Mjeksia Medicinale Popullore Barishtare
Faqe: 1 2 [3] 4 5
  Printo  
Autor Tema: Mjeksia Medicinale Popullore Barishtare  (Lexuar 217875 here)
Master of Alternative Medicine
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 68

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #50 : 12/05/08, 20:08 »
0

Mjeksia barishtare dhe bimet mjeksore jane shume te rendesishme dhe teper te dobishme per terapine e semundjeve te ndryshme! mjeksia ne pergjithesi eshte nje shkence e cila duhet ti sherbeje njerezimit! mjeku ne radhe te pare duhet te jete human dhe korrekt dhe mos te abuzoje me profesionin e tij! Mua disa here nga persona te ndryshem me kane ardhur mp me oferta te ndryshme pazaresh ne kurriz te pacienteve! Shyqyr Zotit bluzen e kam akoma te bardhe dhe faqen gjithashtu! Dikush ketu me propozonte deri ne 40% te fitimit per "kodoshllek" pacientesh! e pra zoterinj kete une e quaj matrapazllek!


==========================================================================
Ju zoteri pretendoni te jeni i nivelit me te lart e njeherit te bisedoni me te gjithe e  kete per qellim qe ju te tregoni sa i "aft" jeni.

Une ju bera nje lloj oferte juve, dhe me vjen shume kec per kete sepse ju fare nuk meritoni te bashkpunoni me mua:
Si doktor qe qenkeni, per me i ndihmua pacientet e paralizuar, per mos me i lan ata me u hargjue shume sic hargjohen,  pa arritur kurfar rezultati nga ana e mjeksise qe ju e praktikoni, ju ofrova: nese dini pacient te paralizuar qe kerkon ndihem Une i GARANTOJ atij/asaj sukses te menjihershem qe ne tritmenin-terapine e par perndryshi ai/ajoi nuk do te paguan, kurse juve u ofrova 40%, kjo ishte dhe Une nuk kam bere kurfar marrje, por ju nuk jeni person qe meritoni te bashkpunoni me mua, te mesoni gjerat qe jan reale, jo mashtrimet qe i beni me pacientet e juaj duke ju dhene ilaqe sintetike ne menyre qe t'i beni te mvarun qe sa te jen gjall ata te marrin kokrra e pilula e injekcione, se keshtu ju doni te beni biznis.

Si duket ju zoteri, nuk kupton fare cka do te thot kur i ofron pacientit sukses te menjihershem qe ne tritmenin-terapine e par perndryshi terapia do jet falas?
Kjo nuk eshte mashtrim as abuzim apo kodoshllok kjo eshte realitet qe ju se kuptoni sepse pacienteve te paralizuar ju i thoni:  Ska sherim per juve, duhet te mesoheni te jetoni gjithnji t'mvarun prej te tjereve per cdo nevoje duke llogaritur edhe ato me elementare..!

Ju nuk e kuptoni se pacientet done te sherohen pernjime dhe ata qe kan mundsi jan te gatshem te paguajn per te arritur qellimin.

Artikulli i Gregory Delaney-it KURIMI-SHĖRIMI I KANCERIT ME SODE TĖ BUKĖVE e tregon shume bukur punen e atyre qe punojne si ju dhe njiherit u tregon pacienteve me kancer si mund te nderpresin lojerat dhe pallavrat e medicines moderne qe e praktikoni ju, dhe si mund te mjekohen per nje kohe shume te shkurtur.

Gregory Delaney, qe ne fillim te shkrese se tij thot:

A do tė jenė vallė tė zėnė ngushtė  mjekėt e lajthitur dhe mashtruesit e mėdhenj farmakologjistė kur tė mėsojnė se kanceri mund tė shėrohet me asgjė tjetėr mė tė komplikuar se me sodė tė zakonshme tė bukės? Pra, jo sepse ata do tė jenė shumė tė ashpėr (tė egėr). Me tė gjitha profitet e tyre miliardėshe t’i zhduknin sa i ēel e i mbyll sytė, ata mashtrues tė njerėzve nuk do tė ishin tė kėnaqur fare me atė mjet aq tė thjeshtė tė shėrimit tė kancerit. Megjithatė kanceri mund tė shėrohet me njė mjet jo mė shumė se sa sodė tė rėndomtė tė bukėve. Unė kėtė do ta spjegoj se si duhet bėrė...

Une nuk po e zgjas me shume por po permendi se kam hyr ketu ne forum me qellim qe te ndihmoj falas njerzit  me probleme shendetsore qe mund te jen te interesuar, natyrisht Une nuk mund t'i ndihmoj te gjithe per cdo gje por per disa problem padyshim se po, dhe ju zoteri menjihere me paralajmruat qe mos te flas kunder medicines simptomatike, dhe ne fakt edhe titulli ne mjeksi te pergjithshme tregon me se miri qellimin tuaj:
"Hapat qe ka bere mjekesia moderne dhe "keshilla" nga ajo popullore qe vazhdon te gjeje perdorim ne mase" ...

Demek kjo mjeksia moderne me hapa kurse kjo popullore kurkun hiq...kjo eshte cka ju thoni kurse realiteti eshte ndryshi.

Nuk dua te jem arrogant por me duhet te them: me shume ka vlere nje artikull  imi ne lidhje me kanceri se te gjithe artikujt qe keni shkruar per mdicinen simptomatike.







Identifikuar

Paraplegia, Quadriplegia-Tetraplegia
A doni te ngriteni ne kembet tuaja ne afat prej 6 - 12 javėsh pa marr parasysh qe sa kohe jeni lenduar- paralizuar?
SUKSES TE GARANTUAR QE NE TRITMENIN-TERAPINE E PAR PERNDRYSHI NUK DO TE PAGUANI! - www.Mjekimi.com
Master of Alternative Medicine
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 68

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #51 : 12/05/08, 22:10 »
0

Mjekimi.com


Erdhet per te dhene kontributin tuaj nga fusha juaj te "njohurise" per mjekesi bimore dhe duke dhene keshilla te ndryshme por duhet ta dini qe keni ndermarre pergjegjesi te larte  duke futur pergjegjesine dhe pjestareve te stafit Balkanweb  dhe per pasoje ju monitorojme shkrimet qe ju beni ne kete rubrike .   Cfar beni ju ne forume te ndryshme  ku jeni regjistruar eshte puna juaj.. Duhet te keni parasysh qe forumi ka per qellim diskutimin  dhe nese dikush ju kritikon ju nuk duhet ta ktheni ne personale por me argumenta duhet ta bindni .. 

Je te lire te vendosni, eshte zgjedhja juaj  te qendroni ose jo... 


Une ju bera pyetje te me tregoni kush ma hjeki artikullin mbi AIDS-in, kjo sdo te thot se ju nuk mund ta beni nje gje te till por ama duhet te me tregoni per cfar arsye mu hjek artilulli ne fjale.

Ne lidhje me IP adresen nese eshte ashtu sic me shkruat, cdo gje eshte ne rregull nga ana e stafit te balkanwebit, prandaj ju kerkoj falje te gjitheve.



Identifikuar

Paraplegia, Quadriplegia-Tetraplegia
A doni te ngriteni ne kembet tuaja ne afat prej 6 - 12 javėsh pa marr parasysh qe sa kohe jeni lenduar- paralizuar?
SUKSES TE GARANTUAR QE NE TRITMENIN-TERAPINE E PAR PERNDRYSHI NUK DO TE PAGUANI! - www.Mjekimi.com
DIABOLIQUE
Edhe ARMIKU i te gjithve.. Mund te jet MIK i dikujt!!!!
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Postime: 12792

GOTIKA

Respekt: +3

Profili WWW
« Pergjigju #52 : 12/05/08, 23:11 »
0





apo




 Gjuha Gjuha Gjuha Gjuha Gjuha Gjuha Gjuha Gjuha Gjuha
Identifikuar

<3<3<3
D.S.
KUMBAR
Administrator
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 16718


Jemi tre: Une, TI dhe NE!!!

Respekt: +15

Profili
« Pergjigju #53 : 13/05/08, 08:08 »
0

Mjekimi.com


Erdhet per te dhene kontributin tuaj nga fusha juaj te "njohurise" per mjekesi bimore dhe duke dhene keshilla te ndryshme por duhet ta dini qe keni ndermarre pergjegjesi te larte  duke futur pergjegjesine dhe pjestareve te stafit Balkanweb  dhe per pasoje ju monitorojme shkrimet qe ju beni ne kete rubrike .   Cfar beni ju ne forume te ndryshme  ku jeni regjistruar eshte puna juaj.. Duhet te keni parasysh qe forumi ka per qellim diskutimin  dhe nese dikush ju kritikon ju nuk duhet ta ktheni ne personale por me argumenta duhet ta bindni .. 

Je te lire te vendosni, eshte zgjedhja juaj  te qendroni ose jo... 


Une ju bera pyetje te me tregoni kush ma hjeki artikullin mbi AIDS-in, kjo sdo te thot se ju nuk mund ta beni nje gje te till por ama duhet te me tregoni per cfar arsye mu hjek artilulli ne fjale.

Ne lidhje me IP adresen nese eshte ashtu sic me shkruat, cdo gje eshte ne rregull nga ana e stafit te balkanwebit, prandaj ju kerkoj falje te gjitheve.




me ca po shifet o mjekimi edhe artikullin per Aids-in vete e paske fshire ashtu sic fshive te gjitha keto shkrime ketu! Mos u mburr qe merr pjese ne 300 forume se kjo nuk eshte ndonje lloj zotesie! kete duket hapur qe e ben per te perfituar! Tani po deshe rri e shkruaj e kontribuo ne menyren tende per njerezit, po s'deshe kris e ik mor mik ku ta kesh qejfin e mos ndermerr me sulme dhe ofeza te pabaza ndaj kerrkujt ketu! te durova ne fillim megjithese erdhe duke sulmuar, te durova prape edhe kur kepusje gafa mjekesore! As e du fare bashkepunimin me ty se kom nje rroge qe sado e vogel eshte e fituar me djerse e ndershmeri dhe kam dhe nja dy biznese te miat ku fitimi eshte brenda ligjeve te shtetit! ketu une hyj per te shkembyer sadopak mendime dhe ne mos te behem i vlefshem une per te tjeret , te behen ata per mua! Dhe nje keshille shoqerore, mos experimento me shendetin se aty nuk mban lapsi te prefme! Gjej nai fushe tjeter, kopshtarine psh!
Identifikuar

Cfare do te behem ne te ardhmen? Ish i dashuri yt!!!
Master of Alternative Medicine
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 68

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #54 : 13/05/08, 16:04 »
0

Mjekimi.com


Erdhet per te dhene kontributin tuaj nga fusha juaj te "njohurise" per mjekesi bimore dhe duke dhene keshilla te ndryshme por duhet ta dini qe keni ndermarre pergjegjesi te larte  duke futur pergjegjesine dhe pjestareve te stafit Balkanweb  dhe per pasoje ju monitorojme shkrimet qe ju beni ne kete rubrike .   Cfar beni ju ne forume te ndryshme  ku jeni regjistruar eshte puna juaj.. Duhet te keni parasysh qe forumi ka per qellim diskutimin  dhe nese dikush ju kritikon ju nuk duhet ta ktheni ne personale por me argumenta duhet ta bindni .. 

Je te lire te vendosni, eshte zgjedhja juaj  te qendroni ose jo... 


Une ju bera pyetje te me tregoni kush ma hjeki artikullin mbi AIDS-in, kjo sdo te thot se ju nuk mund ta beni nje gje te till por ama duhet te me tregoni per cfar arsye mu hjek artilulli ne fjale.

Ne lidhje me IP adresen nese eshte ashtu sic me shkruat, cdo gje eshte ne rregull nga ana e stafit te balkanwebit, prandaj ju kerkoj falje te gjitheve.




me ca po shifet o mjekimi edhe artikullin per Aids-in vete e paske fshire ashtu sic fshive te gjitha keto shkrime ketu! Mos u mburr qe merr pjese ne 300 forume se kjo nuk eshte ndonje lloj zotesie! kete duket hapur qe e ben per te perfituar! Tani po deshe rri e shkruaj e kontribuo ne menyren tende per njerezit, po s'deshe kris e ik mor mik ku ta kesh qejfin e mos ndermerr me sulme dhe ofeza te pabaza ndaj kerrkujt ketu! te durova ne fillim megjithese erdhe duke sulmuar, te durova prape edhe kur kepusje gafa mjekesore! As e du fare bashkepunimin me ty se kom nje rroge qe sado e vogel eshte e fituar me djerse e ndershmeri dhe kam dhe nja dy biznese te miat ku fitimi eshte brenda ligjeve te shtetit! ketu une hyj per te shkembyer sadopak mendime dhe ne mos te behem i vlefshem une per te tjeret , te behen ata per mua! Dhe nje keshille shoqerore, mos experimento me shendetin se aty nuk mban lapsi te prefme! Gjej nai fushe tjeter, kopshtarine psh!

Ju zoteri skuthi jeni gabim sepse Une nuk ekam shlyer temen e AIDS-it, jam i bindur se webmaster-i mundta dij kush e ka bere kete nese e kontrollon koshun, ai me siguri e din ma mire se Une.

Zoteri Skuthi, ju me deshiruat mireseardhje ne fillim duke me treguar se mund te flas aq sa ju lejoni(!)
por ju e bete nje gabim kur filluat me me majt ders per bimen Tamelcaku i But, dhe po ju perkujtoj se Une mirrem me mjeksi medicinale popullore me baroja mbi tre dekada dhe u kam bere terapi pacienteve nga Kina, Amerika, Evropa etj. ketu ne klinike ne Toronto dhe ne prezencen e doktorave qe ishin kineziologjista (e kishin te kryer fak. e mjeksise dhe ate te bimeve studimet me te gjata per dy vjet) si dhe doktora e terapista nga Amerika e Evropa e gjetiu. kur e mbaroja terapine pacienti ju tregonte doktorave dhe terapisteve qe ishin prezent: Nuk kam me dhimbje! Ata u habitnin dhe me pyetnin prej nga jam, ju thoja Jam Shqiptar dhe kjo qe ju pat eshte Mjeksi Shqiptare Tradicionale...

Zoteri  Skuthi me injorim nuk fitohet asgje. ne fakt ai qe injoron te verteten do te jet humbesi me i madh.
e prandaj zoteri Une edhe e kam ne plan te investoj edhe ne kopshte dhe nese do te me nevojitet ndonje puntor nuk mund te ju ndihmoj.
Identifikuar

Paraplegia, Quadriplegia-Tetraplegia
A doni te ngriteni ne kembet tuaja ne afat prej 6 - 12 javėsh pa marr parasysh qe sa kohe jeni lenduar- paralizuar?
SUKSES TE GARANTUAR QE NE TRITMENIN-TERAPINE E PAR PERNDRYSHI NUK DO TE PAGUANI! - www.Mjekimi.com
Master of Alternative Medicine
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 68

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #55 : 26/05/08, 02:02 »
0

Bimet - ilaqet qe e luftojne kancerin

Eshte vertetuar se niveli i PH-se ne gjak (si dhe urine) luan rrol te rendesishem per persona qe jan diagnostifikuar me kancer, per mjekimin e tyre me sukses dhe gjithashtu eshte vertetuar se Soda e rendomt e bukeve luan rrol te rendsishem per stabilizimin e nivelit te PH-se.

Para se te perdoret Soda e rendomt e bukeve duhet matur niveli i PH-se i cili tek njerezit e shendosh eshte 7.4, per me shume informata lexo artikujt qe vijojn.
Soda e rendomt e bukeve duhet tej et e paster (pa alumin apo hekur)

Ne artikullin perafersisht te perkthyer ne shqip Gregory Delaney shkruan:

KURIMI-SHĖRIMI I KANCERIT ME SODE TĖ BUKĖVE

A do tė jenė vallė tė zėnė ngushtė mjekėt e lajthitur dhe mashtruesit e mėdhenj farmakologjistė kur tė mėsojnė se kanceri mund tė shėrohet me asgjė tjetėr mė tė komplikuar se me sodė tė zakonshme tė bukės? Pra, jo sepse ata do tė jenė shumė tė ashpėr (tė egėr). Me tė gjitha profitet e tyre miliardėshe t’i zhduknin sa i ēel e i mbyll sytė, ata mashtrues tė njerėzve nuk do tė ishin tė kėnaqur fare me atė mjet aq tė thjeshtė tė shėrimit tė kancerit. Megjithatė kanceri mund tė shėrohet me njė mjet jo mė shumė se sa sodė tė rėndomtė tė bukėve. Unė kėtė do ta spjegoj se si duhet bėrė:
Ndėrsa mjekėt grykės (lakmitarė) dhe baronet plaēkitės tė industrise se kancerit kanė shfyrtėzuar ēdo lloj metode imagjinuese pėr tė trajtuar simptomet e kancerit dhe milione njerėz e kanė vuajtur atė dhe kanė vdekur pėr shkak tė absurditeteve tė ndryshme mekanike, kimike, bio-teknologjike dhe radiologjike, nė fakt pak pėrparime janė bėrė nė kėtė drejtim. A thua pse? Pra pėr tė mėsuar pse, duhet mėsuar se kush e trajton kancerin para se tė kuptoni pse ai nuk po shėrohet. Kush janė kėta mjekė te kancerit qė pretendojnė se dine aq shumė, megjithatė dėshtjnė tė bėjnė ndonjė hap tė suksesshėm nė atė drejtim?
Sė pari ata njerėz qė pranojnė se nuk e njohin-din shkakun e kancerit apo si ta mjekojnė atė. Megjithatė sidoqoft ata insistojnė tė pandehin se ata duhet lejuar “pėr tė praktikuar medicinėn”. Ata onkologė pranojnė se pa marrė parasysh se ēka bėjnė ata, ata (njerėz tė sėmurė) do tė vdesin sidoqoftė dhe atėherė pse ato mos tė bėjnė diēka qė mė mire do tė shfyrtėzoheshin tė hollat tua se sa do ti shfyrtzoje ti. Megjithatė ata pranojnė se nuk e dijnė se ēka janė duke bėrė. Ata ti ofrojnė ty vetėm dy zgjedhje (1) Ti lejojsh ata ta presin, helmojnė , rrezatojnė apo transplatojnė juve njė pjesė, e cila pėrfshin njė vlersim tė lirė se sa gjatė do tė jetoni, ose (2) Nuk bėjnė asgjė e kjo gjithashtu pėrfshin njė vlerėsim tė lirė, por mė tė shkurtėr se sa gjatė do tė jetosh. Dhe kėshtu zgjedhjet e tilla tė shkurtėra I preferojnė shumica njerėzve ti lėnė trashėgim mjetet e tyre tė deponuara-kursyera mjekėve si zgjedhje numėr njė. Mė sė miri mjekėt premtojnė pėr tu tėrhequr ju nė pavetėdijesi ashtu qė ata nuk ndjejnė asnjė dhembje nga asnjėri tumor apo nga departmenti i tyre llogaritės.
Por ēfarė mund tė ndodh nėse ju nuk merrni kėshilla dhe nuk e zgjedh medicinėn alternative nė vend tė saj, ti e di se mjekėt kurrė nuk e pėrmendin zgjidhjen te pacientėt e tyre? Pasi qė ėshtė dėshmuar se pacientėt e spitalit jetojnė mė gjatė kur mjekėt shkojnė nė grevė, atėherė medicina alternative ėshtė dukshėm mė e mirė se ndonjėfarė ilaēi. Por as atė ata kurrė nuk e pėrmendin.
E dyta, ata onkologė me tė gjitha ata alamet titujsh (akedemik) dhe vite tė konfuzioneve mikroskopike , ata vėrtetė nuk janė asgjė se sa dishepuj mashtrues. Ky mashtrim ėshtė i njohur si „medicinė simptomatike“. E kėta mjekė qė merren me trajtimin e sėmundjeve tė kancerit e dėshmojnė idiotizmin e tyre nė bazė ditore me klasifikimin e kacerit si njė „sėmundje“.

Do tė ishte njė shaka me ta sikur tė zbulohej se kanceri vėrtetė nuk ėshtė sėmundje fare, por vetėm njė „simptom“ e diēkaje tjetėr? Qindra miliona pacientė qė vdesin nga kanceri me siguri se nuk do tė qeshnin pėr kėtė. E as miliarda mashtrues tė Farmave tė Mėdha nuk do tė qeshnin. A do tė ishte shaka sikur tė zbulohej se kanceri nuk ėshtė fare sėmundje dhe se kėta barkusha gurmanėsh faktikisht po i gabojnė simptomet pėr sėmundjen? Nuk mendoj se do tė ket asi qė qeshen kur ta mėsojnė se kjo ėshtė e vėrtet. Por po ai (fakt) ėshtė i vėrtet. Dhe ja si bėn punė ky ilaē.
Kanceri i mashtron ata siē njihen si “mjekė bashkėkohorė”(apo inxhinierė tė onkologjisė). Tė gjithė e din se ka shumė gjėra qė shkaktojnė kancerin. Vallė a mos po ju tingėllon nė truret e tyre tė gjėra (fuqishme)? Natyrisht se jo. Nėsa ka shumė gjėra qė e shkaktuakan kancerin, atėherė si mund tė klasifikohet kanceri si sėmundje? A ėshtė e vėrtetė kjo, pėr mė tepėr, se shumė agjentė shaktues janė sėmundje, ndėrsa manifestimet e tumorėve dhe malinjeve janė aktualisht simptom? Ky fakt mund tė duket i ēuditshėm, por mendo pėr te pak. E ju ushtrues tė medicines alternative duhet mė mire tė mendoni pak pasi mejekėt tashmė kanė dėshmuar se ata janė nė njė rrugė tė gabuar dhe ende nuk kanė menduar pėr ta mjaft.
Nėse shumė gjėra e shkaktuakan kancerin (rrezatimi, kemikalet, virusėt, rrezet e diellit etj.) atėherė madje edhe mjekėt mė budallenj din mjaft se si tė largojnė shkaktarin kryesor. Ashtu pra pacientėt qė punojnė nė rreze tė forta tė diellit dhe nė fabrikat kimike jan kėshilluar qė ti menjanojnė kėto situate (tė ikun prej situatave tė tilla). Bravo ju qoft mjekėve qė e kanė mendjen e kulluar! Por pse janė ata aq pak?
Posa tė largoni shkakun kryesor, prapė juve ju mbetet njė copė malnije nė rritje (kėtu e kam fjalėn pėr tumorrit nė rritje e jo pėr mjekėt e as pėr vet drjetuesit ekzekutiv tė Farmave tė Mėdha). Kjo rritje kancerike ka disa veti tė cilat mjekėt idiotė nuk vėrejnė sepse ata janė tė ushtruar pėr tė aplkuar metodat mė tė shtrnejta tė mundshme pėr tė realizuar profitet mė tė mėdha tė mundshme pėr vete dhe pėr spitale tė tyre dhe furnizuesit e tyre me barna. Pas shterrjes –nxerrjes tė tė gjitha atyre xhiro llogarive tė kursimit, llogarive kontrolluese, pasurive tė patundshme dhe beneficioneve tė sigurimit, ata e dėrgojnė pacientin e vdekur duke thėnė:”Ne kemi bėrė ēdo gjė qė mundemi”. Jo, nuk mendoj se shumė njerėz do tė qeshin kur tė mėsojnė se kanceri shėrohet me sodė tė gatimit (bukėve).

Por madje edhe pasi tė largohet-menjanohet shkaku kryesor i kancerit, pse qelizat e kancerit vazhdojnė tė rriten? Mjekėt thonė se ( ky fakt ėshtė kėshtu) kanceri ėshtė sėmundje. Megjithatė kėta ushtrues –mjek tė pėrgjithshėm “tė medicinės simptomatike” po gabojnė duke e emėruar kėtė sėmundje si simptom. Ėshtė mė e sakt tė thuhet se kanceri nuk ėshtė vet sėmundja , por mė tepėr simptomi.
Onkologėt manjakė presin dhe rrezatojnė, helmojnė dhe djegun qelizat e kancerit nė pėrpjekje tė tyre pėr ta mbytur kancerin. Por mjekėt e alternativės preferojnė ti lėnė tė gjithė mbrojtėsit e fuqishėm tė trupit ta bėjnė punėn e tyre. A thua pse? Sepse trupi mund tė kujdeset pėr aq mirė derisa e pajis atė nevojat e tij pėr ta bėrė mjekmin e domosdoshėm. Nė kėtė rast , duhet bėrė sė pari largimi i faktorėve shkaktues tė kancerit (siē janė onkologėt dhe baronet plaēkitės tė Farmave te Mėdha ) e pasatj tė bėjnė punėn nė shkakun themelor.
Tė gjithė kancerėt kanė emėrues tė pėrbashkėt sepse mjekėt mendojnė se ata janė jo-konseuent.Por nėse mendon njeriu pak pėr kėtė, vėrehet se ata dinė mjaft pėr vete por nuk kanė mjaft njohuri. Ajo pėr tė cilėn mendojnė se ėshtė sėmundje, faktikisht ėshtė simptom. E ajo pėr tė cilėn mendojnė se ėshtė jo-konsekuente, ajo faktikisht ėshtė njė shkak i imtė- i vockėl pėr tė gjithė kėtė vuajtje dhe sėmundjen. Kjo ėshtė shaka pėr mjekėt-doktorėt, por askush nuk qesh.
Ja se si funskionon kjo. Qelizat normale qė shndėrrohen nė kancer kanė pėr detyrė tė kryejnė detyra specifike. Qelizat e trurit kryejnė funskione tė trurit, qelizat e zemrės nė vrapim me kėrcyesit „bungee“, qelizat e mėlēisė shtrydhin viskin ditor etj., qelizat e veshkėve shtrydhin birrėn dhe ruajnė ujin, qelizat e fshikzės mbajnė materiet e ndyta qė i shtrydhin tė tjerat, e qelizat e lėkurės kėnaqen me nxirje nė ditė vere. Qė tė gjitha kryejnė veprime tė ndryshme. Por kur ato shėndrrohen nė kancer, qė tė gjitha i lėnė anash ato veprime specifike tė tyre.
Qelizat e kancerit nuk zhvillohen; ato transferohen. Ato nuk kryejnė detyra specifike nė planin e DNA (acidit nukleik), por rebelohen dhe shkojnė vetėm. Qelizat e kancerit dorėzohen duke qenė njė veprues teknik i nivelit tė lart nė trup dhe bėhen nė vend tė tij si formė mė e ultė e jetės. Mė keq se sa tinejxherėt qė braktisin mėsimin, ajo gjithēka qė bėjnė tėrė ditėn ėshtė se ata han, nxjerrin jashtė, riprodhojnė dhe bėjnė ēdo gjė derisa marrin frymė. Ndėrsa marrin frymėn e tyre? A thua cila ėshtė kjo hollėsi e vogėl e cila ėshtė shpėrfillur nga onkologėt?
Po kjo ėshtė e vėrtet. Qelizat e kancerit nuk kėrkojnė shumė oksigjen pėr tė jetuar. Nė fakt ėshtė njė nivel i ultė i oksigjenit qė ua mundėson atyre tė gjallėrojnė ato. Apo pėr tė thėnė atė njė mėnyrė sipas cilės madje edhe mjekėt e kuptojnė: Qelizat e kancerit bėhen kancerogjene jo se ato janė sėmundja, por sepse ato janė qeliza normale qė reagojnė nė faktorėt shkaktar tė sėmundjes. Kjo do tė thotė se qelizat e kancerit bėhen kancerogjene pėr shkak se janė qeliza normale dhe nuk mund tė jetojnė nė asnjė mėnyrė tjetėr. Ato zabtojnė „Urdhėrin e Parė tė jetės“: „Ato duhet tė jetojnė“. Me qėllim qė ato tė jetojnė, ato duhet tė heqin dorė nga funksione speficike nė trup dhe ti nėnshtrohen njė niveli mė tė ultė tė jetės, i cili nuk i kėrkon aq ato. Ato bėhen qeliza kanceri me qėllim qė tė mbijetojnė, e jo se ato dėshirojnė tė bėehn qeliza kanceri.
Duke u nisur nga kjo perspective ju mund tė thoni se kanceri ėshtė gjė normale. Ai nuk ėshtė sėmundje, e pėr mė teprė ai ėshtė reakcion i qelizave tė caktuara nė trup qė tė potencojė faktorėt qė shkaktojnė kėtė qeliza tė zgjedhin de-evolucionin(jo-zhvillimin) nė njė gjendje kancerogjene si mjet i mbijetesės qelizore. Ato iu nėnshtrohen si qeliza tė avancuara trurit, zemrės, mėēisė, veshkėve, lėkurės etj. dhe marrin njė hap teposhtė nė ulje –zvogėlim tė funksionit. Ato bėehn kancerogjene si strategji mbijetese pėr shkak se natyra ua ka dhėnė vetėm kėtė zgjedhje, apo ato duhet tė vdesin. Kanceri ėshtė reakcion i qelizave ndaj faktorėve tė ndryshėm, tė cilėt do tė shkaktojnė vdekjen e tyre nėse ata nuk i nėnshtrohen njė niveli mė tė ultė tė gendjes kancerogjene.
Natyrisht faqezitė e Farmės sė Madhe dhe mjekėt me pagesė duan ta “trajtojnė” kancerin. Po ata kanė shpikur triliona “tretmane-terapi” nga tė cilat asnjėra nuk bėn asnjė punė a tė mire pos (mbushjes sė ) xhiro llogarisė. Ka shumė tė holla nė “tretmane-terapi” . Ju mund tė flisni pėr “tretmane-terapi” me vite .Ju mund tė ju ofroni klinetave tuaj … po mendoj, pacientėve tuaj… me vite tė tėra “tretmane-terapi”mė tė fundit dhe me tė mėdha.Tretmane-terapi, tretmane-terapi,“tretmane-terapi”! Pėrgjithėmonė! Dhe gjatė gjithė kėsaj kohe, ndėrsa viktimat vuajnė, vdesin dhe ua japin spitaleve lekėt e fundit mė kot, mjekėt i ikun shprehjes gjithnjė me kujdes, fjalė ajo qė ėshtė e ndaluar tė pėrmendėt-pra fjala “shėrim”. A thua pse? Sepse nėse ata nė fakt e shėrojnė ndonjė njeri nga kancer , ata nuk mund ti mbėshtesin ata pėr asnjė trajtim tjetėr!
Megjithatė ende kanceri shėrohet lehtė me asgjė tjetėr tė komplikuar se me sodė buke. Por para se tė ju tregoj juve se si bėhet ky trajtim, dėshrioj ta shqyrtoj njė gjė qė Spitali John Hopkins e ka vjedhur nga njerėzit profesionist tė medicines aleternative. Ata e kanė dėrguar njė shkresė nė vitin 2007, e cila ėshtė pėrhapur si letėr qarkore nga Walter Reed Army Medical Center. Megjithėse letra qarkore nuk i ėshtė atribuar asnjė mjeku tė institucionit shėndetėsor tė alternatives apo grupit natyral tė mjekimit sa i pėrket burimit pėr informata tė tyre, ishte kėnaqėsi tė shohėsh se ēka kanė thėnė mjekėt popullor (natyral) gjatė shtatėdhjetė viteve, mė nė fund po pranohet nga mashtrueist e Monopolit Medicinal. Unė shkurtimisht do ti paraqes disa pika-ēėshtje tė kėsaj letreje qarkore mė poshtė , kėshtu qė ekspertėt e mjeksėsiė natyrale (vetshėruese) dhe ju idiota nė Monopolin Medicinal tė fortifikuar qė tė gjithė po e shfyrtėzojnė tė njėjtėn gjuhė kur ju i bėrtitni tė tjetėrve.
Tė gjithė natyropatėt (mjekėt qė thonė se organizmi shėrohet vetvetiu) e dijnė se kėto gjėra (ekzistojnė?) sepse kėto ishin diēka gjėra tė reja pėr mjekėt dhe onkologėt. Kėtu mė poshtė po i pėrmendim shkurtimisht se ēka shkruan nė letrėne e Spitalit John Hopkins:
Sheqeri ėshtė ushqyes kanceri. Me reduktimin e shqerit ky veprim zvogėlon njė furnizuas tė rėndėsishėm tė qelizave tė kancerit.

“Qumėshti (tamli) shkakton-nxit trupin tė prodhojė mukozė nė veēanti nė traktin gastrointestinal. Kanceri ushqen mukozėn. Me ndėrprerjen e konsumimit tė qumshtit dhe zėvendėsimin e tij me qumshtin jo-tė ėmbėl tė sojės qelizat e kancerit vdesin (ngordhin urie).
“Qelizat e kancerit rrisin njė acid nė ambient. Dieta me bazė mishi ėshtė njė acid dhe ėshtė mė sė miri me ngrėnė mish, arra, nga pak mish pule se sa mish lope apo derri. Mishi gjitashtu pėrmban anibiotikė tė bagėtive, rritje hormonesh dhe parasite tė cilat qė tė gjitha janė tė dėmshme nė veēanti pėr persona qė kanė kancer.”
Dieta e pėrbėrė prej 80% nga perimet e freskėta dhe lėngjet, drithėra, fara, arra dhe pak frute (pem) tė ndihmon qė trupin ta vendosėsh nė njė ambient alkaline (qė eksploron ekologjinė dhe diversitetin e jetės). Afėr 20% mund tė jetė nga ushqimi i zier duke pėrfshirė pasulin (fasulen). Lėngjet e freskėta tė perimeve prodhojnė enzyme, tė cilat lehtė absorbohen dhe arrijnė poshtė nė nivele qelizash Brenda 15 minutash pėr tė ushqyer dhe nxitur rritjen e qelizave tė shėndosha. Pėr tė pėrfituar enzyme tė gjalla pėr ndėrtimin e qelizave tė shėndetshme provo dhe pi lėngje tė freskėta tė perimeve (shumica e perimeve duke pėrfshirė filiza tė kokrrave (tė pasulit) dhe hani disa perime 2 ose 3 herė nė ditė. Enzimet shkatėrrohen nė temperature 104 gradė F (40 gradė C).
Iki konsumimit tė kafės, qajit dhe ēokolatės, tė cilat kanė kofeinė. Ēaji I gjelbėr ėshtė njė alternative mė e mire dhe ka elemente tė luftimit tė kancerit. Uji – mė sė miri ėshtė tė pihet uji i pastruar apo filtruar pėr tė ju shmangur helmimeve dhe metaleve nė ujė nga rubineta (ēeshmja). Uji i destiluar ėshtė me acid. Shmangju pėrdorimit tė tij.”
Proteina e mishit ėshtė e vėshtirė pėr ta tretur dhe kėrkon shumė enzyme tretėse. Mishi i patretur qė qėndorn nė zorrė kalbet dhe shkakton formim tė toksikeve.”

 Meqense artikulli eahte me i gjat se qe lejohet ketu ne nje postim, pjesen vijuese te tij do e qes ne postimin tjeter
Identifikuar

Paraplegia, Quadriplegia-Tetraplegia
A doni te ngriteni ne kembet tuaja ne afat prej 6 - 12 javėsh pa marr parasysh qe sa kohe jeni lenduar- paralizuar?
SUKSES TE GARANTUAR QE NE TRITMENIN-TERAPINE E PAR PERNDRYSHI NUK DO TE PAGUANI! - www.Mjekimi.com
Master of Alternative Medicine
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 68

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #56 : 26/05/08, 02:02 »
0

Bimet - ilaqet qe e luftojne kancerin

Eshte vertetuar se niveli i PH-se ne gjak (si dhe urine) luan rrol te rendesishem per persona qe jan diagnostifikuar me kancer, per mjekimin e tyre me sukses dhe gjithashtu eshte vertetuar se Soda e rendomt e bukeve luan rrol te rendsishem per stabilizimin e nivelit te PH-se.
Para se te perdoret Soda e rendomt e bukeve duhet matur niveli i PH-se i cili tek njerezit e shendosh eshte 7.4, per me shume informata lexo artikujt qe vijojn.
Soda e rendomt e bukeve duhet te jet e paster (pa alumin apo hekur)

Ne artikullin perafersisht te perkthyer ne shqip Gregory Delaney shkruan:
KURIMI-SHĖRIMI I KANCERIT ME SODE TĖ BUKĖVE
vazhdim i artikullit paraprak

Muret e qelizave tė kancerit kanė njė mbėshtjellės tė forte tė proteineve. Duke u pėrmbajtur nga ngrėnia e tyre apo zvogėlimi i konsumimit tė tyre I liron shumė enzyme tė luftojnė muret proteine tė qelizave tė kancerit dhe ua mundėson qelizave vrasėse tė trupit tė shkatėrrojnė qelizat kancerogjene.
Disa elemente plotėsuese ndėrtojnė sistemin mbrojtės (IPG, Flor-ssence, Essiac, anti-oksidans, vitamina, minerale, EFAs etc.) pėr tė ju mundėsuar qelizave vrasėsė tė vet trupit pėr ti shkatėrruar qelizat e kancerit. Disa elemente plotėsuese siē ėshtė vitamina E janė tė njohura qė shkaktojnė apostozėn apo vdekjen e programuar tė qelizave, metoda normale e menjanimit tė qelizave tė dėmtuara, tė padėshiruara apo tė panevojshme.”
“Kanceri ėshtė sėmundje e mendjes, trupit dhe e shpirtit. Shpirti proaktiv dhe pozitiv ndihmon luftuesit e kancerit tė bėhen mbijetues. Zemėrimi, mos-falja dhe dėshprimi e vėjnė trupin nė njė gjendje tė stresuar acide.“
“Qelizat e kancerit nuk mund tė lulzojnė nė njė ambient tė ajrosur (me oksigjen). Duke ushtruar pėr ditė marrjen frymė thellė, tė ndihmon qė tė fusish mė shumė oksigjen nė nivel qelizor. Terapia e oksigjenit ėshtė njė mjet tjetėr qė pėrdoret pėr ti shkatėrruar qelizat kancerogjene”.
Dhe me kėtė prėfundon kėshilla e mire qė e jep Spitali Johns Hopkins … pastaj harron fare pėr tė. Megjithėse ata i bėjnė disa gabime themelore me pohimet e tyre se ata vėrtet nuk e kuptojnė-njohin ushqimin natyror, ai pėrmban pothuaj ēdo gjė qė mjekėt natyrisht tė gjitha llojeve e kanė praktikuar pėr shumė vite. Por kjo nuk u sjell besimin aty ku duhet besuar. Mjekėt e vjedhin njohurinė tonė dhe e marrin e ua atribuojnė vetes si zbulim i tyre , pastaj atė njohuri ua faturojnė pacientėve (iu marrin pacientėve tė holla duke e aplikuar atė), njohuri kjo tė cilėn ne ua japim njerėzve falas, e ata mjekėt pretendojnė, nė anėn tjetėr, se janė mjek me shkollim e dije tė lartė. Dhe kėshtu ti lėmė kėta maniakė medicinal dhe tu tregojmė se si mjekohet – shėrohet lehtė kanceri duke pėrdorur vetėm sodėn e bukėve. Duhet tė shėnoni nja dhjetė pika pėr tė zbuluar kėtė enigmė. Unė ju lė juve dhe mjekėve tė debatoni lidhur me tė dhėnat e lartpėrmendura , tė cilat i kanė marrė si plagjiatė (i kanė vjedhur) pa i kuptuar mirė ato.
Letra e pėrhapur kryen njė veprim tė rėndėsishėm duke i ikur acidit duke kėrkuar alkaline, por ata nuk dine se si kombinohen kėto sė bashku pėr tė pasur-nxjerrur njė kuptim tė logjikshėm nga informata qė e kanė vjedhur prej neve. Ata nuk e kuptojnė mėnyrėn e lirė, tė lehtė dhe efektive natyropatike sepse ata ndjekun njė mėnyrė mashtruese, profituese dhe tė shtrenjtė tė medicines simptomatike.
Njėri nga detajet e “pasqyrės” sė qelizave tė kancerit ėshtė se mė sė shumti tė shpėrfillur (qė nuk e vėrejnė ata) niveli i ultė i oksigjenit nė ambient. Kur trupi ėshtė nė gjendje tė merr oksigjen, kėto qeliza ose duhet tė vdesin nga ngulfatja dhe formimi I toksikeve ose duhet tu nėnshtrohen njė gjendje mė tė ultė tė ekzistencės aty ku aot mund tė jetojnė dhe rriten pa sasi aq tė madhe tė oskigjenit. Ato bahen kanceroze sepse nuk ka sasi tė mjaftueshme tė oksigjenit pėr to pėr tė funksionuar normalisht.
Nė pikėn 1 tė prėmendur mė lartė, mjektėt me tė drejtė deklarojnė se qelizat me kancer ushqehen me sheqer. Faktikisht tė gjitha qelizat ushqejnė glykozen. Duket se ata apsolutisht nuk kuptojnė dallimin nė mes glykozes dhe saharozes se ēka bėjnė ato nė gjak. Ajo qė ju mungon mjekėve se saharoza ėshtė sheqer tavoline, prodhime tė bardhe pluhuri, mishrat e kuqe, prodhimet e qumshtit, kafja, embėlsirat dhe pijet e ėmbla jo-alkoolike, tė cilat spitali i siguron nga kuzhina e spitalit dhe nga koka kola, makinat e ėmbėlsirave nė ēdo kat janė mjaft tė kėqija pėr vetvete. Kėto janė ushqime pa vlera ushqyese , tė cilat vet pacientėve u janė mėrzitur. Ajo qė mjekėt nuk e kuptojnė ėshtė pasqyra e gjakut e cila e humb drejtpeshimin nga kėto ushqime pa vlera ushqyese (vitamina tė duhura). Po ata bėjnė teste tė domosdoshme kimike. Po rata nuk kuptojnė shėnimet e veta sepse ata janė duke kėrkuar trajtim mjekėsor tė komplikuar kur e shohin se po ua vret syrin tretmani i thjesht.
Secili e din se si vednoset njė ballon lojrash nė mur pasi ta fėrkosh pėr koke (flok tua). Ai ballon do tė ngjitet fort gjatė kohės sė thatė, por ndoshta nuk do tė ngjitet kur moti ėshtė me lagėshtirė. Kjo ėshtė kėshtu sepse ngarkesa elektro-statike ėshtė e forte nė mot tė thatė, por shlirohet (lėviz-largohet ) kur ėshtė mot me lagėshtirė. Pra parimi i njėjtė zbatohet edhe te mėnyra se si oksigjeni kapet nė qeliza tė gjakut gjat marrjes sė oksigjenit (oksigjenimit), por nė lėngje jonike nė vend tė gasit elektro-statik.
Pasi qelizat e gjakut kalojnė nėpėr mushkėri, ekziston njė veprim mjaft delikat i balansimit qė bėhet nė mes sipėrfaqeve tė tyre dhe ngarkesave jonike tė plazmės rrethuese. Pasi ato kalojnė nėpėr mushkėri, kėto qeliza tė gjakut ngjyrė vjollce (tė purpurtė) kanė ngarkesė jonike qė e marrin kur te pranojnė dioksidin e karbonit. Nė kontakt me oksigjen tė mushkėrive, kjo ngarkesė kthehet nė anėn e kundrt sa qė monoksidi I karbonit bie poshtė dhe ngarkesa e kthyer tėrheq dhe merr molekula tė oksigjenit. Pasi ngarkesa e tyre jonike kthehet pasi tė furnizohet plotėsisht me oksigjen dhe ngjyra e tyre shndėrrohet prej asaj tė purportė (vjollce) nė tė kuqe, kėto qeliza gjaku tė furnizuara me oksigjen barten sė bashku nė trup derisa ato tu afrohen qelizave tė gjakut, tė cilat kanė diaksid tė tepėrt tė karbonit dhe kanė nevojė pėr oksigjen. Nė atė pikė-gjendje ngrakesat jonike kthehen nė drejtim tė kundėrt pasi tė bie oksigjeni dhe tė tėrhiqet dhe merret monoksidi i karbonit nė qeliza tė gjakut, tė cilat prapė e ndėrrojnė ngjyren nė atė tė purpurtė (vjollce) dhe barten nė mushkėri. Jing e Jang (elementi aktiv i mashkullit dhe elementi aktiv i femrės), ndryshim balansi (baraspeshe) tė polariteteve.
Por ashtu si njė ballon lojėrash qė nuk mund tė kapet-ngjitet nė mur kur ėshtė moti me lagėshtirė, oksigjeni nuk mund tė kapet – ngjitet nė qeliza gjaku nėse balnsi jonik i gjakut ėshtė acidik (me thartirė). Kjo ėshtė kėshtu sepse mjekėt dhe onkologėt nuk i vėrejnė kėto gjėra. Secili i mallkuar i tyre monitorojnė zilen alarmuese kur ndalet sė rrahuri, por nė veshėt e tyre kanė vendosur mburoje mbrojtėse dhe i kanė mbyllur sytė sepse ata janė duke shikuar pėr tė gjetur mjekim mė tė shtrenjtė dhe mė tė komplikuar pėr kancer kur si shkaku ashtu edhe mjekimi janė faktikisht shumė tė thjeshtė.
Ata e vėzhgojnė se kanceri lulėzon (rritet) nė njė ambient me acid (thartirė), por ata i ushqejnė pacientėt e tyre me sheqer, pluhur tė bardhė, mishra tė kuqe, akullore dhe ėmbėlsira pėr desert pothuaj nė secilėn shujtė tė ushqimit. Ata vėzhgojnė se kanceri vdes nė njė ambient me oksigjen nė sasi tė lartė, por ata trajtojnė pacientėt e tyre duke iu ofruar zgjidhje nė mes koka kollės dhe pepsit nga makinat auotmatike nėpėr korridore. Kjo ėshtė fare thjeshtė pėr ta pėr tė kuptuar apo tjetra si pjesė budallaqe konspirancionit lakmitar dhe tė pangopur kundėr shėndetit tė tė gjithė njerėzimit. Ato janė dy zgjedhje, doctor; merr –bėre zgjidhjen tėnde.
Zilja alarmuese tė cilėn mjekėt e shpėrfillin ėshtė gjaku me bazė thartire. Ēdo pacient qė vuan nga kanceri , tė cilin e kam pare unė ndonjėherė, qė tė gjithė pa pėrjashtim, kanė pasė njė bazė acide (thartire tė gjakut). Por ndėrsa onkologėt e fusin pacientin nė hemoterapi, picat, kulaqa, koka-kolla, akulloret, hamburgerėt dhe artikujt e fėrguar, roladat dhe xhemat, tė shoqėruara me rrezatim dhe operacion, ata po injorojnė faktin se kanceri harliset (zhvillohet) nė njė ambientė me oksigjen nė sasi tė vogėl.
Oksigjeni nuk mund tė ngjitet – kapet nė qeliza tė gjakut nėse baza e gjakut ėshtė me acid (thartirė). Pėr mė tepėr se ēdo gjė, ato mund tė ngrisin bazėn acide nė njė bazė normale tė 7.4 kėshtu qė gjaku mund tė funskionojė si duhet. Ata preferojnė operacion kirugjik. Tė gjitha kėshillat qė janė vjedhur nga medicina natyropatike “marrja frymė thellė” nuk do tė ju bėjė punė tė mire atyre fare. Ju mund tė merrni oksigjen tė pastėr deri sa tė doni, por nėse baza e gjakut ėshtė me thartirė, atėherė oksigjeni nuk do tė jet nė gjendje tė merret nga qelizat e gjakut. Kimikisht njė gjė nuk ėshtė e mundur. Gjaku duhet tė jetė normal dhe gjaku normal ka vlerė acide rreth 7.4 pH. Ēdo gjurmė degjenerative e oksigjenit qelizė e pėrzier me thartirė janė qeliza tė vdekura qė heret kanė mbetur pa oksigjen pėrgjatė rrugės dhe kurrnjėherė nuk arrijnė nė pjesėt mė tė thella tė trupit ku mė sė shumti oksigjeni ėshtė i nevojshėm. Dhe pėr arsye se vlera pH ėshtė me thartirė, dioksidi i karbonit gjithashtu nuk ėshtė i tranferuar nė mėnyrė efikase dhe nuk ka formulime Brenda indeve qė qojnė nė vdekjen e qelizave dhe ngecje tė zhvillimit qelizė-kancerė pėr mbijetim.

Po kanceri mund tė shėrohet me sodė tė thjeshtė tė bukės. Soda birkarbone ėshtė gjetur-konstatuar nė gjak nė mėnyrė tė natyrshme pėr qėllim e vėrtet tė neutralizimit tė thartirave. Andaj ata qė dojnė tė shėrojnė kancerin duhet sė pari tė pėrfillin kėshillen e vjedhur qė pėrmendet nė letrėn qarkore tė larpėtmendur. Jo se onkologėt e kuptojnė apo e zbatojnė kėtė kėshillė vet, por pasi qė ata e kanė vjedhur nga medicina natyropatike sė paku ne mund tė pajtohemi se ėshtė njė kėshillė e mire. Pra shkoni nė shitore shėndetėsore dhe ndryshone menjėherė dietėn tuaj.

Por gjithashtu bėjeni edhe kėtė: Merre njė masė tė vogėl tė sodės (bikarbone) nė gojė, sille pėrreth dhėmbėve dhe mishit tė dhėmbėve me gjuhė dhe do tė jesh derisa tė jesh i sigurtė se ka arritur nė palcėn e mishit dhe tė dhmblve dhe pėrtype 3 herė pėr njė ditė- mė shumė apo mė pak varėsisht se si ndjeheni. Gjitashtu pije njė gotė ujė qė pėrmban njė lugė ēaji sodė bikarboni para se ti bini me fjet nė shtrat pėr ēdo natė. Por mos e teproni me kėtė (mos pini mė shumė). Soda bikarbona mund tė ju mbyt juve nėse ju merrni nė sasi tė mėdha (tė tepėrta). Merre vetėm pakėz dhe shikoje se si e ndien veten. Nėse e ndien veten mirė, atėherė merr edhe pak mė shumė. Mos e tepro nė sasi, por mos u friko qė tė bėjsh prova (eksperimente). Pas tė gjithave doktorėt eksperimentojnė nė ju secilėn herė kur ju shkoni nė kontroll mjekėsor ata pasi ata „praktikojnė medicinėn“. Kėshtu qė pse nuk bėni vet eksperimente dhe tė kurseni para dhe dhimbje. Ne tė gjitha rrethanat ndryshoje dietėn taėnde prej asaj natyrale nė njė dietė alkaline. E soda e bukėve tė jetė njė pjesė e saj.
Mjekėt do tė ju faturojnė shuma tė mėdha tė hollash pėr ta bėrė testing pH tė gjakut tuaj, por ju vet mudn ta vėzhgoni vlerėn pH duke blerė shirita tė testimit nga farmacia (barnatorja). Testoje gjuhėn tėnde pėr vlerėn e pH nė mėngjes si dhe vlerėne pH tė urines. Praktikoji disa ushtrime tė “Joga”-s apo Tai Chi Chuan ose frymėmarrje tė thellė, ecė nė distance tė gjata pėr tė marrė ajėr tė freskėt nė ditėt tua nėpėr tokė. Pasi vlera pH e gjakut tuaj kthehet nė anėn e alkaline-s, frymėmmarrje jote e thellė do ta ajros tėrėsisht gjakun tend me oksigjen. Qelizat e kancerit nuk mund tė mbeten gjallė nė atė oksigjen tė freskėt dhe do tė vdesin. Dhe vrasėsit tuaj tė qelizave “T” duke qenė plot me energji, do ti vrasin qelizat e kancerit qė do tė mbesin. Kjo ėshtė fare e thjeshtė.
Kjo nuk ėshtė kėshillė qė doktori pėr sėmundje tė kancerit do tė ju jape juve, por kjo ėshtė kėshillė qė ju mund ta merrni pa marrė parasysh se a e akceptoni ju kėtė trajtim tė tij apo jo. Pas tė gjithave, vlera normale pH e gjakut tuaj ėshtė 7.4, por nėse doktori don tė trajtojė-mjekojė ty pa marr parasysh se ēka ėshtė normale, atėherė ma mire ti dorėzohesh duarėve tė natyrės se sa duarėve tė tij. Nėse kanceri ėshtė normal , aėtherė ėshtė gjė normale qė secili tė ketė kancer. Por pasi nėse nuk ėshtė normal dhe pasi qė ai lulėzon (rritet) nė situate qė nuk janė normale, atėherė nuk ėshtė e logjishme tė kėroni gjėra qė janė normale kėshtu qė kanceri vetėm tė zhduket? Njė mjek apo onkolog,, i cili injoron vlerėn pH tė gjakut tuaj dhe nuk din se si ta normalizojė atė edhe njė here, ai (mjek) nuk ėshtė i kualifikuar pėr tė mjekuar ty nė asnjė mėnyrė. Ikni nga mjekėt e tillė se sa idiotė janė ata.
Dhe ja opa, i dashur! Unė me vjen keq tė them se prishja e dhėmbėve shėrohet gjithashtu me kėtė ilaē tė thjesht spese soda e bukėve i mbyt bakeriet qė shkaktojnė prishjen e dhėmbėve si ti kontaktojė ajo. Atėherė a do tė jenė tė kėnaqur furnizuesėt e brushave pėr dhėmbė dhe pastave pėr dhėmbė, dentistėt qė ua gėrruejnė dhe ua mbushin ata? Jo se ata janė tradhėtarė gurman dhe mashtrues nuk do tė jenė fare tė kėnaqur. Ata dėshirojnė qė ju tė jeni tė sėmurė. Por shėndeti i mirė me buzėqeshje dhe hare ėshtė gjendje e natyrshme e njerėzimit.
 
 
 
Identifikuar

Paraplegia, Quadriplegia-Tetraplegia
A doni te ngriteni ne kembet tuaja ne afat prej 6 - 12 javėsh pa marr parasysh qe sa kohe jeni lenduar- paralizuar?
SUKSES TE GARANTUAR QE NE TRITMENIN-TERAPINE E PAR PERNDRYSHI NUK DO TE PAGUANI! - www.Mjekimi.com
Master of Alternative Medicine
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 68

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #57 : 28/05/08, 19:07 »
0

Bimet ilaqet qe e luftojn kancerin si dhe semundjet e njohura si te pasherueshme

Ne artikullin paraprak flitet per rendesin e sodes se rendomt te bukeve dhe rrolin e saj per stabilizim te nivelit te PH-se, gje qe mund te qon ne sherimin e kancerit si dhe shume semundjeve te tjera. Ne lidhje me kete teme, me vone do shofim cka kan thene shkenctaret me renome boterore.
 
Identifikuar

Paraplegia, Quadriplegia-Tetraplegia
A doni te ngriteni ne kembet tuaja ne afat prej 6 - 12 javėsh pa marr parasysh qe sa kohe jeni lenduar- paralizuar?
SUKSES TE GARANTUAR QE NE TRITMENIN-TERAPINE E PAR PERNDRYSHI NUK DO TE PAGUANI! - www.Mjekimi.com
Master of Alternative Medicine
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 68

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #58 : 28/05/08, 19:07 »
0

Pastrimi I idhzes dhe melqise nga guret

Per shkak te ushqimit si dhe pijeve jo adekuate, ne idhez si dhe ne melci formohen me qindra e mija gure te cilet shkaktojn probleme te shumta ne organizem te njeriut.

Pastrimi i idhzes si dhe melcise nga guret e shumte eshte aq i dobishem sa qe shume semundje si artritisi, psoriaza etj. etj. zhduken brenda nates- organizmi regjenerehet dhe njeriu behet shume vital sidomos personat qe kan mbushur te 40-tat e me shume.

PREPARATI-PĖRGATESA


Ti nuk mund ta pastrosh mėlēinė duke e lėnė parazitin nė tė. Ti nuk do tė nxjerrėsh shumė gurė dhe do tė ndihesh fare i sėmurė. Qėroj hesapet sė pari me njė javė pėrpara apo realizoje programin tre javor pėr mbytjen e parazitėve para se tė fillosh ta pastrosh mėlēinė.
Nėse je nė program mirėmbajtjes tė parazitėve, bėre njė program me doze tė lartė njė javė pėr para.
Rekomandohet tė bėhet pastrimi i veshkave para se tė bėhet pastrimi I mėlēisė. Ti I dėshiron ti kesh veshkėt, fshikzėn dhe traktin e urinės nė gjendje tė shkėlqyeshme tė funksionimit, ashtu qė ato mundėn tė largojnė nė mėnyrė tė suksesshme ēfarėdo substance tė padėshiruar qė aksidentalisht ėshtė absorbuar nga zorrėt pasi tė jetė nxjerrur jashtė vreri.
Sė pari , nėse ėshtė e mundur ta bėsh ndonjė ndėrhyrje a kontroll te dentisti. Goja juaj duhet tė jetė pa kurrfarė metali dhe pa bakterie(kavitacionet-zbraztėsitė duhet tė jenė tė pastra). Goja toksike-e helmuar mund tė jetė barrė e rėndė pėr mēlqinė, qė e ngrakon menjėherė pas pastrimit. Sė pari eliminoje atė problem pėr tė arritur rezultate mė tė mira.

Gjysme gote vaj ulliri, “extra virgin” (=1.25 dl)

1 grejfrut (2 tė vegjel) ose 3 limona)

4 lugė gjelle kryp EPSOM (Magnesium Sulfate = MgSO4 + 7H2O)
Krypėra= Magnesium Sulphate EPSOMITE = Magnesium Sulfate Heptahydrate)
3 gota ujė(=750 dl)
(P.S .!! 1 gotė = 250 ml = 2.5 dl = 0.25 l )


Ti mundesh me i ndėrrue –zėvendėsue 3 gota ujė (=750 dl) ( qė pėrdorėn nė kėtė recetė pėr tė tretė krypen e Espom) me 3 gota tė freskėta tė grejpfrutit tė shtrydhur ose nga lėngu i posashtrydhur nga molla. Kėshtu qė ti nuk do tė ndjesh shije tė pakėndshme tė sulfatit tė magneziumit.


Nėse pėrdorė lėng limoni, mos e pėrziej lėngun me vaj.
Pi pak vaj, pak lėng nga dy gota tė ndryshme.
Nėse e pėrzien vajin me lėng, mund tė (por nuk ngjan gjithherė) bėhet pakėz i fortė mė pak i qėndrueshėm dhe nuk ėshtė lehtė ta pėrtypsh. Mund tė jetė pakėz e neveritshme dhe e hollė.
Mirėpo kjo kurrė nuk ndodhė me grejfruit!


Zgjidhe njė ditė si p.sh. tė shtunėn pėr pastrim, pasi mund tė pushosh nė ditėn e nesėrme.

Mos merr medikamente, vitamina apo tableta se mund t’ia dalėsh edhe pa to; nėse ato i merr , ato mund tė pengojnė mos tė kesh sukses. Ndale programin e parazitit dhe bimėt e veshkave gjithashtu, njė ditė mė parė.

Mos ha kaftjall-mėngjes tė yndyrshėm dhe ha pėr drekė drithėra tė ziera me fruta –pemė, lėngė pemėsh, bukė, ushqime tė konservuara ose mjaltė (mos pėrdorė puter ose tambėl-qumėsht), patate e tė pjekura ose perime tjera vetėm me kryp. Kjo tė ndihmon qė fshikėza tė ngritet dhe tė bėjė presion nė mėlēi. Presioni mė i madh shkakton nxjerrjen e mė shumė gurėve.

Pas orės 2 pas dite mos ha as mos pi. Nėse e then kėtė rregull, mund tė ndihesh shumė keq mė vonė. Bėni gati kripėrat “Epsom”. Pėrziej 4 tableta nė 3 gota uji dhe derdhi nė njė vorbė. Kjo tė shėrben pėr 4 racione, secilėn gotė nga ¾ (tri tė katėrtat). Vendose vorbėn-enėn nė frigorifer qė tė ngrihet tė bėhet akull (kjo ėshtė komoditet dhe shije).

(Ti mundesh me i ndėrrue –zėvendėsue 3 gota ujė me 3 gota tė freskėta tė grejfrutit tė shtrydhur ose nga lėngu i posashtrydhur nga molla, i cili ka shije mė tė mirė.

Ora 6 pas dite. Pėrdore njė racion ¾ (njė gotė me tri tė katėrtat)
E kryerave Espom tė ngrira si akull. Nėse nuk e pėrgatit kėtė mė herėt,
Atėherė pėrzieje 1 tablete nė ¾ (tri tė katėrtat) e gotės me ujė tash. Mundesh me ia shtua 1/8 (njė tė tetėn) e lugės sė gjellės, vitamin C nė trajtė tė paderit(pluhurit) pėr ta pėrmirėsuar shijen. Mundesh gjithashtu ti pish disa gėlēomė ujė mė pas ose ta shpėrlash gojėn. (Nėse ėshtė e mundur ekspozoja ozonit)vajin e ullirit dhe lėngun e grejpfrutit nxehe.


Program alternativ.
1. Lere dozen e parė tė kriprave tė Epsom-it nė ora 6 pas dite. Merre vetėm njė dozė, duke pritur deri nė 8 pas dite. Mos bė kurrfarė ndryshimi tjetėr. Shumė njerėz nxjerrin gurė vetėm me nje dozė mė pak. Nėse nuk mundesh me arrit rezultat , atėherė herėn tjetėr aplikoje programin e pėrshkruar nė tėrėsi

Ora 20:00. Pėrsėri pi edhe ¾ (tri tė katėrtat) nė gotė nga kripėrat Epsom. Ti nuk ke hanger qė nga ora 2:00, por nuk do ta ndjesh vetėn i uritur. Bir flej si rėndom gjatė ditės. Koha ėshtė kritike pėr sukses.
21:45. Derdhe njė gjysmė gote (tė matur) vaj ulliri nė njė vorbė -enė tė matur lėngjesh. Shtoja 2 pika HC1 pėr ta sterilizuar. Laje lėvoren e grejfrutit 2 herė nė ujė tė nxehtė dhe tere: shtrydhe me dorė nė gotėn e matur. Largoje lėvoren e grejpfrutit me pirun. Duhet te kesh sė paku ½ (gjysmėn) e gotės, mė shumė (deri nė ¾ (tri tė katėrtat) tė gotės ėshtė mė sė miri. Mundesh me pėrdor njė pjesė tė limonadės. Shtoja kėtė vajin e ullirit. Gjithashtu shtoja edhe njė tretėsirė tė arrės sė zezė tė Amerikės sė Veriut. Mbylle enėn-vorbėn mirė (shtrėngueshėm) me kapak dhe tunde shumė derisa ti del uji (vetėm kurt i qitsh lėng tė grejpfrutit mundesh me ia qit ujtė naltė).
Tash masi ti kesh bėrė ato mė sipėr shko nė banjo njė herė apo mė shumė, edhe nėse bėhet vonė pėr pirjen e tande tė orės 10. Mos u vono ma shumė se 15 minuta. Ti kije me i qit-nxjerr disa gurė.


Ora 22:00. Pije pijen qė e ke pėrgatit. Merri 4 kapsula ornithine me njė gėlēomė pėr tu siguruar se ke me fjet gjatė natės. Merri 8 kapsula nėse vuan nga pagjumėsia. Duke pirė nėpėrmjet njė kashte tė madhe plastike tė ndihmon qė ajo(pija) tė shkoj poshtė mė lehtė.

Mundesh me e pėrdorė sallatė tė pėrgatitur me ulli dhe ufullė ose drejtpėrdrejt mjaltė pėr ta quar atė poshtė nėpėrmjet buzėve. Pėrgatiti kėto nė njė lugė gjelle nė njė kėnd tė kuzhinės. Merri tė gjitha pranė shtratit nėse do , por me i pi i pin vetėm nė pozitėn nė kėmbė. Pije brenda 5 minutave (15 minuta pėr persona tė moshuar apo tė sėmurė).

Shtriju menjėherė. Nėse nuk shtrihesh mund tė ndodh qė mos me i nxjerrė gurėt jashtė. Sa ma parė qė shtrihesh aq ma shumė gurė do tė dalin jashtė. Mos e pastro kuzhinėn. Pasi ta kesh pi pijen menjėherė shko te shtrati yt dhe shtriju e rri nė pozitė tė rrafshėt nė shpinė duke e mbajtė kokėn pak tė ngritur me jastėk. Pėrpiqu tė mendosh se ēka ėshtė duke ndodhur me mėlēinė tėnde. Provo qė tė rrish i qetė pa lėvizur deri nė 20 minuta. Ti mund tė ndiesh njė vrull tė gurėve duke lėvizur pėrgjatė fshikėzės si mermer. Nuk ka dhimbje sepse valvulat e kanalit tė fshikėzės janė hapur (duke i falėnderuar kryerave Espom!).Shko tė flejsh, ti mundesh mos me i qit gurėt nėse nuk don.


Mėngjesin e ditės sė nesėrme. Me tė zgjuar merre dozėn tretė tė kryerave tė Epsom-it. Nėse kije dispepsi (mostretje) ose pėrzierje (nausea) prit derisa tė kalon ajo para se ti pish kriprat Epsom. Mund tė shkosh nė shtrat. Mos e merr kėtė dozė para orės 6:00 para dite.

2 orė mė vonė
. Merre dozėn e katėrt (tė fundit) tė kryerave tė Epsam-it. Mund tė shkosh prapė nė shtrat.



Progrma alternativ 2:
Pas marrjes sė dozės sė parė tė kriprave tė Epsom-it nė mėngjes, prit dy orė dhe merre dozėn e dytė tė pėrzierjes sė vajit (por vetėm ½ e gotės) dhe prapė shko nė shtrat. Pas dy apo ma shumė orėve merre edhe njė dozė tjetėr tė kryperave tė Epsom-it. Ky program mund tė rris numrin e gurėve qė ti i nxjerr “.

Pas 2 ose mė shumė orėsh mundesh me hangėr ushqim. Fillo me lėngė pemėsh. Pas gjysmė ore ha frute. Pas nji ore mund tė hash ushqim tė rregullt-normal , por mos ha ushqim tė rėndė. Deri nė darkė do tė ndihesh i shėruar.
Identifikuar

Paraplegia, Quadriplegia-Tetraplegia
A doni te ngriteni ne kembet tuaja ne afat prej 6 - 12 javėsh pa marr parasysh qe sa kohe jeni lenduar- paralizuar?
SUKSES TE GARANTUAR QE NE TRITMENIN-TERAPINE E PAR PERNDRYSHI NUK DO TE PAGUANI! - www.Mjekimi.com
Master of Alternative Medicine
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 68

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #59 : 29/05/08, 17:05 »
0

Bimet - Ilaqet qe e luftojne kancerin

FAKTET MBI MJALTĖN DHE KANELLĖN
Vini re: Vetem kanella (e shendosh) e paperzieme me bime te tjera apo kemikale, bashk me mjaltin e pavluar apo te papasterizuar do jep rezultate si me posht:

Kanella – Bar uróvi

Cinnamonum zeylanicum (kanella e vėrtetė apo kanella e Cejlonit)

Ėshtė konstatuar se pėrzierja e mjaltės me kanellė shėron shumė sėmundje. Mjalta ėshtė prodhuar nė shumė vende tė botės. Weekly World News, revistė nė Kanadė, nė numrin e saj tė datės 17 janar 1995 ka pėrmendur listėn vijuese tė sėmundjeve qė mund tė shėrohen me mjaltė dhe kanellė sipas hulumtimit tė disa shkencėtarėve tė Perėndimit.

SĖMUNDJET E ZEMRĖS:

Pėrgatite njė qull nga mjalta dhe pluhuri i kanellės, lyeje bukėn me te apo flegra tė bukės, apo lloj tjetėr buke, nė vend tė xhelatinės dhe marmelatės dhe haje rregullisht pėr mėngjes (kafjall). Ajo zvogėlon kolestorolin nė arterie dhe e shpėton pacientit nga sulmi nė zemėr.Poashtu atyre qė tashmė e kanė pėrjetuar sulmin nė zemėr, nėse ata e marrin kėtė ilaē pėr ēdo ditė, atyre ua parandalon sulmin tjetėr nė zemėr. Pėrdorimi i rregullt i ilaēet tė pėrmendur mė lartė normalizon frymėmarrjen dhe forcon tė rrahurat e zemrės.

 Nė Amerikė dhe Kanada, shtėpia tė ndryshme tė shėndetit kanė trajtuar me sukses pacientėt dhe kanė konstatuar se  pasi qė arteriet e vjetra dhe venat e humbin fleksibilitetin e tyre dhe bllokohen, mjalta dhe kanella i rigjallėrojnė arteriet dhe venat  e tilla.

ARTRITI:

Pacientėt qė vuajnė nga sėmundja  e artritit mund ta marrin kėtė ilaē pėr ēdo ditė, nė mėngjes dhe mbrėmje, njė gotė uji tė nxehtė me dy lugė mjaltė dhe njė njė lugė ēaji me pluhur kanelle. Nėse ata e marrin kėtė rregullisht madje edhe artriti kronik mund tė shėrohet. Nė studimet e fundit tė kryera nė Universitetin e Kopenhagės, ėshtė konstatuar se kur mjekėt kanė trajtuar pacientėt e tyre me kėsi lloj ilaēi tė pėrzier (njė lugė mjaltė dhe gjysmė luge pluhur kanelle) para mėngjesi –kafjalli ata kishin vėnė re se brenda njė jave nga 200 njerėz 73 pacientėve krejtėsisht ju kishin pushuar dhembjet dhe brenda njė muaji , shumica e pacientėve qė nuk kanė mundur me ecė mė parė ose tė lėvizin pėrreth pėr shkak artritit kanė filluar tė ecin pa ndier mė dhimbje.

INFEKTIME TĖ FSHIKZĖS:

Merri dy lugė ushqimi me pluhur kanelle dhe njė lugė ēaji mjaltė dhe vendosi nė njė ujė tė vluar –tė vakėt dhe pije atė. Ajo pėrzierje (ilaē) i shkatėrron mikrobet nė fshikėz (fshikėz urine).

 DHIMBJE DHĖMBI:

Pėrgatite njė pastė nga njė lugė ēaji pluhur kanelle dhe pesė lugė ēaji mjaltė dhe veji nė dhėmbin qė tė dhemb. Kjo procedurė mund tė aplikohet tri herė nė ditė deri sa tė ndalet dhimbja e dhėmbit.


KOLESTOROLI:

Dy lugė ēaji mjaltė dhe tri lugė ēaji pluhur tė kanellės , tė pėrzier nė 16 unca (njė uncė=28,35 gr.) nė ujė ēaji, ti jepet pacientit qė vuan – e ka tė rritur kolestorolin, ėshtė vėrejtur se ia zvogėlon nivelin e kolestorolit nė gjak 10% brenda 2 orėve. Siē u pėrmend te pacientėt qė vuajnė nga sėmundja e artritit , nėse merret-pėrdoret tri herė nė ditė,
shėrohet cilido lloj kolestoroli. Sipas informatave tė marra nė revistėn e pėrmendur mjalta e pastėr qė merret me ushqim shkakton zvogėlimin e ankesave nga kolestoroli.

FTOHJET:

Ata njerėz qė vuajnė nga ftohjet e zakonshme apo tė mėdha duhet ta marrin njė lugė tė vakėt me mjaltė me ¼ e lugės pluhur kanelle nė ditė nė kohėzgjatje prej 3 ditėsh. Ky proces–marrja e ilaēit nė kėtė mėnyrė do tė shėrojė shumicėn e ftohjeve kronike dhe do ti pastrojė sinuset.

DHIMBJET E BARKUT:

Mjalta kur tė merret me pluhur kanelle, shėron dhimbjet e stomakut dhe gjithashtu e pastron stomakun nga ulcerat-ithatėt qė nga rrėnjėt.


GAZĖRAT:

Sipas studimeve tė bėra nė Indi dhe Japan, ėshtė konstatuar se , nėse mjalta mirret me pluhur kanelle barku pastrohet prej gazrave.

SISTEMI IMUN:


Pėrdorimi i pėrditshėm i mjaltės me pluhur kanelle forcon sistemin imun dhe e mbron organizmin nga bakteret dhe sulmet virale.

Shkencėtarėt kanė zbuluar se mjalta pėrmban vitamina tė ndryshme dhe hekur nė sasi tė mėdha. Pėrdorimi i vazhdueshėm i mjaltės i forcon rruazat e gjakut pėr ti luftuar bakteret dhe sėmundjet virale.


 DISPEPSIA-MOSTRETJA:

Pluhuri i kanellės i spėrkatur nė y lugė ēaji me mjaltė , qė merret para ushqimi, liron thartirė dhe i tretė ushqimet mė tė rėnda.


MOSMPLAKJA   (MPLAKJA E NGADALĖSHME):

Ēaji i pėrbėrė nga mjalta dhe pluhuri i kanellės, kur tė merren me rregullt mund tė ndikojė nė mos mplakje. Merri 4 lugė mjaltė, 1 lugė pluhur kanelle dhe 3 gota uji vloji ato pėr ēaj. Pije ¼ e gotės, 3-4 herė nė ditė. Atėherė si rezultat i saj lėkurėn do ta kesh tė freskėt tė butė dhe jo tė rrudhėt-tė mplakur.

PUĒĖRRAT:

Pasta e pėrbėrė nga tri lugė ēaji me mjaltė dhe njė lugė ēaji me pluhur kanelle. Pėrdore kėtė pastė nė puērra para se tė biesh me fjet dhe laji ato ditėn e nesėrme nė mėngjes me ujė tė nxehtė. Nėse e pėrdorė pėr ēdo ditė pėr dy javė rresht,  ti largon puērrat qė nga rrėnjėt e tyre.

INFEKTIME TĖ LĖKURĖS:

Pėrdorimi i mjaltės dhe pluhurin e kanellės nė masė tė barabartė nė pjesė tė infektuara shėron ekzemėn-dermatitisin, qéretin (ringworm) dhe tė gjitha llojet e infeksioneve.

HUMBJA E PESHĖS:

Pėrdorimi i pėrditshėm nė mėngjes gjysmė ore para mėngjesi-kafjalli nė stomakun e zbrazėt dhe nė mbrėmje para fjetjes, pij  mjaltė dhe pluhur tė vluar nė njė gotė uji.

Nėse kėtė e pėrdorė rregullisht , kjo ta zvogėlon peshėn madje edhe personave mė tė trashur. Gjithashtu pirja e kėsaj pėrzierje rregullisht nuk lejon tė akumulohet dhjamė-yndyrė madje edhe nėse ai person merr kalori tė mėdha.

KANCERI:

Nė studimet e fundit tė bėra nė Japoni dhe Australi ėshtė zbuluar se kanceri nė stad  tė lartė tė zhvillimit tė tij nė stomak dhe eshtra ėshtė shėruar me sukses. Pacientėt qė vuajnė nga kėto kancere tė tilla duhet tė marrin pėr ēdo ditė (mengjes, dreke, dhe ne mbremje) tre lugė ēaji mjaltė dhe njė lugė ēaji pluhur kanelle nė kohėzgjatje prej 30 ditėsh
 

 

LODHJA:

Nė studimet e fundit tė bėra ėshtė konstatuar se pėrbėrja e sheqerit nė mjaltė ėshtė mė shumė ndihmėse se dėmtuese e fuqisė sė trupit. Qytetarėt e moshuar, tė cilėt marrin mjaltė dhe pluhur kanelle nė masė tė njėjtė janė mė vigjilent dhe fleksibil. Dr.Milton i cili e ka bėrė kėtė studim thotė se gjysmė luge e ēajit me mjaltė qė merret n[ njė gotė uji dhe ajo spėrkatet me pluhur kanelle, kur tė merret pėr ditė pas fshirjes dhe rreth orės 3 pas dite, kur vitaliteti i trupit fillon tė bie, ai ilaē e rrit vitalitetin nė trup brenda njė jave.
 
 
 
Identifikuar

Paraplegia, Quadriplegia-Tetraplegia
A doni te ngriteni ne kembet tuaja ne afat prej 6 - 12 javėsh pa marr parasysh qe sa kohe jeni lenduar- paralizuar?
SUKSES TE GARANTUAR QE NE TRITMENIN-TERAPINE E PAR PERNDRYSHI NUK DO TE PAGUANI! - www.Mjekimi.com
Master of Alternative Medicine
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 68

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #60 : 29/05/08, 18:06 »
0

 
Bimet-Ilaqet qe e luftojn Kancerin

Cka eshte ne te vertet Kanceri?
Cka thonin shkenctaret per Kancerin dhe cka kan vertetuar tani shkencaret me renome?
Kjo eshte nje pyetje qe koheve te fundit gjithnji e me shume po i ve ne dyshim serioz teorite e meparshme per kete teme nga poashtu shkenctaret me renome boterore.

Ne artikullin e meposhtem do lexojm cka njerezit zakonisht din per kancerin, e me vone do te shofim cka kan zbuluar dhe rizbuluar (vertetuar ate qe perdor Mjeksia Medicinale Popullore Barishtare me dekada kunder kancerit) shkenctaret qe kan marr mirnjoje me te larta shkencore.


Kanceri ėshtė njė grup kompleks i mėse 205 llojeve tė kancerit. Kanceri mund ta godas pothuaj ēdo organ nė trupin e njeriut.

Qelizat normale

 Trupi i njeriut ėshtė i pėrbėr nga miliarda qeliza, tė cilat mund tė shihen nėpėrmjet mikrospokit.
Llojet e ndryshme tė indeve tė trupit janė tė pėrbėra nga lloje tė ndryshme tė qelizave tė trupit. Pėr shembull: Ka qeliza tė eshtrave, qeliza tė krahrorit-gjoksit nė gjoks. 
 
Gjenet dhe kanceri

Ka shumė lloje tė qelizave nė trup, tė cilat kryejnė funksione tė ndryshme, por parimisht janė tė ngjashme. Tė gjitha kanė njė qendėr, e cila quhet bėrthamė(qendėr nervore). Informata qė e bartin ato  mund tė fiket apo ndizet (tė pėrcillet mė tutje apo tė ndėrpritet). Gjenet janė “bajtet” (pjesėt e imta) tė vėrteta tė kodit.  Ato vendosin se kur do tė riprodhohen (ne emėr te Krijuesit te Gjithesise), ēka do tė veproj dhe kur do tė vdesin.
Normalisht gjenet sigurojnė qė qelizat tė rriten dhe tė riprodhohen nė mėnyrė tė rregullt dhe tė kontrolluar. Nėse sisemi shkon gabimisht pėr cilėndo arsye, rezultatet e zakonshme qė I marrin janė se ato vdesin. Rrallė here sistemi shkon gabimisht nė njė mėnyrė qė tė lejojė qė njė qelizė tė ndahet derisa mos tė formohet njė kokėr (cope) e quajtur “tumor”.  Ekziston njė informatė mbi dallimet nė mes qelizave normale dhe qelizave tė kancerit nė kėtė seksion tė kancerit.

Tumoret beninj dhe malinj

 Tumorėt (kokrrat) mund tė jenė beninj dhe malinj. Fjala „beninj“ nuk nėnkupton kancerin.

Tumorėt beninj  zakonisht rriten ngadalė.
Ata nuk pėrhapen nė pjesėt tjera tė trupit.
Ata zakonisht e kanė njė mbulesė tė bėrė nga qelizat.
Tumorėt beninj janė tė formuar nga qelizat, tė cilat janė mjaft tė ngjashme me qelizat normale. Ata mund tė shkaktojnė probleme vetėm nėse rriten tė mėdhenj.
Bėhen tė mundmimshėm dhe tė neveritshėm
Bėjnė presion nė organe tė trupit.
Marrin hapėsirė brenda nė kafkė.
Lėshojnė hormone qė ndikojnė se si do tė funksionojė trupi.

Tumorėt malinj pėrbėhen nga qelizat e kancerit.
Ata rriten mė shpejtė se tumorėt beninj. 
Pėrhapėn tejpėrtej dhe shkatėrrojnė indet pėrreth.
Pėrhapėn nė pjesė tjera tė trupit.

Verzion i animuar i diagramit

 Ka mundėsi qė tė pėrhapėn dhe ta bėjnė kancerin tė rrezikshėm. Nėse kanceri nuk ėshtė trajtuar (mjekuar), ai mund tė kėrcėnojė organet afėr aty ku ka filluar tė rritet. Ai gjithashtu mund tė dėmtojė pjesėt tjera tė trupit duke u pėrhapur.
Tumorėt malinj pėrbėhen nga qelizat e kancerit.
Ata rriten mė shpejtė se tumorėt beninj. 
Pėrhapėn tejpėrtej dhe shkatėrrojnė indet pėrreth.
Pėrhapėn nė pjesė tjera tė trupit.



Ēka ėshtė Kanceri primar dhe ai sekundar?


Vendi ku fillon kanceri quhet “kanceri primar”, por qelizat e kancerit mund tė pėrhapen. Ato mund tė zhduken dhe barten nė gjak apo nė sistemin lifatik apo nė njė pjesė tjetėr tė trupit. Ata mund tė fillojnė tė rrisin tumor tė rinj. Kancerėt munden gjithashtu tė pėrhapen nė inde tė trupit pėrreth. Pėr shembull kanceri i mushkėrive pėrhapet nė linjė tė gjoksit dhe nė pleurė. Kanceri i vezoreve mund tė pėrhapet nė linj tė abdomenit (peritoneum). Tumorėt nga kancerėt qė janė pėrhapur quhen “kancer sekondar”- tė dorės sė dytė. Mjekėt nganjėherė i quajnė kėto zona tė pėrhapjes sė kancerit “metastaza” . Ata mund tė thonė se kanceri I pėrhapur ėshtė “metastazuar”.

Organe tė ndryshme tė trupit janė tė pėrbėrė nga lloje tė ndryshme tė qelizave. Cilido lloj i kėtyre qelizave mund tė rriten nė njė kancerė primar. Kancerėt, mvarsisht ne cilat lloje te qelizave ndodhen, sillen–reagojnė nė mėnyra tė ndryshme.
Ata mund tė rriten me shpejtėsi tė ndryshme.
Mund tė kenė ndikime tė ndryshme nė trup duke liruar kemikale nė gjak.
Pak a shumė ata mund te ken gjasa qė tė pėrhapen nė gjak.
Reagojnė nė mėnyrė tė ndryshme ndaj barnave (sidomos ndaj barnave sintetike).
Reagojnė nė mėnyra tė ndryshme ndaj rrezatimit.
Kancerėt mund tė shkaktojnė simptome tė ndryshme nė njerėz tė ndryshėm pėr shkak te vendit aty ku janė. Kanceri mund tė bėjė presion nė nerv ose nė njė organ tjetėr tė trupit qė ėshtė afėr. Ata gjithashtu mund tė shkaktojnė simptome duke liruar kemikale apo hormone nė enė gjaku. Vendi ku fillojnė kacerėt varet se ēfarė trajtimi mund tė pėrdorėt pėr shkak se mjekėt duhet tė marrin nė konsiderim rrezikun se mund tė dėmtojnė organet nė afėrsi.
Identifikuar

Paraplegia, Quadriplegia-Tetraplegia
A doni te ngriteni ne kembet tuaja ne afat prej 6 - 12 javėsh pa marr parasysh qe sa kohe jeni lenduar- paralizuar?
SUKSES TE GARANTUAR QE NE TRITMENIN-TERAPINE E PAR PERNDRYSHI NUK DO TE PAGUANI! - www.Mjekimi.com
apolonia
Moderator Forumi
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 17509


sillu me tjetrin sic do deshiroje qe ai te sillej

Respekt: +16

Profili
« Pergjigju #61 : 04/06/08, 21:09 »
0

pershendetje mjek popullor.

para nje jave bera nje chek-up te pergjithshem dhe me doli hekuri pak i ulet.
mora tek dyqani me herbale nje kuti me 60 tableta EASYIRON besoj se jane te mira,si mendoni ju?
 dhe doktoresha me tha qe urina me kishte dal pak me gjak,e perserita prap ne spital dhe dha te njejtin rezultat.me than qe dyshojn per veshkat por nuk me than ndonje sygjerim ilac apo dicka tjeter
(ju i dini doktoret e kanadas,po nuk re pertok keta nuk te dergojn tek specialisti)
pas 3 muajsh me tha doktoresha qe te bej perseri anazizat qe te shofin se cbehet :-\
faktikisht une kam kohe qe ankohem nga dhimbjet e mesit,bera X-RAY por dola e paster,edhe perpara nja dy vitesh e kam bere nga dhymbjet dhe perseri dola e pater.
doktoresha nuk me dha asnje pergjigje per dhimbjet e mesit.
me duket se ju para nja 2 vjetesh e gjysem me keni rekumanduar bishtin e kalit(caj dhe te rrija ne vask e futur ne kete perzjerje) se mos kisha shkitje veshkash.athere kisha rezultat per disa muaj,pastaj filluan dhimbjet perseri.
mos te zgjatem me, mund te me rekomandoni ndonje lloj caji ta marr per veshkat apo te pres pas tre muajsh se cdo thon anazilat e tjera?
nuk kam dhimbje te forta por teper te besditshme, nuk gjej derman as kur rri ne kemb e as shtrir,me acaron shum nga nervat >Merzitur

me fal per zgjatjen por nuk i bije dot shkurt :D
po pres pergjigjen tuaj,pershendetje Zgerdhihem
Identifikuar
Master of Alternative Medicine
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 68

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #62 : 05/06/08, 16:04 »
0

pershendetje mjek popullor.

para nje jave bera nje chek-up te pergjithshem dhe me doli hekuri pak i ulet.
mora tek dyqani me herbale nje kuti me 60 tableta EASYIRON besoj se jane te mira,si mendoni ju?
 dhe doktoresha me tha qe urina me kishte dal pak me gjak,e perserita prap ne spital dhe dha te njejtin rezultat.me than qe dyshojn per veshkat por nuk me than ndonje sygjerim ilac apo dicka tjeter
(ju i dini doktoret e kanadas,po nuk re pertok keta nuk te dergojn tek specialisti)
pas 3 muajsh me tha doktoresha qe te bej perseri anazizat qe te shofin se cbehet :-\
faktikisht une kam kohe qe ankohem nga dhimbjet e mesit,bera X-RAY por dola e paster,edhe perpara nja dy vitesh e kam bere nga dhymbjet dhe perseri dola e pater.
doktoresha nuk me dha asnje pergjigje per dhimbjet e mesit.
me duket se ju para nja 2 vjetesh e gjysem me keni rekumanduar bishtin e kalit(caj dhe te rrija ne vask e futur ne kete perzjerje) se mos kisha shkitje veshkash.athere kisha rezultat per disa muaj,pastaj filluan dhimbjet perseri.
mos te zgjatem me, mund te me rekomandoni ndonje lloj caji ta marr per veshkat apo te pres pas tre muajsh se cdo thon anazilat e tjera?
nuk kam dhimbje te forta por teper te besditshme, nuk gjej derman as kur rri ne kemb e as shtrir,me acaron shum nga nervat >Merzitur

me fal per zgjatjen por nuk i bije dot shkurt :D
po pres pergjigjen tuaj,pershendetje Zgerdhihem


Para dy vjete e gjysem nuk isha ne kete forum (me keni pyetur per ndihem ne zeriyt.com apo albforumi.com) por ne lidhje me problemin qe keni, me nevojitet te dij a jeni duke perdorur edhe ndonje ilaq sintetik dhe nese po si quhet?

Gjakderdhja (sado e vogel) qe keni eshte shenje se dicka nuk eshte ne rregull me juve prandaj kete duhet marr seriozisht.
Identifikuar

Paraplegia, Quadriplegia-Tetraplegia
A doni te ngriteni ne kembet tuaja ne afat prej 6 - 12 javėsh pa marr parasysh qe sa kohe jeni lenduar- paralizuar?
SUKSES TE GARANTUAR QE NE TRITMENIN-TERAPINE E PAR PERNDRYSHI NUK DO TE PAGUANI! - www.Mjekimi.com
Master of Alternative Medicine
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 68

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #63 : 06/06/08, 19:07 »
0

Bimet-Ilaqet qe e luftojn Kancerin



Soda e bukėve dhe nivelet e pH-sė (masės sė acidit ose alkalinės nė njė solucion-tretėsirė).
Te shofim cka eshte ne te vertet soda e rendomt e bukeve dhe rroli qe ka ne shendetin e njeriut.

Lėnda: Komente medicinale IMVA- Sodė bikarboni- Mėsime pėr kancer dhe aso tė pėrgjithshme.
Menagjimi i “pH”sė 3 prill 2007
Mėsime mbi bikarbonet nė kancer dhe Menagjimi i “pH”sė

Asociacioni Ndėrkombėtar Medicinal Veritas

Shumica prej nesh do tė befasohemi kur tė mėsojmė se nė Romė, Itali ėshtė njė onkolog i quajtur Dr. Tullio Simoncini, i cili po i shkatėrron tumoret e kancereve me sotė bikarboni. (I) Soda e bikarbonit ėshtė mjet i sigurt, jashtėzakonisht i lirė dhe vazhdimimisht efektiv kur bie nė kontakt me  indet e kancerit. Ai ėshtė njė mjet kimik i papėrballueshėm cianik pėr qeliza tė kancerit pasi ai e godet qelizat e kancerit me njė valė shokuese tė alkalinit, i cili mundėson shumė mė tepėr oksigjen nė qeliza tė kancerit se sa ato mund  tė tolerojnė. Qelizat e kancerit nuk mund tė mbijetojnl nė prani tė nivelit tė lartė tė oksigjenit. Soda e bikarbonit ėshtė, pėr tė gjitha synimet dhe qėllimet njė vrasės i menjėhershėm i tumorėve. Tretmani i plotė zgjat vetėm pėr disa ditė ashtu siē veprohet me trajtimin e njė kanceri, cili i ndez-nxen qelizat e kancerit me laser me nxehtėsi tė gjeneruar. ( Nė fund shikoni ndėrrimin kombinues tė ph-sė me nxehtėsi).
         
Hapėsira ekstracelulare (ndėrvrimore) pH (pHe) e tumorėve solid ėshtė dukshėm mė shumė me acid (thartirė) krahsuar me indet normale(II).

Rasti 1: Njė pacient i diagnostifuikuar me neoplazėmė pulmonare nė mushkėri nėn trajtim me sotė bikarboni, para se ti shtrohej operacionit pėr  tė hequr (prerė) njė pjesė tė mushkėrive. Trajtimi  pėrbėhet nga soda e bikarbonit dhe merret nė mėnyrė orale (nė gojė) me aerosol dhe IV (intravenoze–nė venė me ineksion). Pas trajtimti (terpapisė sė pare ishte evident reduktimi i kokrės (nodulit) dhe absorbimi dhe pas 8 muajve ai (kanceri) nuk dukej fare. Trajtimet gjithashtu kanė zvogėluar madhėsin e mėlēisė dhe rezultatet janė konfimruar me anė tė fotografimit me rreze rentgeni dhe me skanim CAT. Studimet e  bėra vėnė nė dukje se si manipulimi i tumorit pH me sotė bikarboni i rrit  disa forma tė hemoterapisė. (III) Proteinet mund tė modifikojnė nė trup dhe fertilizimme shtimin-rritjen e aciditetit (thartirės). Nė fakt pH ėshtė autoriteti rregullativ , i cili kontrollon shumicėn e proceseve qelizore.Balansimi-baraspesha e vlerės  PH i qarkulllimit tė gjakut tė njeriut ėshtė i njohur me tekste medicinale fiziologjike si njė balansues mė i rėndėsishėm biokimik nė tėrė trupin kimik njerėzor. Vlera pH ėshtė shkurtsė e fjalės “potencial hidrogjenik”. Nė definicion, ai ėshtė njė shkallė e koncentrimit tė joneve hidrogjenike nė njė substance apo tretėsirė solucion). Numri i ulėt i tyre tregon se aty ka mė shumė aciditet dhe ma pak potencial pėr absorbimin e joneve hidrogjenike.
Vlera pH e trupit tonė ėshtė shumė e rėndėsishme sepse pH kontrollon shpejtėsinė e reagimeve biokimike tė trupit tonė. Kėto kjo e bėn duke kontrolluar shpejtėsinė e aktiviteteve tė enzimeve si dhe shpejtėsinė e lėvizjes sė elektricitetit nė trupin tonė. Sa mė shumė (alkaline) pH tė substancave ose solucioneve tė ketė, aq mė shumė do tė ketė rezistencė elektrike qė e mban substance apo solucioni. Andaj, electriciteti me pH tė lartė rrugton mė ngadalė. Nėse themi se diē ka acid pH, ne themi se ai ėshtė i nxehtė dhe i shpejtė. Ph e alkalinės, nė anėn tjetėr, kur tė flasim me fjalorin e biokomisė ėshtė e ngadalėshme dhe e ftohtė.
Indet e kancerit kanė koncentrim mė tė lart tė kemikaleve toksike, pesticideve etj. Se sa indet e shėndosha.
Nė vitin 1973 nė njė studim tė udhėhequr nga Departmenti i Shėndetėsisė Sė Punės nė Universitetin e Hebraik Hadassah Medical School nė Jerusalem ėshtė zbuluar se indet e kancerit nė gji krahasuar me indet jo-kancerike nga vendet tjera tė tė njejtit trup tė gruas, koncentrimi i kemikaleve toksike siē ėshtė DDT dhe PCB (dichlorodiphenyltri chloroethane;  insekticid i ndaluar nė shumė vende edhe polychlorinated biphenyl) ishin shumė mė tepėr tė ngritura nė inde makinje krahasuar me gjirin normal dhe me indet fqinjėsore vjamore. (IV)Kjo mund tė thotė pėr onkologėt botėror lidhur me etimologjitė kemikale, tė cilat kalojnė pa u diagnostfikuar dhe trajtuar.
Njė pjesė e trajtimit tė suksesshėm tė kancerit pėrfshin edhe chelate(heqja e metalit tė rėndė siē ėshtė plumbi ose merkuri nga qarkullimi i gjakut me anė tė “chelate”-esė siē ėshtė  “EDTA”- acid ethylenediaminetetr aacetic )dhe detoksimi i metaleve tė rėnda dhe njė venstrehim tė kemikaleve toksike, tė cilat qė tė gjitha futen (bėjnė invasion) nė trupin pėr ēdo ditė. Nė kuptimin e plot ttė fjalės ai ėshtė preparati i zhivės, kontaminimi me uranium rritet, plumbi e hasim edhe mė shumė toksik se ēdo lloj tjetėr qė besohet, atė e hasim e hasim edhe nė bukėn tė cilėn e ham, arsenikun ėshtė nė pulat tona, qeveria ende dėshiron qė tė heqni qafe gripet me zhivė, dentistėt natyrisht ende janė duke pėrdorur qindra tonė zhivė duke i ekspozuar pacientėt nė njė grumbull zė deponive toksike tė brendshme ( avulla tė zhivės tė liruara nga nxehtėsia), fluroidi ende ėshtė i vendosur nė ujė dhe klorina merret me anė tė frymarrjes nėpėr tushe. Kjo pėrfshin vetėm njė pjesė tė vogėl tė shkatėrruesve toksikė, tė cilėt janė shenja dalluese tė jetės nė shekullin e XXI. Por onkologėt ende nuk kanė arritur tė jenė nė gjendje tė kuptojnė se pacientėt vuajnė nga helmimi nė shkallė tė gjėrė megjithėse shumė shkencėtarė tė kimisė tashmė kanė pėrcaktuar shkakun e paraqitjes se kancerit.

vazhdon
Identifikuar

Paraplegia, Quadriplegia-Tetraplegia
A doni te ngriteni ne kembet tuaja ne afat prej 6 - 12 javėsh pa marr parasysh qe sa kohe jeni lenduar- paralizuar?
SUKSES TE GARANTUAR QE NE TRITMENIN-TERAPINE E PAR PERNDRYSHI NUK DO TE PAGUANI! - www.Mjekimi.com
D.S.
KUMBAR
Administrator
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 16718


Jemi tre: Une, TI dhe NE!!!

Respekt: +15

Profili
« Pergjigju #64 : 06/06/08, 19:07 »
0

jam ne nje mendje me ju mjekimi! jam specializuar ne kete fushe dhe per temen e helmimit nga metalet e renda kam bere debat me shume mjeke ne shqiperi! mbushjet me amalgam dhe urat me metale jane nje bombe kancerogjene dhe toksike ne gojen e pacie3ntit! dhe me e tmerrshme eshte kur tentojne ti heqin mbushjet pa perdorur pompa te vecanta vakumi qe mos te leshojne avuj ne cmontim e siper! eshte per tu theksuar fakti se zhiva e katandis njeriun ne grade helmimi aq te rende sa te duket si pa shprese!
Identifikuar

Cfare do te behem ne te ardhmen? Ish i dashuri yt!!!
apolonia
Moderator Forumi
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 17509


sillu me tjetrin sic do deshiroje qe ai te sillej

Respekt: +16

Profili
« Pergjigju #65 : 09/06/08, 04:04 »
0

pershendetje mjek popullor.

para nje jave bera nje chek-up te pergjithshem dhe me doli hekuri pak i ulet.
mora tek dyqani me herbale nje kuti me 60 tableta EASYIRON besoj se jane te mira,si mendoni ju?
 dhe doktoresha me tha qe urina me kishte dal pak me gjak,e perserita prap ne spital dhe dha te njejtin rezultat.me than qe dyshojn per veshkat por nuk me than ndonje sygjerim ilac apo dicka tjeter
(ju i dini doktoret e kanadas,po nuk re pertok keta nuk te dergojn tek specialisti)
pas 3 muajsh me tha doktoresha qe te bej perseri anazizat qe te shofin se cbehet :-\
faktikisht une kam kohe qe ankohem nga dhimbjet e mesit,bera X-RAY por dola e paster,edhe perpara nja dy vitesh e kam bere nga dhymbjet dhe perseri dola e pater.
doktoresha nuk me dha asnje pergjigje per dhimbjet e mesit.
me duket se ju para nja 2 vjetesh e gjysem me keni rekumanduar bishtin e kalit(caj dhe te rrija ne vask e futur ne kete perzjerje) se mos kisha shkitje veshkash.athere kisha rezultat per disa muaj,pastaj filluan dhimbjet perseri.
mos te zgjatem me, mund te me rekomandoni ndonje lloj caji ta marr per veshkat apo te pres pas tre muajsh se cdo thon anazilat e tjera?
nuk kam dhimbje te forta por teper te besditshme, nuk gjej derman as kur rri ne kemb e as shtrir,me acaron shum nga nervat >Merzitur

me fal per zgjatjen por nuk i bije dot shkurt :D
po pres pergjigjen tuaj,pershendetje Zgerdhihem


Para dy vjete e gjysem nuk isha ne kete forum (me keni pyetur per ndihem ne zeriyt.com apo albforumi.com) por ne lidhje me problemin qe keni, me nevojitet te dij a jeni duke perdorur edhe ndonje ilaq sintetik dhe nese po si quhet?

Gjakderdhja (sado e vogel) qe keni eshte shenje se dicka nuk eshte ne rregull me juve prandaj kete duhet marr seriozisht.

momentalisht(prej gati dy javesh) po pi calcium(vitamin d,650mg 1 kokerr ne dite) plus green tea,me kapsula 1 300 mg,per pumbje peshe,marr rreth 2 kokra ne dite. megjithse tju them te drejten do ti ndalij keto se nuk po shoh ndonje ndryshim.faktikisht une jam 60 kg,por desha te humbisja 2-3 kg.
tek zeri.com me duket se ju kam shkruajtur dhe me keshilluat kuren me horse tail se mos kisha shkitje te veshkave,per rreth nje vite u qetesova por pas lindjes se femijes se dyte me filoi perseri.
nese ju duhet ndonje tjter e dhene jua jap sigurisht.
thanks per pergjigjen
Identifikuar
Master of Alternative Medicine
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 68

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #66 : 11/06/08, 17:05 »
0

Pershendetje apolonia,

Per t'a eliminuar problemin e gjakderdhjes (qe nuk eshte ekstreme) shpejt, njeherit per te pastruar veshket, fshikzen dhe kanalet urinore ne pergjithsi, ju rekomandoj te beni terapi me bimen B. Kali ne vaske ashtu sic ju kam rekomanduar me par ne Zeriyt.com, tre here ne jave ne kohezgjatje per tre jave, njeherit ju rekomandoj te pini nga 4 caja ne dite nga e njejta bime.
Per te kompenzuar mungesen e hekurit ne organizem, ju rekomandoj te perdorni cajin e hithrit nga 3 ne dite ne kohezgjatje per 30 dite.
Gjithashtu nese e lexoni me kujdes artikullin qe flet per Mjaltin me Kanellen, do gjesh ndihem per t'u t'holluar ne menyre natyrale pa e rrezikuar fare shendetin.

Pregaditja e cajave (B. Kali dhe Hithri):

Nje luge super e vogel jometalike mbushet me bime dhe qitet ne nje gote xhami apo keramike, pervlohet me uje shume te val dhe kullohet menjihere me fashe apo shtof te qendrueshem ne temp. te larta, ne gote tjeter xhami apo keramike.
Identifikuar

Paraplegia, Quadriplegia-Tetraplegia
A doni te ngriteni ne kembet tuaja ne afat prej 6 - 12 javėsh pa marr parasysh qe sa kohe jeni lenduar- paralizuar?
SUKSES TE GARANTUAR QE NE TRITMENIN-TERAPINE E PAR PERNDRYSHI NUK DO TE PAGUANI! - www.Mjekimi.com
apolonia
Moderator Forumi
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 17509


sillu me tjetrin sic do deshiroje qe ai te sillej

Respekt: +16

Profili
« Pergjigju #67 : 11/06/08, 21:09 »
0

thanks mjeku popullor Zgerdhihem

faktikish doktoresha me vori ne tel dhe me tha qe te vete edhe per nje ultrasaun per mesin,nga java tjeret e kam takimin dhe do ju ve ne dijeni se cdo me thon :-\

thua nuk ka problem te pi cajin e hithres per hekurin,nderkohe qe jam duke marr
kapsula me iron,with folic acid,b6 dhe b12?

dhe ju lutem ma thoni ne anglisht se si i thon cajit te hithres se nuk di si ta kerkoj :-[ :-\
Identifikuar
Master of Alternative Medicine
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 68

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #68 : 12/06/08, 00:12 »
0

thanks mjeku popullor Zgerdhihem

faktikish doktoresha me vori ne tel dhe me tha qe te vete edhe per nje ultrasaun per mesin,nga java tjeret e kam takimin dhe do ju ve ne dijeni se cdo me thon :-\

thua nuk ka problem te pi cajin e hithres per hekurin,nderkohe qe jam duke marr
kapsula me iron,with folic acid,b6 dhe b12?

dhe ju lutem ma thoni ne anglisht se si i thon cajit te hithres se nuk di si ta kerkoj :-[ :-\

Ti ke problem me veshket prandaj per t'i eliminuar problemet duhesh bere Hydro-terapine (me uje) ne vaske ashtu si te kam rekomanduar ne shkresen paraprake (qe ne terapine e par do ndihesh konkretisht me mire).

Nuk ke nevoje me perdor fare kapsula nese e perdor Hithrin (per te ber cajin duhet vluar ujin dhe me pas duhet me i perdor gotat...e kjo per disa njerez eshte e merzitshme sepse kapsulat jan me praktike: i fut ne goje dhe i perbin, mirepo efekti per shendetin eshte shume me i mire nese e perdor cajine hithrit).

Anglisht caji i hithrit quhet Nettle Tea, latinisht Urtica dioica.
Identifikuar

Paraplegia, Quadriplegia-Tetraplegia
A doni te ngriteni ne kembet tuaja ne afat prej 6 - 12 javėsh pa marr parasysh qe sa kohe jeni lenduar- paralizuar?
SUKSES TE GARANTUAR QE NE TRITMENIN-TERAPINE E PAR PERNDRYSHI NUK DO TE PAGUANI! - www.Mjekimi.com
Master of Alternative Medicine
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 68

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #69 : 17/06/08, 21:09 »
0

Pershendetje apolonia,

Shpresoj ta kesh te kjart Hithrin, dhe mos harro, nese shkon per ta bler, beri pyetje shitesit/shiteses per bimen a eshte e fresket (e sivjetit) apo e 2007-it? Bimet qe jan ma te vjetra se nje vit jan me ma pak efekte kuruese kurse ato qe jan nuk ne natyre para 18 muajve, zakonisht nuk kan efekte kuruese fare.
Identifikuar

Paraplegia, Quadriplegia-Tetraplegia
A doni te ngriteni ne kembet tuaja ne afat prej 6 - 12 javėsh pa marr parasysh qe sa kohe jeni lenduar- paralizuar?
SUKSES TE GARANTUAR QE NE TRITMENIN-TERAPINE E PAR PERNDRYSHI NUK DO TE PAGUANI! - www.Mjekimi.com
Master of Alternative Medicine
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 68

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #70 : 18/06/08, 06:06 »
0

 
Njerezit qe i mbushin dhembet me amallgam, nuk jan te shendosh. ne realitet ata do te jen te smur qe nga momenti kur e kan bere ket.
Zhiva apo merkuri (kur avullon, e kjo ndodh gjithnji kur njeriu pin apo ushqehet me ushqim te nxeht) eshte nje helm i rrezikshem qe shkon drejtpersedrejti ne indet nervore dhe njeriut do t'i shkaktoj probleme te shumta ne rend te par ne sistemin qendror nervor, tere jeten, nese ai/ajo nuk i pastron dhembet teresisht nga ajo. Shume semundje te renda qe paraqiten tek njeriu e kan zanafillen tek zhiva.
Tani shtetet me te zhvilluara te botes e kan pranuar faktin per kete problem dhe disa nga to si Norvegjia e kan ndaluar perdorimin e ketij helmi ne teresi kurse ne SHBA etj. jan duke u marr masa per ta kontrolluar apo ndaluar ne teresi, per kete do sjell nje artikull me von.

Ashtu sic ka shkruar Skuthi, shume dentist ane e mbar botes nuk dijn si duhet me i pastrue teresisht dhembet e mbushur me amallgam, prandaj po e sjell artikullin e meposhtem:

 Protokolle tė saktė dhe jo tė saktė
Akademia Ndėrkombėtare Orale dhe e Toksikologjisė tė Medicinės

Protokoll pėr heqje tė mbushjes me amalgam
 
Mbrojtja e pacientit

Sė pari nė mendjen e ēdo mjeku ėshtė shqetėsimi pėr mbrotjen e pacientit nga ekspozimi i shtues i zhives. Kjo ėshtė nė veēanti e vėrtetė pėr pacientėt e helmuar nga zhiva. Pacientėt e helmuar nga zhiva mund tė jenė ekspozuar nga sasitė e ndryshme tė zhivės nga dieta, ambienti, vendi i punės apo nga pllomba (mbushja e dhėmbit me amalgam nga zhiva. Tė gjitha format janė kumulative(grumbulluese)  dhe mund tė kontribuojnė nė  ngarkesė tė trupit. Qėllimi i kėsaj procedure tė preferuar ėshtė tė zvogėlohet ēfarėdo ekspozimi shtesė i pacientit , i joni apo i stafit nė zhivė.
Gjatė pėrtypjes pacienti ėshtė i ekspozuar nė nivele intra-orale (brenda –gojore) , tė cilat disa herė janė  koncentrim ajri sipas Agjencisė pėr Mbrojtje tė Ambientit tė lejuar.(2) Gjatė heqjes apo vendosjes sė amalgamit pacienti mund ti ekspozohet   sasisrave , tė cilat janė mija here mė tė mėdha se standardi i lejuar i AMA (anglisht EPA-Environmental Protection Agency)(3) Kur shpuesja e prek vendin pėr mbushje, temperatura ngritet menjėherė duke avulluar komponenten e zhivės sė aliazhės(legurės). Janė 8 hapa pėr tė zvogėluar me tė madhe ekspozimin e ēdonjėrit.
Hapi i pare mbaje vendmbushjen tė ftohtė.
1)E tėrė heqja-largimi duhet bėrė me me spėrkatje tė ujit tė ftohtė me sasi tė pasura-bollshme. Sit ė fillon heqja ,avullimi I zhivės do tė lirohet vazhdimisht nga dhėmbi.
2)Andaj njė deponi e vėllimit tė lartė tė evakuimit duhet tė mbahen pranė-afėr dhėmbit. (1/2 e inēit) nė ēdo kohė pėr tė evakuuar avulllin nga vendi i pacientit. Amalgami lėmues-pastrues mund tė krijojė nivele shumė tė rrezikshme tė zhivės dhe duhet menjanuar nė veēanti pėr pacientin qė ėshtė helmuar nga zhiva.
3) Tė gjithė pacientėt qė duhet tė heqin amalgamin apo ta vendosin atė duhet siguruar me njė burim alternative tė ajrit dhe tė udhėzohen qė mos tė marrin frymė nėpėrmjet gojės gjatė trajtimit (tė dhėmbit). Gypi i hundės pėrdoret me pajisjen oksid azoti pėr mosdhimbje-analgesion. Nėse pėrdoret sasia e mjaftueshme e ajrit , ai duhet tė pastrohet dhe tė jetė i lirė nga avullimi i zhivės , e preferohet nga ana e jashtme e zyrės sė dentistit.
4) Pjesėt e imta tė aliazhės nga zhiva (pllomba) duhet pastruar dhe tė  largohen sa mė parė qė ato tė dalin. Mbushja duhet tė ndahet nė segmente dhe tė largohet nė copa tė mėdha pėr tė zvogėluar ekspozimin. Tash Akademia Ndėrkombėtare e Medicinės sė Gojės dhe Toksologjisė (ANGT,angl  IAOMT) ka miratuar  heqjen me dhe pa digė gome . Ekzistojnė disa dėshmi pėr tė mbėshtetur tė dy pikėpamjet pasi nivelet e larta tė zhivės dhe pjesėve tė amalgamat mund tė gjenden nėn digė.  Tė gjithė anėtarėt pajtohen se pa marrė parasysh a pėrdoret ajo diga e gomės, pacientit duhet tė udhėzohet qė mos tė merr frymė nėpėrmjet gojės apo ti pėrtypė pjesėt e imta. Disa ekspertė ndjejnė se ėshtė mė mirė tė largohet amalgami sė pari dhe mė pas tė bėhet diga, nėse ka nevojė pėr  procedurė tė mjetit tė pėrforcimit. 5) Pasi tė jetė larguar-hequr mbushja hiqe digėn gomės nėse ėshtė pėrdorė dhe laje gojėn e pacientit sė paku nja 30 sekonda me ujė tė ftohtė dhe vakuum. Hiqi dorėzat dhe vendosi njė palė tjera. Nėse procedura e pėrforcimit  duhet tė bėhet nė vijim, atėherė atėherė pėrgatite njė digė tė re dhe procedo. 6) Menjėherė ndėrroje pėrparėsen mbrojtėse tė pacientit dhe fshija fytyrėn. 7) Merr nė konsiderim-parasysh mė parė  mbėshtetjen ushqyese gjatė dhe pas heqjes.  Instalo pastrues tė ajrit tė dhomės ose jonizues dhe ftohtės-freskore  pėr mirėqenien e secilit.

 Mbrojtja e stafit

OSHA (4,5)  Kėrkon qė punėmarrėsve tu jipet njė pėlqim me shkrim para pėrdorimit tė cilitdo kemikal toksik prej tė cilit zhiva ėshtė njė. Avullimi elementar i zhivės ėshtė njėri prej formave mė toksike (helmuese) tė zhivės dhe nuk bane tė merret me frymarrje brenda. Gratė tė moshės qė lindin fėmijė, nuk bėn tė ekspozohen mė shumė se 10 tė OSHA-MAC(Occupational Safety and Health Administration- tė koncentrimit minimal alveolar.. 6) Gratė qė janė shtatėzėnė nuk bėn ti ekspozohen zhivės.  7) Organizata shėndetėsore (NIOSH) ka rekomanduar se punėtorėt tuaj duhet monitoruar –kontrolluar nė aspketin  medicinal nė vjet. 9) Ēdo eskpozim ndaj zhivės kėrkon qė punėtori tė vesh –ngjet njė filter-maskė tė aprovuar pėr zhivė. Njė maskė e aprovuar ėshtė e pėrshtatshme pėr ta mbajtur-veshur gjatė procedurave dentale , tė cilat do tu ekspozojnė juve apo kolegėt tuaj  nė zhivė.
Mėnyra nė tė cilėn manipulojnė detistėt me pajisjet e tyre ndikon nė mėnyrė dramatike nė sasinė e lirmit tė zhivės. Kur mos shpo nė zhivė  shumė nė tė thatė. Ėshtė rrezik pėr ty , pėr stafin tand dhe pacientin tend. Kur pėrdorėt shumė nė tė thatė, nivelet e larta si 400mg/m3 janė mate 18 nga shpuesja. Niveli mbi 1000mg/m3 janė tė matshme me rastin e hapjes sė njė capsule tė pėrzier tė amalgamit.  Njėra nga 7 zyrat dentale tė kalifornisė e testuar nga OSHA-TWA , limiti I sigurt ėshtė 50mg/m3, 100% e pastruesit vakum i testuar  mbi 100mg /m3. Cilado zyrė ku pėrdoret zhiva duhet testuar rregullisht dhe stafi duhet tė jetė nė vėzhgim pėr ekspozim. Sherbimet e testimit janė nė disponim dhe njė bexhe senzori i zhivės ėshtė nė disponim pėr tė monitoruar personelin. Ata duhet tė testojnė hapėsiratė e brendshme  dhe me to edhe tabelat bazike ku mund tė bie zhiva. Tė rrjedhurat nė zyrė mund tė kalojnė me vite tė pazbuluara dhe janė shumė tė rrezikshme.

Referencat
[1] IAOMT Standards of Care Preferred Procedure Approved 9/27/92
 [2] EPA United States Environmental Protection Agency Office of Health and Environment Assessment  Mercury health  effects update Final
Report EPA-600/8-84-019F 1971 EPA
[3] Cooley RL, Barkmeier WW:  Mercury vapour emitted during ultraspeed cutting of amalgam.  J Indiana Dent Assoc 57:28-31, 1978
 [4] OSHA Job Health Series: Mercury.(2234)8/1975
 [5] Hazard Communication Program Federal Register/ Vol. 52. No. 163 /
Identifikuar

Paraplegia, Quadriplegia-Tetraplegia
A doni te ngriteni ne kembet tuaja ne afat prej 6 - 12 javėsh pa marr parasysh qe sa kohe jeni lenduar- paralizuar?
SUKSES TE GARANTUAR QE NE TRITMENIN-TERAPINE E PAR PERNDRYSHI NUK DO TE PAGUANI! - www.Mjekimi.com
Master of Alternative Medicine
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 68

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #71 : 19/06/08, 21:09 »
0

Protokolle tė saktė dhe jo tė saktė
Vazhdim i artikullit paraprak

Pėrgaditja e pacientit pėr largim tė amalgamit

Vėrejtje pėr pėrgaditje tė largimit tė amalgamit. Kur trupi i ekspozohet zhivės sė amalgamit ka njė nevojė pėr detoskifikim dhe proces tė shėrimit. Nėse ke kusht medicinal kur hormonet dhe enzimet e trupit kanė nevojė pėr shėrim , ato me gjasė janė shterur –sosur me kėtė detoksikim tė vazhdueshėm dhe process shėrimi. Kėshtu para se tė hiqen pėrtėritjet e amalgamit , duhet bėrė testimin e gjakut dhe mjeku I mjekėsisė mund tė vlerėsojė  se cilat shtesat plotėsimit ushqyese dhe hormoniale janė pėr t pėrgaditur trupin. Pasi tė jenė larguar amalgamėt shėrimi zakonisht mund tė prėshpejtohet. Kėshtu qė do tė ketė edhe njė kėrkesė edhe mė tė madhe pėr hormonet dhe enzimet qė janė shterur-sosur.  Kėsisoji njė pacient me kushte medicinale duhet elementet shtesė tė ushqimit dhe hormoneve para , gjatė dhe pas heqjes sė amalgamit.
IAOMT ka nxjerrur tash protoklin vijes pėr heqjen e amalgamit. Nėse zbatohen kėto protokole sasia e zhivės qė lirohet nė trup gjatė heqjes sė amalgamit zvogėlohet. Veje nj[ digė gome rreth dhėmbit pėr tė izoluar atė prej trupit. Siguro njė burim alternativ tė ajrit pėr pacientin. Vendose njė nxjerrės jarge nėn digė pėr tė larguar avullimin e zhivės qė depėrton nė tė lateksi. Pėrdor vėllimin  e lartė tė evakuumit  me  pėrforcim izolues. Ndaje nė segmente amalgamin dhe largoje nė pjesė tė mėdha sa ėshtėe  mundur. Hiqe-largoje dhe vendose si duhet digėn egomės dhe zhivėn pas heqjes sė amlagamit. Kujdesi pėr heqje tė amalgamave tė tjerė  krahas prokotkolit tė shėnuar mė lart. Mos i heq mė shumė se 2 amalgamė gjatė njė seance. Koha –caktimi I terminit pėr heqje tė amalgamit caktohet sė paku njė here nė muaj.
Jep vitaminė C para  heqjes. (Hg ka afinitet tė madh nė vitaminėn C qė ėshtė prezente nė gjak se s bėn pėr indet e trupit). Mos e heq amalgamet nga gruaja shtatėzėne. Informata tjera  qė pėrmbajnė udhėzime se si bėhet si duhet heqja e amalgamit mund ti gjeni nė faqene  internetit http://www.holisticmed.com/dental/amalgam/iaomt.txt
b)      Heqja e amalgamit tpa mbrotjen e pacientit
Kėto masa  studimore tregojnė sasinė-nivelin e zhivės kur heqet amalgami kur nuk zbatohen protokolėt e pėrshkruar lart.
Rezyme-Pėrmbledhje. Nė 10 persona tė shėndosh tė gjitha mbushjet me amlgam janė zėvendėsuar me pllomb ari dukati) Nivelet e gjakut dhe urines tė mbatura nė 10 raste 4 muaj para dhe 12 muaj pas heqjes sė amalgamit. Kėto ndryshime janė matur gjithashtu tri here nė kontrolla tė shėndosha. Ėshtė gjet njė raport i fort statistikor nė mes vlerės sė zhivės sė plazmės dhe numrit totalit  tė sipėrfaqes sė amalgamit (r=0.71, p=0.0006) dhe sipėrfaqja e fusha totale tė plombės.( r=0.73, p=0.004). Nė fazėn immediate tė pas heqjes sė amalgamit , ėshtė rritur zhiva 3-4 fish, ndėrsa zhiva urinare dhe eritrocite ėshtė rritur pėr 50%. Kėto vlera tė larta kanė ra para nivelit tė heqjes rreth 1 muaj pas heqjes. Dymbėdhjetė muaj heqjes sė niveleve tė plazmės  asaj urinare, niveli I zhivės ėshtė zvogėluar pėr 50% dhe 25% respektivisht nga vlera iniciale pėr grupin eksperimental. Pėrveq vlerave  tė veēanta e tė ulta tė selenit 5 dhe 10 ditė pas heqjes , nuk janė vėrejtur dallime tė veēanta lidhur me selenin nė plazmė ose eritrocite- glutathione-peroxidase qoft nė kuadėr  tė ose nė mes grupeve eksperimentale dhe kontrolluese.
Njė numėr i madh i nanlizave suplementare biokimike nuk kanė treguar asnjė ndikim nė funksioninin e organeve ose cilindo ndryshim nė mes grupeve pėrpara ose pas heqjes sė amalgamit. Mbushjet me amalgam kanė kontribuar nė mnyrė tė konsiderueshme nė nivele tė plazmės dhe atij tė zhivės nė  urine.
Rezyme-Pėrmbledhje. Madje edhe  nėpėrmjet njė numri tė studimeve tė bėra nuk ėshtė arritur tė zbulohet korrelacioni nė mes simptomave subjektive dhe tė mbushjes sė amalgamat . Ende qarkullojnė spekulime sipas cilave pacientėt me simptome subjektive tė lidhur me vetė pacientėt me mbushjen e amalgamat mund tė kenė ndryshuar modulin-mėnyrėn e e eliminimit tė zhivės. Synimi i hetimeve tė tashme ishte pėr tė studiuar eliminimin e gjysmės sė kohės tė zhivės nė plazmė, eritrocite dhe urinė pėr gjatė njė periudhe tė gjatė pas heqjes sė amalgamat nė njė grup tė 10 pacientėve me simptome subjektive nga vet pacientėt lidhur me mbushjet me amalgamė nė njė grup pacientėsh prej 13.0 ( nė shtrirje –rreth 4-20) dhe  44.4 (rreth 24-68) respektivisht. Shifrat koresponduese –pėrkatėse nė grupin kontrollues ishin 12.9 (rreth 10-16) dhe 40.9 (rreth 24-63).
Heqja e amalgamit duke pėrdorur digėn e gomės, prerje duke spėrkatur me ujė dhe evakuator-nxjerrės me vacuum tė vėllimi tė  lartė , ėshtė kryer tė njėri njėkohėsisht. Mustrat e gjakut dhe tė urines janė marrė nė dy rrethana para dhe pas heqjes sė amalgamit, pastaj ėshtė bėrė marrja e gjakut nė 32 rrethana dhe urina nė 43 rrethana gjatė vitit nė vijim. Pėrmbajtja e zhivės ėshtė analizuar nga teknika CVAAS. Erit. E matura dhe koncentrimet e U Hg. Para dhe pas heqjes sė amalgamit ishin paksa mė tė ngritur respektivisht kreatinina s nė njė grup kontrollues.( 6.43.3 nmol/L, 19.46.6 nmol/L dhe 2.71.3  nmol/ nmol)  se sa grupi i simptomave (5.61.8 nmol/L14.88.8 nmol/ dhe 1.60.9 nmol/ nmol/) respektivisht kreatinina.
Koncentrimi i Hg-sė  nuk e kan; rritur nė mėnyrė tė kėnaqshme nė dy grupe pas heqjes sė amalgamit. Gjashtė ditė mė pas heqja e plazmės nė nivel tė ulėt koncentrimi ishte ulur nė mėnyrė tė kėnaqshme nė nivelin P dhe dhjetė ditė mė vonė ulja ishte nė nivel tė pėrhershėm P. Niveli i ultė Ery.Hg., ishte ulur nė mėnyrė tė kėnaqshme pas 11 ditėsh. (p) njė nivel qė ka mbetur stabil pėr pjesėn tjetėr tė vitit. Niveli I ultė U.Hg. ishte ulur nė mėnyrė tė kėnaqshme njė muaj mė vonė pas heqjes dhe gjashtė muja mė vonė niveli ultė ishte zvogėluar pėr 80% krahasuar me nivelin fillestar nė dy grupet.
Konstatimi  qė mund tė nxirret nga ky studim i tashėm ėshtė se grupet e simptomeve nuk e kanė ndėrruar mustrin-modelin e eliminimit tė zhivės krahasuar me nivelin fillestar nė dy grupet.
Esktrakt –rezyme Koha e gjatė e sekretimit ishte pėrcaktuar nė shtatėmbėdhjetė personat e moshės prej 28 deri 55 vjet  para dhe nė kohė tė ndryshme (deri nė 14 muaj) pas heqjes sė tėrė (4-24) mbushjen e amalgamit. Para heqjes tė sekretit urinar tė zhivės, e/i lidhur me numrin e mbushjeve me amalgam. Nė vendin e menjėhershėm pas fazes sė heqjes (deri nė 6 ditė pas heqjes)ėshtė vėrejtur  njė rritje e ultė e 30%  Brenda 12 muajve ulje gjeometrike e sekretit tė zhivės ėshtė zvogėluar me faktorin e pestė prej 1.44ug/g (rreth 0.57 deri 4.38) deri 0.35ug/g (rreth 0.13deri 0.88ug/g).
Ekspozimi I mbushjes me amalgam kėshtu tejkalon ekspozimin nga ushqimi, ajri dhe pijet. Brenda 12 muajve pas heqjes sė mbushjes me amalgam pjesėmarrėsit (pacientėt) kanė treguar nivel substancial mė tė ulėt tė nivelev tė zhivės urinare. , tė cilėt janė krahasuar me atė ėt gjetur nė subjektėt qė kanė pasė mbushje me amalgam. Raporti nė mes sekretit urinar tė zhivės dhe efekteve  negative nuk ėshtė gjet. Dallimet nė mes frequencave tė efekteve nė mes fazes para dhe pas heqjes nuk janė vėrejtur.
Debat: Koncentrimi fillestar tė koncentrimit urinar tė zhivės (para heqjes sė amalgamit) ishin tė ngjashme nė studime paraprake te njerėzit me mbushje amalgami, ndėrsa vlerat finale (12 muaj pas heqjes sė amalgamit) ishin tė krahasueshme me ato tė njerėzve qė kanė pasė kurrė mbushje tė amalgamit. Rezultatet tone nė marrėveshjen e e shkėlqyeshme me ato Molin et. Al, tė cilatkanė gjet 75 zvogėlim nė nivelin urinar tė zhivės brend 12 muajve pas heqjes sė amalgamit. Nė pėrputhje me tė gjeturat nė kėtė studim, Molin-i gjithashtu ka gjetru se 50 pėrqind rritje tė sekretit urinar tė zhivės nė fazen imediate pas  heqjes .
Ky studim i tashėm tregon se nė pesonat me mbushje tė amalgamit nė njė mesatare rreth 80% tė sekretit urinor tė zhivės ėshtė shkaktuar nga  rrjedhja-lėshimi i amalgamit dental. Kėsisoji ekspozimi inorganic I zhhivės e formėn kėtė burim tė largėt qė tejkalojė ekspozimin nga tė gjitha burimet ambientore (ushqimi, uji, pijet ajri).
e) Kujdes pėr shtatzėni
Formulimi I fetusit ėshtė nė rrezik tė lartė me zhivėn nė gjakun e nėnės , kėshtu qė rėnia e vazhdueshme e zhivės nga pėrtėtritjet e amalgamit mund tė jetė prėgjegjėse pėr njė pjesė tė defekteve tė lindjes tė vėrejtuar sot nė shoqėri. Kur heqet njė mbushje amalgami ose njė dhėmbė i mbushur me amlgam nxirret, atėherė njė vale e zhivės mund tė lirohet dhe tėrrjedh nė qarkullim gjaku. Gratė duhet ti kenė nxjerr mbushjet e tyre me amlgam sė paku jė vit mė pare se a to dėshriojnė tė jenė shtatėzėna dhe tė diskutojnė pėr rrezikun me njė mjek –dentist tė informuar. Grat kur nuk bėn tė kenė mbushje me amalgam gjatė shatėzėnisė.
f) Raporti pėr pacientė.
Rezyme. Njė dentisė i Utah-ės i ka siguruar emrat dhe adresat e afro 300 peronave , tė cilėt I kanė hequr amalgamėt e tyre. Njė kuestionar-pyetėsor shėndetėsor I ėshtė dėrguar kėtyre perosnave dhe 86 vetė iu kishin pėrgjegjur. . Tetėdhjetė (80%) tė subjektėve kanė raportuar se ndihen mė mire pas heqjes sė amalgamit. Afro tė gjithė subjektėt (1%) kanė thėnė se ata janė tė gėzuar qė I kanė hequr amalgamėt . 88% kanė thėnė se do ta bėjnė atė prapė. Njė ngritje e lumturisė dhe qetėsim I mendjes ėshtė vėrejtur nga 58% tė subjektėve. Kjo prove sugjeron se mirėqenia e kėtyre subjektve ėshtė pėrmirėsuar shumė pas heqjes sė amalgamit.
REZYME. Ky libėr paraqet histori tė raportuara tė pacientėve, kur ata ballafaqohen me probleme me zhivė tė amalgamit dental. Rastet e historikut tė sėmundjeve pėrfshijnė, ato kronike, lodhjeve, sindormeve, ngėrqeve, humbje tė kujtesės, migrenat alergjitė e shumfishte, multi-skleroza, depresioni, lupus, mostretja, ndjeshmėri kemikale, pagjumėsi, poshtim-abortim, paralyze, probleme me sinus, ērregullime emocionale, mentale, paplleshmėri-sterilitet, endometri, sėmundja Crohns, shprėthim puqrrash, frikė, dridhje, spazma, amiotropi, sklerozė laterale, reactor universal dhe shumė tė tjerė.
 
Identifikuar

Paraplegia, Quadriplegia-Tetraplegia
A doni te ngriteni ne kembet tuaja ne afat prej 6 - 12 javėsh pa marr parasysh qe sa kohe jeni lenduar- paralizuar?
SUKSES TE GARANTUAR QE NE TRITMENIN-TERAPINE E PAR PERNDRYSHI NUK DO TE PAGUANI! - www.Mjekimi.com
gridi
i/e regjistruar!
*
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 4

Respekt: 0

Profili
« Pergjigju #72 : 03/07/08, 09:09 »
0

ZOTI doktor me falni qe po ju pyes .por kam  djalin e vogel qe ka ca prob me  dhimbjet e barkut/para ca ditesh  djali pati nje dhimbje te madhe ne te gjithe pjesen e poshtme te barkut dhe n stomak, i bera analizat e gjakut se mos kishte apendisit po dolen negative.Pasi e cova ne spital se dhimbjet u shtuan ato i ben nje eko dhe i than qe ka nje infeksion.harrova tju thoja qe 1 dit para qe i filloi kjo dhimbje i dolen disa pucra ne duar ,i dilnin ne gjum dhe kur zgjohej i zhdukeshin.Tani djali prap me ankom qe i dhemb pak  krahu i djathte ,por shenja per apendisit  nuk ka .. si mendoni ju cfare mund te kete?? dhe cmund te me rekomandoni?


                                    ,Me respekt
Identifikuar

io non saro mai nessuno,ma nessuno sara mai come me!!!!
Master of Alternative Medicine
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 68

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #73 : 07/07/08, 06:06 »
0

ZOTI doktor me falni qe po ju pyes .por kam  djalin e vogel qe ka ca prob me  dhimbjet e barkut/para ca ditesh  djali pati nje dhimbje te madhe ne te gjithe pjesen e poshtme te barkut dhe n stomak, i bera analizat e gjakut se mos kishte apendisit po dolen negative.Pasi e cova ne spital se dhimbjet u shtuan ato i ben nje eko dhe i than qe ka nje infeksion.harrova tju thoja qe 1 dit para qe i filloi kjo dhimbje i dolen disa pucra ne duar ,i dilnin ne gjum dhe kur zgjohej i zhdukeshin.Tani djali prap me ankom qe i dhemb pak  krahu i djathte ,por shenja per apendisit  nuk ka .. si mendoni ju cfare mund te kete?? dhe cmund te me rekomandoni?


                                    ,Me respekt


===========================================================================

-Djali juaj sa vjet ka?

Ku jetoni?
Identifikuar

Paraplegia, Quadriplegia-Tetraplegia
A doni te ngriteni ne kembet tuaja ne afat prej 6 - 12 javėsh pa marr parasysh qe sa kohe jeni lenduar- paralizuar?
SUKSES TE GARANTUAR QE NE TRITMENIN-TERAPINE E PAR PERNDRYSHI NUK DO TE PAGUANI! - www.Mjekimi.com
!dea
Gjysem BalkanWebs
***
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Postime: 2423

Respekt: +1

Profili
« Pergjigju #74 : 15/07/08, 15:03 »
0

apolonia shof se paske probleme me veshkat po te jap une nji ilac popullor qe ndoshta nuk ka shume emer po qe ka me te vertete shume efikasitet
do te marresh levozhgat e lajthive dhe do i ziesh ne forme caji derisa lengu te behetnji ngjyre kafe e celet dhe do pish cdo dite esell ne mengjes si dhe per nji muaj rresht perpiqu te pish cdo dite 2-3 litra mund ta perdoresh ne vend te ujit sepse eshte dhe i shijshem dhe mund ta perdoresh fare pa sheqer
do shofesh se rezultatet jane vertet te pabesueshme provoje dhe besoj se do ngelesh vertet e cuditur te shkuara :puthje:
Identifikuar

one word frees us of all the weight and pain in life,that ward is LOVE
Faqe: 1 2 [3] 4 5
  Printo  
 
Shko te: