Dridero Agolli

Dridero Agolli

<< < (2/4) > >>

Madam Butterfly:
Njeriu me Top (fragment)

Tregojnė se plaku Mere njėherė kishte vdekur e pastaj ishte ngjallur. Njerėzit betohen se kjo qė rrėfehet nė fshatin Arun, nuk ėshtė pėrrallė, por e vėrtetė si nata. Ai vdiq. Tė afėrmit e tij u mblodhėn, e qanė, e mbėshtollėn me qefin, e vunė nė tabut dhe e morėn pėr ta shpėnė nė varre. Binte dėborė dhe ishte ftohtė. Nė mes tė rrugės qė nga tabuti u dėgjua njė zė.
- Allah belaversėn! Ē'ėshtė ky kiamet e kjo e ftohtė kaq me llahtari! Allah, largoje prej meje Shimbėr Jezit Shimbėrllarin!
Ara qė e mbanin, kur dėgjuan zėrin e tė vdekurit, u llahtarisėn, e lėshuan dhe ia dhanė vrapit. Vetėm xherahu i fshatit Xheladin Durballia qė mbante njė gunė tė madhe, nuk lėvizi vendit.
- O i madhi i mė i madhit, ē'po kurdis me mua shejtan Mulahimi dhe Jeziti?, - thirri plaku Mere dhe u ngrit, duke shqyer qefinin.
Ai rrotulloi sytė nė bardhėsinė e ftohtė dhe vuri re vetėm xherah Xheladin Durballinė me kėmbė tė ngulura nė dėborė.
- O hak i madh! Cili ėshtė ky? Xherah Xheladin Durballia, apo vetė shejtan Mulahimi?
-Jam unė xherah Xheladin Durballia, i biri i Xhevatit dhe i nipi i Abdiresulavziut, - tha xherahu dhe ia hodhi me vrap gunėn nė supe.
Ashtu tė mbėshtjellė mė gunė e shpuri gjer nė shtėpi. E veshi me rrobat qė mbante kur ishte gjallė, i ndezi kandilin dhe e vuri nė dyshek qė tė vinte nė vete. Njerėzit e shtėpisė ishin zhdukur dhe kishin mbetur vetėm pleqtė e plakat, se kujtonin se gjyshi i madh ishte bėrė lugat.
Plakut Mere i shėrbente vetėm Xheladin Durballia. Ai i tregoi edhe pėr ata qė kishin ardhur nė shtėpi pėr ngushėllim, edhe pėr ata qė nuk e kishin ngushėlluar.
- Demek filani e filani nuk mė dashkan! - e ngriti kokėn nga jastėku plaku Mere.
- Ashtu del, - tha xherah Xheladin Durballia.
- Kush u gėzua me vdekjen time? - pyeti plaku Mere.
- Filani e filani, - tha xherah Xheladin Durballia.
- O hak i madh! T'i bėsh hi, e t'i heqėsh zvarė, e t'i shposh nė fytyrė e t'u lėsh vrima atyre qė s'mė duan! O hak i madh! - mallkoi plaku Mere.
Kėshtu tregojnė e kėto nuk janė pėrralla, po tė vėrteta si netėt.
Gjithė fshati Arun, e gjithė kazaja ē'merr mali i Kokallės e ē'zė lumi Krak u habitėn me kėtė ngjarje tė padėgjuar ndonjėherė dhe thamė se tani do t'i vinte fundi botės. Pastaj njerėzit mėsuan, se plaku Mere jetonte me kandil tė ndezur dhe pohuan se edhe fundi i botės nuk qenkėsh gjė! Prandaj ngritėn edhe njė kėngė qė nuk dlhet se kush e ka kėnduar i pari. Kėnga thotė:

Ty, mor plaku Mere,
nė tabut tė vunė,
tė xhumanė e zezė
nė varre tė shpunė.

Po ti seē u ngrite,
thirre nga tabuti,
gjilpėra-gjilpėra
ē'na u bė vuxhuti.

Nė tabut tė lanė,
kėmbėt dhč s'u zunė,
Xheladin xherahu,
tė futi nė gunė.

Xheladin Xherahu,
mė t'u thaftė dora,
s'e le plakun Mere
ta hante dėbora.

Xherah Xheladini,
Xheladin xherahu,
S'e solle lugatin,
mė t'u thaftė krahu!

neril:
Si cdo vend tjeter me nje histori kaq te lashte si Shqiperia dhe me nje kulture te kultivuar ne shekuj nuk ka si te mos kete penat e saj te arta e sigurisht nje nga ata eshte i madhi Dritero Agolli.Veprat e tij shpalosin shume bote dhe te magjepsin saqe sa hap e mbyll syte gjendesh brenda nje bote mistike diku diku dhe sarkastike por e gjithcka e ndertuar ne menyre perfekte e ne detaj.
Poezia e tij ngjall ndjenje mjafton te marresh dy vargje:
Dhe kur te jesh merzitur shume ne raft te librave kerkome
atje i fshehur do jem un ne ndonje varg a ndonje shkronje
....
e une pas teje do vij.....
Nuk ka nevoje per koment pasi poezia flet vete.
Te ndjehemi krenar qe kemi te tilla perla.

Madam Butterfly:
Poezitė e para tė Dritėroit i redaktova nė kanal
 
Ka qenė redaktori i parė i krijimeve poetike tė Dritėro Agollit. Jonuz Karaulli kujton ēastet kur poeti dhe shkrimtari, atėherė nxėnės i gjimnazit Asim Zeneli nė Gjirokastėr, i dha pėr t‘i lexuar krijimet e para, teksa po punonte si aksionist pėr hapje 
Jonuz Karaulli, nė prag tė tetėdhjetave, e fsheh moshėn e vėrtetė me shume dinjitet. Paksa rrondokop, por me fizik tė lidhur, i rrjedhshėm nė tė folur dhe me njė kujtesė perfekte, plotėson nė detaj portretin e njė burri simpatik. I tillė ėshtė dhe pėr jetėn e deritanishme, sė bashku me ngjarjet e kėndshme qė e kanė shoqėruar. Kėtė pasuri ia jep dhe tė qenit gjirokastrit me njė bashkėshorte shkodrane. Nė fushėn e letrave, Jonuz Karaulli ka firmėn e tij nė shumė libra dhe revista pėr fėmijė. Mik dhe bashkėpunėtor me dy emrat e mėdhenj tė kėtij lėmi, Odise Grillon dhe Dionis Bubanin, Karaulli iu pėrkushtua kėsaj gjinie ndėr vite, duke qenė anėtar kolegjiumi i revistės "Bota e fėmijės" dhe "Yllkat". Por nė jetėn e tij ka disa momente qė mbetėn tė pashlyeshme. Njė prej to ėshtė njohja me Dritėro Agollin, kur ai ishte nxėnės nė gjimnazin "Asim Zeneli" nė Gjirokastėr, si dhe kthimi mbrapsht qė i ka bėrė njė krijimi tė Ismail Kadaresė, duke e cilėsuar atė si tė dobėt, ndodhur nė vitin 1972.


Dritėroi

Januz Karaulli thotė se me krijimet e Dritėroit u njoh nė thellėsinė e nja kanali vaditės. Duket paksa e ēuditshme, por si tė gjitha aspektet e pazakonta tė jetės, ēudia nė tė tilla raste ėshtė e pashmangshme. Karaulli tregon se ishte viti 1949, kur si arsimtar i ri ishte ngarkuar nga seksioni i arsimit nė rreth dhe organizata e rinisė qė tė drejtonte njė kompani gjimnazistėsh nė aksionin pėr hapjen e njė kanali tė madh vaditės nė Guranxi tė Dropullit. Ishte sezon veror dhe aksione tė tilla nė atė kohė, lokale apo nacionale, ishin tė zakonshme. Dritėroin e njihte vetėm si nxėnės tė gjimnazit dhe nuk kishte asnjė dijeni pėr zellin e tij letrar. Njė ditė, rrėfen Karaulli, po ndiqja punimet (ndėrkohė qė punoja dhe vetė pėr normėn), si komandant i kompanisė sė tretė dhe nga thellėsia e kanalit nxėnėsi Dritėro mė fton tė zbres poshtė dhe mė nxjerr nga xhepi i pasmė i pantallonave njė fletore shkolle tė palosur, plot poezi. Mė tha t‘i lexoja, pasi dikush i kishte treguar pėr mua qė kisha dhe unė prirje pėr letėrsi. Ia lexova dhe mė pėlqyen, sidomos tabani kombėtar i shprehur nė to. Pėr momentin mendova thjesht qė ai djalė kishte njė talent tė madh letrar. Mė pas u binda pėr kėtė, pasi Dritėroi m‘i besonte gjithnjė mua krijimet e tij. Tė tillė talente ka nxjerrė shumė gjimnazi "Asim Zeneli" nė Gjirokastėr, ku jepnin mėsim profesorė me emėr si Thoma Papapano, Sokrat Kutra, Tare Kalo, Myzafer Xhaxhiu, Siri Shapllo, Zija Shapllo etj. Mė pas, Dritėroi u largua me studime pėr nė Bashkimin Sovjetik dhe pėr dhjetė vjet kontaktet tona u ndėrprenė. Pas kthimit nė atdhe unė u ritakova me Dritėroin, i cili mė nxiste qė tė shkruaja nė gazetėn "Zėri i Popullit", ku ishte emėruar. Ishin momente tė bukura kur kujtonim atė ēast tė njohjes sė parė nė kanal, ku u bė shkak poezia e tij.

Ismaili

Por ndryshe ka qenė eksperienca e Jonuzi Karaullit me tjetrėn "Penė" tė madhe tė letrave shqipe. Me Kadarenė, edhe pse qė tė dy gjirokastritė, nuk i ka pasur raportet aq vaj. Kujton se ėshtė detyruar t‘i kthejė njė krijim Ismailit, pėr shkak tė dobėsive tė shfaqura. Ishte viti 1972. Ishin shumė shkrimtarė tė njohur qė sillnin krijime edhe pėr organet e fėmijėve. Disa prej tyre dukshėm dalloheshin se kishin mė tepėr interes tė merrnin ndonjė honorar. Druhem ta them se nė rastin konkret dhe krijimi qė kishte sjellė Ismaili pėr revistėn "Bota e fėmijės" ishte i kėsaj kategorie. Ajo ishte njė pjesė pėr fėmijė me njė akt, por qė mua m‘u duk shumė e dobėt. Si anėtar kolegjiumi u shpreha pėr refuzimin e pjesės dhe ripunimin e saj. Kėshtu vendosėn dhe kolegėt e mi atė mbrėmje, gjė qė sigurisht e zemėroi Ismailin. Ai po mė priste te porta e Lidhjes sė Shkrimtarėve pėr tė marrė njė shpjegim, duke mė kujtuar njėherėsh qė ishim dhe patriotė. Por unė i thashė se kthimin e pjesės e bėra pėr tė ruajtur dinjitetin e tij si shkrimtar cilėsor. I thashė qė nuk ishte e denjė qė ai, i cili kishte krijuar menjėherė profilin e njė mjeshtri nė fushėn e letrave, tė pėrfaqėsohej me krijime tė dobėta. Dhe besoj mė kuptoi.

Kėto janė kujtimet e Jonuz Karaullit pėr dy emrat mė tė mėdhenj tė letėrsisė shqipe tė pasluftės. Nga natyra dhe gazmendi qė ka, vėshtirė se do kishte kujtime pėr ngjarje tė trishta apo tė atilla qė e lidhin padukshėm me ndenja xhelozie dhe egoje. Ėshtė paqja vetė, e pėrēuar ndoshta nga krijimtaria e lidhur tėrėsisht me botėn fėminore.


Nga qindra poezi tė Dritėro Agollit u pėrzgjodh poezia "Berberi", pėr t‘i shėrbyer si ilustracion artistik kėtij shkrimi, ku flitet pėr njė aspekt tė krijimtarisė sė poetit e shkrimtarit tė njohur.

"Berberi" ėshtė ndėr ato poezi lapidare kushtuar kėsaj figure tė pashmangshme nė jetėn e ēdo njeriu.

 

Berberi


Shumė njerėz ka qethur berberi nė jetėn e gjatė

Atje nė floktoren e kthesės sė rrugės "Naimi",

Shumė vdiqėn fatmirė a tė ngratė,

Shumė u vranė, u burgosėn dhe jetėn u mori mėrgimi.


Qethi djaj e fisnikė e kusarė dhe mjaft deputetė,

Dijetarė e memurė, kapterė e plot gjeneralė,

Presidentė tė shkuar e tė ardhshėm, dramaturgė e poetė,

Kardiologė e xherahė e dentistė qė shkulin dhėmbė e dhėmballė.


Ah, nga gjithė mullarėt me koka, ē`na mbetėn!

Po tė bėnte berberi njė album me kokėt e qethura,

Sigurisht do t‘i hapej njė nam i madh gjithė jetėn

Si poetit tė shquar nė librin me vjersha tė zgjedhura:


"Ja, ky flok i takonte filan presidenti,

Filan presidenti qė vdiq, a mbaroi i burgosur.

Kėto balluke i mbante kusari mė i madh i qytetit,

Ndėrsa ato mė tutje i kishte njė pusht i brengosur"

Kėshtu do lexonim tė zgjedhurat flokė si libėr

Nga vetitė e prodhimit tė leshit nė kokat shqiptare.

Lėre, lėre! Berberi vėrtet do bėnte njė Bibėl,

Po tė kishte nė kokėn e tij dy-tri pare!

Kur punonte te "Zėri i Popullit", Dritėro Agolli do shkruante dhe pėr ish-redaktorin e parė tė krijimeve tė tij, e po ashtu do kėrkonte nga Jonuz Karaulli qė tė ishte aktiv me shkrime nė faqet e gazetės. Kujtojmė qė, nė atė kohė, tė tė dilte emri te "Zėri i Popullit", ishte njėsoj sikur sot tė ishe i preferuar si emėr nė faqet e "Uashington Post"!

Vargje qė kėndonin tė rinjtė aksionistė tė gjimnazit "Asim Zeneli", mes tė cilėve ishte dhe Dritėro Agolli
 

neril:
Arka e Djallit (analizė)

Duke e lexuar me kėrkesat e njė estetike letrare kanonike, "Arka e djallit" nė kuptimin e plotė tė fjalės ėshtė njė vepėr e padisiplinuar. Ajo dėshmon dhe njė herė se personalitetet e fuqishme tė letėrsisė shqipe kanė qenė mė tė lirė se metoda e tyre krijuese, sikurse edhe e kundėrta: autorėt e patalentuar e kanė kufizuar edhe mė shumė veten se "parimet" e metodės.
Dritėro Agolli nisi ta shkruajė "Arkėn e djallit" nė fillim tė viteve '80, kur letėrsia shqipe i hidhte me shumė kujdes hapat e vet, duke njohur rreptėsinė e metodės dhe vėshtirėsitė "pėr t'ia hedhur" asaj. Romani u pėrfundua nė fillim tė viteve '90, kur nė jetėn shqiptare hyri njė kuptim tjetėr i lirisė sė mendimit dhe tė krijimit. Por, ndėrkaq, pėr autorin ishte shumė vonė t'i rikthehei veprės pėr ta rishkruar (gjė qė s'pėrputhej as me parimet e tij krijuese), sikurse ishte po aq e vėshtirė t'i paraqiste njė lexuesi tė lirė njė vepėr tė shkruar nė kushtet e kufizimeve tė pėrgjithshme tė shoqėrisė.
Njė nga pyetjet mė tė mprehta tė gjykimit tė librit "Arka e djallit" ėshtė pikėrisht ajo se ē'liri i ofron prej viteve '80 njė shkrimtar i talentuar si Dritėro Agolli brezit tė ri tė lexuesve tė viteve '90, qė hyri nė shoqėri me kėrkesa tjetėrsoj pėr lirinė dhe artin, pėr vlerat dhe gjymtimet? Ēėshtja mund tė shtrohet nė njė formė mė konkrete. Njė vepėr e shkruar nė ato vite, e llogaritur tė kishte pėr horizont tė pritjes lexuesin tradicional, qė realizmin e angazhuar e vlerėsonte si njė shkallė mė tė lartė tė realizmit, si do tė pritej pas ndryshimit me themel tė horizontit tė pritjes? Kjo ėshtė ēėshtja e lirisė krijuese. Pėr t'iu pėrgjigjur kėsaj pyetjeje ėshtė e nevoishme tė pohohet qė nė fillim se nė romanin "Arka e djallit" lexuesi gjen disa shkallė tė lirisė, tė cilat, ndonėse nuk kanė kufij tė pėrcaktuar ndėrmjet tyre, megjithatė janė tė dallueshme. Kjo e bėn atė njė "vepėr me liri shumėkatėshe".
Shkalla e parė e lirisė sė shpėrfaqur ėshtė ajo e shkrimtarit. Gjithė rruga krijuese e D.Agollit ėshtė njė zinxhir shmangiesh nga disiplina metodologjike. Romani "Arka e djallit" ka nė qendėr tė veprimit njė shkrimtar: Sherif Abecenė. Detyra e tij ėshtė tė zbulojė "arkėn e diallit", njė sėnduk ku ruhen dorėshkrimet e ndaluara tė njė autori qė "ka shkelur vljėn". "Djalli" qė duhet tė zbulojė shkrimtari s'ka tė bėjė me demonologjinė popullore, as me ndonjė qenie qė tundon njeriun pėr tė dalė nga rruga e perėndisė. "Djalli" ėshtė romani "Shakaja e ndaluar ose njeriu qė e ndaluan tė qeshė", nje vepėr e ndaluar e shkrimtarit tė dėnuar Bamkė Dynjaja, jeta e tė cilit ėshtė ndėrlikuar nė episode tė paqarta, qė mbeten enigmatike deri nė fund dhe qė lexuesi duhet t'i marrė me mend si shprehje disidence.
Shkrimtari Dritėro Agolli, duke vendosur nė qendėr tė romanit tė tij kėrkimin pėr tė zbuluar njė tabu, duke kėrkuar tė ndaluarėn, shfaqet me njė pėrmasė lirie qė gjendet mbi lirinė e shoqėrisė, mbi lirinė shtetėrore, mbi lirinė e qytetarėve tė zakonshėm, mbi lirinė qė ofronte metoda. Nė njė farė mėnyre, shkrimtari me kėtė zgjedhje merr vendimin "tė ulet nė karrigen e djallit" dhe tė bėhet avokat i tij, tė marrė nė mbrojtje sėndukun e drunjtė ku ėshtė ndryrė mendja dhe krijimtaria e njė shkrimtari qė kėrkonte ndryshime nė shoqėri.
Shkalla e dytė e lirisė shprehet nga shkrimtari Sherif Abeceja, i cili, si personazh i librit, ndėrmerr udhėtimin pėr nė fshatin e largėt Qershizė, me qėllim qė ta shpėtojė "arkėn e djallit", romanin e ndaluar tė Bamkės. Kjo ėshtė njė shkallė mė e lartė lirie, sepse, duke qenė njė alter-ego e autorit, D.Agollit, shkrimtari Sherif Abeceja, nė fund tė fundit njė hije, hero romani, ėshtė mė i lirė t'i pohojė idetė e rrezikshme, sepse njė hije nuk trembet as nga doktrinat, as nga ligjet, as nga kufizimet e njė metode, as nga nenet kushtetues tė ndalimeve, as nga gjyqi dhe dėnimi. Sherif Abeceja ia merr fjalėn nga goja shkrimtarit tė vėrtetė, D.Agollit, pėr tė mos e lėnė tė rrezikojė hapur, sepse ai ėshtė shtetas i njė vendi tė cilit duhet t'ia zbatojė ligjet, qofshin ato liberale apo restriktive.
Njė shkallė e tretė e lirisė krijuese gjendet nė "shthurjen" e Cute Babules, njė personazh qė gjithashtu shumė herė bėhet bartės i mendimeve tė autorit, sidomos nė filozofinė e tij pėr jetėn, pėr njeriun dhe botėn, pėr atdheun dhe planetin, pėr historinė dhe tė sotmen, pėr popullin dhe qeveritė. Cute Babulja, nė romanin "Arka e djallit", qysh nė fillim tė viteve '80-tė protestonte kundėr lėnies sė fshatarit pa bagėti, pa njė copė pronė tė vogėl. Kurse autori i romanit mundi t'i nyjėtonte pa ndėrmjetėsinė e personazhit tė tij kėto ide njė dekadė mė vonė.
Cute Babulja ėshtė paraqitur nė vepėr si njėfarė "sherr-budallal", qė pėrpiqet t'i bėjė tė pranueshme idetė e tij duke i fshehur pas njė shakaje, pas njė sofizmi, pas njė naiviteti. Ai ka arritur fitoren e madhe qė edhe "atje lart" tė mendojnė e tė thonė: "Kėshtu e ka Cutja!". Kjo ėshtė njė pėrparėsi e madhe pėr tė. Ai ėshtė i lirė tė pohojė mendime qė as shkrimtarit me famė botėrore Sherif Abeceja nuk i shkon nė mendje t'i shprehė. Cute Babulja ka dalė me kohė jashtė "kryqit" tė "njeriut tė ri" dhe i ka krijuar vetes njė hapėslrė lirie mbi tė tjerėt.
Shkrimtari arrin njė shkallė tė katėrt lirie me "romanin brenda romanit", me "arkėn e djallit", ku gjendet vepra e ndaluar e Bamkė Dynjasė. Ajo quhet "Shakaja e ndaluar", titull qė tė kujton romanin e njohur tė Kunderės "Shakaja". Kritikėt perėndimorė kanė shkruar se, po tė ishte pėrkthyer mė herėt "Shkėlqimi dhe rėnia e shokut Zylo", ndoshta "Shakaja" e Kunderės do tė priste radhėn pėr tė zėnė ndonjė vend tjetėr nė vlerėsimet e opinioneve letrare. Nė romanin "Arka e djallit" gjendet pikėrisht njė vepėr qė mban si titull emrin e veprės sė Kunderės, i cili pėr rreth dy dekada u bė shenjėzim i disidencės letrare nė vendet e Lindjes. Nė kėtė shkallė tė lirisė krijuese D.Agolli ėshtė fare pranė disidencės. "Romani brenda romanit", siē e pėrcaktuam qysh nė fillim "Shakanė e ndaluar" tė Bamkė Dynjasė, qė lexuesi e gjen gati tė plotė nė faqet e "Arkės sė djallit", merret me mend se nuk ėshtė ndonjė zbulim i autorit, ajo ėshtė njė vepėr e shkruar nga i njėjti autor.

Njė nga dukuritė mė interesante qė vihen re nė romanin "Arka e djallit" ėshtė shprehja e vetvetes nė njė shumėsi emrash. Autori i veprės shihet i projektuar nė figurėn e shkrimtarit Sherif Abeceja nė sjelljet e tij tė serta, nė tiparin e tij tė kėmbėnguljes pėr tė zbuluar atė qė tė tjerėt pėrpiqen ta mbulojnė, nė heshtjen dhe dialogėt "me popullin". Ai shihet i projektuar tek figura e Cute Babules nė mėnyrėn si ndėrton humorin, si u heq cipėn mashtrimeve, si sillet shpenguar nė marrėdhėniet me tė huajt, si i mund komplekset e veta dhe gjen shtigje e rrugėdalje edhe nė situata tė vėshtira, si i ndėrton bisedat dhe lidhjet me fshatin dhe fshatarėt, si preket e ligėshtohet pas gabimeve dhe qortimeve. Nė figurėn e Bamkė Dynjasė ėshtė njė pjesė e fatit real tė vetė shkrimtarit. Eshtė fakt se D.Agolli pati nisur ta botonte "Arkėn e djallit" nė formėn e fragmenteve, por fundi i saj qe ndalimi, njė sėnduk njėsoj si ai i "Shakasė sė ndaluar" tė Bamkės.
Nuk ėshtė e rastit qė D.Agolli, duke e quajtur romanin e tij "Arka e djallit", qė nėnkupton sėndukun ku mbahet e kyēur vepra e ndaluar e Bamkė Dynjasė, i ka paralaimėruar atij njė fund tė trishtuar. Ndoshta autorėsia e shumėfishtė (unė s'jam as Bamka, as Cutja, as Sherif Abeceja; ata janė personazhe tė njė vepre, ku shkrimtari ka qėndrimin e tij tė qartė) mund tė mos funksiononte si lehtėsi dhe hile pėr tė thėnė atė qė ishte e zorshme tė thuhej. Ndoshta edhe romani i Agollit mund tė pėrfundonte pikėrisht nė njė sėnduk tė frikshėm, tė cilin mė pas dikush do tė duhej ta zbulonte.
Duke mundur "vetėkufizimin", me "Arkėn e djallit" D.Agolli e ēliroi letėrsinė shqipe nga njė prej pengesave mė tė mėdha. Deri mė sot ėshtė e zorshme tė gjendet njė vepėr tjetėr ku autori tė ketė arritur vetėshfaqjen jo vetėm nė atė qė ia ndalojnė tė tjerėt, por deri nė atė qė ia ndalon ai vetvetes.

neril:
Arka e Djallit (fragment)

Anthulla, pasi dėgjoi njė pėrmbledhje tė shkurtėr tė pėrshkrimit tė udhėtimit nėpėr Greqi dhe pjesėrisht nė Turqi, filloi tė lexojė me vete.
-Jo, lexo me zė! - urdhėroi Sherif Abeceja dhe u ul larg saj, nė njė karrige nė rrėzė tė verandės.
"Hyrja e Cute Babules nė vallen e dervishėve mevlevinj, o Hyskė, bėri njė jehonė aq tė madhe nė mes tė shkencėtarėve, sa me fjalėn qė na ka dhėnė natyra e gjuhės nuk mund tė tregohet. Por kjo jehonė vetėm fillimin e kishte nė gjirin e shkencėtarėve. Tė nesėrmen u bė ortek, qė vėrshoi me uturimė nė mbarė Konian. Po tė pasnesėrmen? Tė pasnesėrmen u bė uragan, qė u soll dhe u mbėshtoll, u vėrvit dhe u rrotullua anembanė Turqisė. Si i thonė nė kėngė?

Kėtu duhet thėnė: "Hajde Cute Kapedani"! Ti e di mirė, o Hyskė, se dikur, nė kohėt e shkuara namin ta hapte kėnga! Po tė hyje nė kėngė, edhe sikur tė mos ishe shumė trim, apo shumė i zgjuar, fama rritej, pasi emri qė kalonte gojė mė gojė dhe ēdo kėngėtar shtonte nga njė fjalė e nga njė epitet. Kurse sot famėn ta hapin mjete tė tjera: gazetat, revistat, librat, radioja, televizioni, filmi, telefoni, telegrami, kompjuteri... Edhe fama e Cute Babules vėrtet e zuri fillin nė gjirin e shkencėtarėve, por pastaj ē'ndodhi se!... Tė pasnesėrmen gazeta mė e shquar e Konias "Bytyn dynja" botoi njė artikull tė shoqėruar me tri fotografi: njėra qė paraqiste Cute Babulen duke u nisur drejt valles, tjetra nė valle dhe e treta nė pėrqafim me dervishėt nė mbyllje tė manifestimit. Nė artikullin e "Bytyn dynjasė" gazetarė qė mund tė krahasohet me "Le Monde" tė Francės, se "dynja", ashtu si "monde", do tė thotė "botė", shkruhej: "E mahnitshme! E paimagjinueshme!" Nė vallen e dervishėve nė Sema mė e njohur nga gjithė bota, qė u dha nga mevlevinjtė pėr nder tė shkencėtarėve, hyri papritur dijetari marksist shqiptar, studiuesi i kulturave popullore, Maksut Babulja, qė zakonisht i thėrrasin Cute, dhe me mjeshtėri, ndoshta mė tė pėrsosur se tė dervishėve dhe me njohuri fetaro-filozofike mbase mė tė mėdha se semazeni, udhėheqėsi i Sema-sė, kėrceu e luajti deri nė mbyllje tė ceremonisė, dhe nė fund i pėrqafoi me radhė tė gjithė valltarėt e shenjtė nėn breshėrinė e duartrokitjeve tė njerėzve tė shkencės. Njė fenomen i tillė, qė tė hynte nė vallen e dervishėve njė i jashtėm, qoftė turk e qoftė kaur, ka 722 vjet qė nuk ėshtė pėrsėritur, qė kur ishte gjallė hazreti Mevlana Muhamed Xhelaledin Rumiu. Kur jetonte hazreti, nė njė ceremoni dervishėsh, u fut papritur mes valles njė sarhosh dhe filloi tė kėrcejė. Nė kėrcim e sipėr i shtynte me bėrryl dervishėt, duke ua penguar rrotullimin! Atėherė semazeni e shau sarhoshin dhe iu ankua hazretit Mevlana: "Ky ėshtė i pirė dhe duhet ta pėrzemė nga vallja!" Dhe hazreti Mevlana Muhamed Xhelaledin Rumiu iu pėrgjigj: "Ai ka pirė hyjninė, ju po silleni me tė si me njė pijanec". Kjo frazė qė ka mbetur si ese, nė frėngjisht shprehet: "Lui, il a bu divin, vous agissez en ivrogne!". Edhe pėr Cute Babulen kur hyri nė vallen e dervishėve, disa thanė se gjoja ishte i pirė dhe kėrkuan tė zbohej nga andej. Dhe kėta qė e thanė, fatkeqėsisht, ishin turq dhe francezė. Po tė jetonte Mevlania, do t'u pėrgjigjej: "ju silleni me tė si me tė pirė!" ose "Vous vous agissez ivrogne!"
"Habia jonė, vazhdonte artikulli, pėr hyrjen e marksist-leninistit Cute Babulja nė vallen e dervishėve, ėshtė gjetiu... Njė shkencėtar shqiptar, qė jeton nė kėshtjellėn mė tė fortifikuar tė marksizmit, del nga andej dhe rrėzon muret dhe vallėzon, duke u sjellur rrotull vetes dhe rreth dervishėve. Dhe jo vetėm kaq! Ai nė fund tė valles puthet me dervishėt! Ėshtė me tė vėrtetė paradossale, kur dihet se nė Vendin e Shqiponjave, qė janė nė fakt shqiponja me krahė tė lidhura, ndalohet feja dhe institucionet e saj, ndalohen dhe dėnohen ata qė takohen me hoxhallarė, dervishė, baballarė, shehlerė, priftėrinj, murgjėr e murgesha. Kurse shqiptari marksist-leninist-stalinist, Maksut Babulja, i mbiquajturi Cute, qė ndodhet kėto ditė midis nesh nė Turqi dhe qė po na sjell njė gėzim tė mahnitshėm, me veprimin e tij human, shprehu haptazi nostalgjinė dhe dashurinė pėr mevlevinjtė nė veēanti dhe, nė pėrgjithėsi, pėr islamizmin, tė cilit i takon e ardhmja. Mos vallė kjo ėshtė njė shenjė qė nė Shqipėrinė tonė mike, po ndryshojnė gjėrat? Apo Cute Babulja kėtė gjest fisnik e bėri pėr hir tė forcimit tė miqėsisė tradizionale shqiptaro-turke pa pyetur autoritetet shqiptare? Nuk e besojmė qė kjo tė jetė njė shaka, megjithėse, sa dimė, Cute Babulja ėshtė njė shakaxhi, qė i kalon kufinjtė e Vendit tė Shqiponjave. Dhe madje temėn e kumtesės, qė do tė mbajė sot nė Konferencėn, nė ora 10.00, e ka: "Folklori shqiptar dhe Nastradini". Dihet se qendra e Nastradinit, pas zbimit tė tij nga Buharaja, u bė qyteti ynė i lashtė Konia. Mund tė bėhet edhe njė supozim tjetėr, Cute Babulja, si materialist, duke hyrė nė valle, shpreh lėvizjen universale, lėvizjen e molekulave, atomeve, protoneve dhe neutroneve. Njė dervish qė rrotullohet rreth vetes dhe rreth tė tjerėve, simbolizon lėvizjen e atomit. Marksistė-leninistėt lėvizjen e quajnė si njė nga format mė tė rėndėsishme tė materies. Mos vallė Cute Babulja nga gjithė vallja ka marrė vetėm thelbin, lėvlzjen, qė atij i intereson? Edhe ky mund tė jetė njė arsyetim... E mahnitshme dhe fantastike! "Me kėtė thirrje mbyllej artikulli".
-----------------------------------
Njė nga vlerat mė tė rėndėsishme tė romanit "Arka e djallit" ėshtė qėndrimi i autorit ndaj botės kulturore tė Orientit. Kjo ėshtė njė pėrpjekje pėr tė zbuluar disa tė vėrteta tė thjeshta, qė kanė tė bėjnė me kuptimin e universit njerėzor nė tėrėsinė dhe ekuilibret e tij. Dritėro Agolli, pėrmes "Arkės sė djallit", e dėshmon veten si njė njohės tė shkėlqyer tė kulturave tradizionale tė popujve tė Lindjes, tė letėrsisė sė tyre tė mirėnjohur, tė riteve dhe zakoneve tė jetesės,tė ngjashmėrive dhe ndryshimeve kulturore me ato tė popullit tė tij. Nė mėnyrė figurative, pėr lehtėsi tė krijimit tė simetrisė sė mendimit, autori ka marrė gazetėn turke "Bytyn dynja", tė cilėn e krahason me "Le Monde", tė dyja me kuptimin "bota". Ndėrmjet Parisit tė gazetės "Le Monde" dhe Stambollit tė "Bytyn dynjasė" gjendet vendi i vogėl i autorit, i cili, i ngatėrruar nė hallet e tij, nuk ngurron t'ia bėjė me sy Perėndimit, pa e ditur se ē'ka nė anėn tjetėr tė botės. Shkrimtari ėshtė i kujdesshėm nė zgjedhjen e emėrtimeve, me qėllim qė tė ndikojė tek lexuesi pėr tė forcuar bindjen se qytetėrimi perėndimor dhe ai lindor janė dy pamje tė sė njėjtės kulturė njerėzore. Konia, vendbanim antik i qytetėrimit helen (nga gr. "Ikonia"), vendi ku zhvillohet festivali ndėrkombėtar i valleve dhe i riteve tė Sema-sė bektashiane, dhe jepen ēmime tė nderuar pėr fituesit, tė kujton qysh nė emėr Kanėn, ku konkurrojnė artistėt e kinematografisė botėrore. Vallja e Sema-sė, ku hyn tė luajė edhe njėri nga personazhet e romanit, paraqitet si njė kryevlerė mė vete, qė pėr shekuj ka magjepsur breza njerėzorė.
Qėllimi i shkrimtarit pėr tė ndikuar nė opinionet letrare pėr njė ekuilibėr tė vėrtetė vlerash shihet jo vetėm nė admirimin e vlerave kulturore lindore, nė adhurimin e figurave tė ndritura tė kėtyre kulturave, si Xhelal-ed-din Ruumi, por dhe nė formėn stilistikore si e ndėrton frazėn. Ja njė paragraf tipik, ku, edhe pėrmes stilit ndikohet pėr tė pėrfytyruar botėn si njė tė tėrė:
"Njė fenomen i tillė, qė tė hynte nė vallen e dervishėve njė i jashtėm, qoftė turk e qoftė kaur, ka 722 vjet qė nuk ėshtė pėrsėritur, qė kur ishte gjallė hazreti Mevlana Muhamed Xhelaledin Rumiu. Kur jetonte hazreti, nė njė ceremoni dervishėsh, u fut papritur mes valles njė sarhosh dhe filloi tė kėrcejė. Nė kėrcim e sipėr i shtynte me bėrryl dervishėt, duke ua penguar rrotullimin. Atėherė semazeni e shau sarhoshin dhe iu ankua hazretit Mevlana: "Ky ėshtė i pirė dhe duhet ta pėrzėmė nga vallja!". Dhe hazreti Mevlana Muhamed Xhelaledin Rumiu iu pėrgjigj: "Ai ka pirė hyjninė, ju po silieni me tė si me njė pijanec!"

Navigation

[0] Message Index

[#] Next page

[*] Previous page