se 100 milionė abonentė.
Sidoqoftė, pavarėsisht metodave
shumė tė pėrfolura me tė cilat
ka arritur tė bėhet njė ndėr njerėzit
mė tė pasur nė rruzull, Karlos Slim
Helu konsiderohet si njė ndėr investuesit
mė tė suksesshėm jo vetėm tė
Meksikės, por tė tė gjithė botės sė financave
tė larta, aq sa nė shtypin e
huaj quhet shpesh edhe Warren
Bufet i Amerikės Latine, ndėrkohė
qė ai e sheh veten mė shumė si administrator
kompanish se magjistar
i investimeve. Megjithėse vazhdon
tė jetė shumė aktiv nė drejtimin e
kompanive tė shumta, menaxhimin
e tyre tė pėrditshėm miliarderi ua ka
besuar tre djemve Karlosit, Mark
Antonit dhe Patrikut.
Karlos Slim Helu ka
lindur mė 28 janar tė
vitit 1940 nė Meksiko.
Babai, Yusef Salim
(Julian Slim) Haddad
dhe nėna, Linda Helu,
ishin qė tė dy me
origjinė nga Libani
Hapat e parė nė biznes
Karlos i hodhi nė
firmėn e tė atit,
drejtimin e sė cilės e
mori vetė nė dorė pas
vdekjes sė tij. Ka
gjashtė fėmijė dhe
banon nė Meksiko
Aktualisht, tė ardhurat dhe zotėrimet e tij janė
rritur nė tė tilla pėrmasa falė zgjerimit dhe shtrirjes
nė fusha tė tjera tė perandorisė sė tij: aktivitetet nė
fushėn e shėrbimeve tė internetit e tė telefonisė,
pa lėnė mėnjanė shitjen me shumicė e pakicė tė
kompjuterėve, sigurimet bankare dhe prodhimin e
pjesėve tė kėmbimit pėr makina
N ė financat e larta, emri Karlos Slim Helu u
dėgjua, ndėrsa kryesonte njė grup investitorėsh,
ku pėrfshihej "France Telecom" dhe "Southwestern
Bell Corporation", gjatė blerjes se kompanisė
telefonike shtetėrore tė Meksikės nė
vitin 1990, ku u ndihmua shumė nga Karlos
Salinas, ish-presidenti i Meksikės
PERANDORIA NGJITJA
ndjeshėm qė nė atė periudhė Bill
Gates. Mė sė shumti, nė kėtė ngjitje
e ndihmoi vizioni qė pati lidhur me
impaktin qė do tė kishte interneti
dhe kompjuterėt nė aktivitetin
njerėzor e nė biznes. Slim ėshtė prej
kohėsh njė ndėr individėt pararojė
tė kėtij revolucioni nė metropolin
gjigant tė Meksikos, ku zotėron
pjesėn dėrrmuese tė kompanisė
mė tė madhe tė shėrbimit tė internetit,
duke qenė njėkohėsisht
edhe shitėsi mė i madh i kompjuterėve
nė vend. Qė kur mori nėn
kontroll kompaninė "Prodigy Inc."
nė gjysmėn e vitit 1997, ai u kthye
nė ofruesin e tretė tė shėrbimeve tė
internetit (ISP) nė Shtetet e Bashkuara.
"Teknologjia do tė transformojė
rrėnjėsisht jetėt e njerėzve
dhe tė shoqėrisė kudo nė botė",
shprehet Slims.
Aktualisht, tė ardhurat dhe
zotėrimet e tij janė rritur nė tė tilla
pėrmasa falė zgjerimit dhe shtrirjes
nė fusha tė tjera tė perandorisė sė
tij: aktivitetet nė fushėn e shėrbimeve
tė internetit e tė telefonisė, pa
lėnė mėnjanė shitjen me shumicė
e pakicė tė kompjuterėve, sigurimet
bankare dhe prodhimin e pjesėve
tė kėmbimit pėr makina.
Pėr herė tė parė, nė financat e
larta, emri Karlos Slim Helu u dėgjua,
ndėrsa kryesonte njė grup investitorėsh,
ku pėrfshihej "France
Telecom" dhe "Southwestern Bell
Corporation", gjatė blerjes se kompanisė
telefonike shtetėrore tė
Meksikės nė vitin 1990. Pala shitėse
ishte qeveria meksikane, ndėrkohė
qė mendohet se Presidenti i
atėhershėm, Karlos Salinas, luajti
njė rol shumė favorizues pėr grupin
e investitorėve gjatė tratativave. Qė
atėherė, Helu u bė objekt kritikash
tė ashpra pėr prirjen e fortė drejt
krijimit tė monopoleve dhe metodave
jo shumė tė pastra e tė ndershme
pėr tė mposhtur konkurrentėt.
Nė fakt, ndėrrimi i pronarit
nė "Telmex" u shoqėrua me rritjen
dramatike tė ēmimeve tė shėrbimeve
telefonike dhe me njė
numėr jashtėzakonisht tė madh
meksikanėsh qė ankoheshin pėr
tarifat e reja dhe rėnien e cilėsisė
sė kėtij shėrbimi. Slim u akuzua
vazhdimisht pėr pėrdorimin e
lidhjeve tė forta me politikėn
Identifikuar
Owner
Moderator
Anetar/e
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 404


CuN-TiRoNe

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #24 : 15/07/07, 18:06 »
0

Telefonim permes internetit

Voice over IP, pra pėrēim i tė folurės pėrmes internetit po pėrjeton pa dyshim njė bum tė madh. Standardet ndėrkombtare tė pėrēimit tė VoIP'sė e bėjnė tė mundur telefonimin me njė ēmim tė ulėt pėrmes mbarėrrjetit. Telefonat VoIP, qoftė si butėmjet (software) apo si fortėmjet (hardware) janė me bollėk dhe shtohen pėrditė. Njė nga standardet mė tė pėrdorur ėshtė standardi SIP (Session Initiation Protocol).

Por ka njė ofrues qė pėrdor protokollin e vet tė pėrēimit, mė saktė Peer to Peer - ky ėshtė Skype. Shpikėsit e rrjetit filleshkėmbyes (filesharing) Kazaa kanė shfrytėzuar dituritė e tyre mbi shkėmbimin e tė dhėnave, pėr tė pėrēuar tė folurėn. Prej kėtej ka dalur butėmjeti i pashok Skype. Njė butėmjet falas, qė nuk ėshtė vetėm tepėr i lehtė pėr t'u instaluar dhe pėrdorur por ai dallohet edhe pėr cilėsi mė tė mirė tė pėrēimit tė tė folurės. Tipar (feature) tjetėr i kėtij butėmjeti: Skype biron pėrmes pothuajse ēdo rrjeti. Probleme me tė cilat u duhet tė luftojnė paketat e butėmjeteve tė zakonshėm VoIP, d.m.th. udhėrrėfyesit e rrjetit (router) dhe muret kundėr djegies (firewalls), nuk e ndalin Skype. Duke marrė si kusht pasjen e njė lidhjeje interneti me bandė tė gjėrė, njeriu mund tė kryejė bisedime me dikė tjetėr (buddy) qė pėrdor po kėtė program me njė cilėsi tė tillė saqė duket sikur tjetri qė flet ėshtė ulur m'u pranė teje. Ėshtė e mundur edhe kryerja e konferencave me deri nė 5 pjesėmarrės. Deri tani Skype ėshtė shkarkuar mbi 100 milionė herė, rreth 7 milionė pėrdorues e pėrdorin atė rregullisht, dhe nė ēdo kohė ka mesatarisht rreth 2 milionė pėrdorues nė linjė.

Pėrmes njė funksioni me detyrim pagimi qė quhet Skype-Out, mundesh tė kryesh thirrje telefonike edhe pėr nė telefonat e zakonshėm. Poashtu para disa ditėsh ėshtė mundėsuar edhe funksioni i quajtur Skype-In me anė tė cilit mund tė tė thėrrasin nga rrjeti tradicional telefonik si dhe funksion pėrgjegjėsi telefonik. Do tė ketė edhe njė version video-konference tė Skype.

Ka Skype pėr sistemet e punės Windows, MacOSX, Linux dhe Microsoft PocketPC-OS. Platforma tė tjera, si p.sh. pėr sistemet e punės pėr telefonat celularė, janė duke u pėrgatitur.

Pjesė elektronike pėr Skype

Pėr tė folur pa trazime pėrmes Skype kėshillohet para sė gjithash pasja e njė kufjeje kompjuterike me ēmim tė arsyeshėm, pra njė kombinim mikrofon/kufje. Kėshtu mund tė pėrjashtohet jehona. Shkallarja tjetėr janė aparatet qė mundėsojnė njė telefonim mė tė rehatshėm pėrmes Skype. Si rregull, sė bashku me pjesėn elektronike telefonike vjen edhe njė program i posaēėm kompjuterik, qė bėn lidhjen midis pjesėve elektronike dhe programeve kompjuterike.

Shkallarja tjetėr janė tė volitshmit telefona-USB, tė cilat aftėsohen pėr Skype pėrmes program kompjuterike. Njė shembull ėshtė telefoni-USB nga Siptronic. Pėr rreth 30 euro bėn tėndin njė telefon cilėsor sė bashku me programin e pėrshtatshėm kompjuterik, i cili bėn lidhjen me Skype dhe pėrēon rėnien e numrave. Nė kėtė mėnyrė ke telefonin me tė cilin je mėsuar tė thėrrasėsh por pėrmes Skype. Ky telefon mund tė pėrdoret edhe me telefonitė e tjera kompjuterike tė llojit Voice over IP.

ēmimet

E folura pėrmes kompjuterit ndėrmjet dy biseduesve qė kanė njė lidhje interneti dhe Skype tė instaluar, ėshtė falas.

Njė thirrje telefonike nga Bashkimi Europian pėr nė rrjetin e zakonshėm telefonik pėrmes SkypeOut nė Shqipėri kushton 0.158 euro pėr minut, dhe 0.186 euro/min nėse thėrret nė celular, duke u pėrfshirė nė kėto edhe taksa europiane (VAT). Taksa tė ngjashme duhet tė paguhen edhe pėr thirrjet nga vendet jashtė BE-sė. Informacioni qė Skype jep mbi kėtė ėshtė i mangėt. Nė faqen e tyre mbi ēmimet e telefonatave pėrmes Skype tregohen nė plan tė parė ēmimet e telefonatave pa pėrfshirė nė to taksat. Si gjithnjė, njė politikė jo e sinqertė shfaqjeje ēmimesh qė ndjekin shoqėritė e tilla tė ngjashme pėr tė mashtruar sado pak myshterinjtė. Edhe vetė programi Kazaa i tė njėjtėve autorė pėrmban brenda tij programe spiune qė instalohen sė bashku me kėtė.

Thirrjet telefonike pėr nė vende tė Bashkimit Europian, Amerikėn Veriore apo Australinė nga jashtė BE-sė (si p.sh. nga Shqipėria, Kosova apo diku tjetėr) duhet tė kushtojnė 0.017 euro/min pa pėrfshirė kėtu ndonjė taksė tė mundshme.

Me sa duket, thirrjet pėr nė Kosovė quhen si thirrje pėr nė Jugosllavi (Yugoslavia ?, ndonėse ky shtet nuk ekziston mė) ku thirrja telefonike nga jashtė BE-sė pėr nė rrjetin e zakonshėm duhet tė kushtojė 0.093 euro/min, dhe 0.107 euro/min pėr nga BE-ja.

Blerja e krediteve telefonike kryhet nė internet nėpėrmjet kartash krediti si Visa, Master Card etj. Mund tė blihen 10 ose 25 euro kredite pėr tė folur. Nėse gjendesh nė BE shtohet nė kėtė shumė edhe taksa europiane (VAT) me rreth 15 % tė shumės sė paguar qė do tė thotė se pėr tė blerė 10 euro kredite telefonike duhet tė paguash 11,5 euro. Edhe kjo nuk ėshtė shpjeguar qartė nga Skype pėr arsye komerciale.

Thirrjet telefonike qė kam bėrė pėrmes Skype nė internet nga Suedia me rrjetin e zakonshėm nė Shqipėri, Itali, Kosovė kanė treguar njė pėrēim me kualitet tė lartė zėri pėrveē rastit tė thirrjes sė celularit nė Itali ku kualiteti ka qenė nė nivelin e moskuptimit. Nuk kam kryer telefonike me celular me Shqipėrinė apo Kosovėn.

Duhet pasur parasysh se kartat telefonike tė mbushura me kredite telefonike pėr thirrje ndėrkombtare janė alternativė mė e lirė por cilėsia e zėrit ėshtė i dobėt.
Identifikuar

CuN-TiRoNe
Faqe: [1] 2
  Printo  
 
Shko te: