Kanceri i gjirit: Ja ēfarė duhet tė dimė pėr tė
Faqe: [1]
  Printo  
Autor Tema: Kanceri i gjirit: Ja ēfarė duhet tė dimė pėr tė  (Lexuar 27990 here)
dj diamant
Vizitor
« : 04/10/08, 20:08 »
0


Kanceri i gjirit: Ja ēfarė duhet tė dimė pėr tė

Nuk ke ē’tė bėsh kur ke njė trashėgimi tė caktuar gjenetike
nga tė parėt e tu, pasi nuk mund tė ndryshohet ajo qė tė
ėshtė pėrcjellė. BRCRA1 ėshtė gjeni qė tregon predispozitėn
e lartė tė dikujt pėr kancer gjiri dhe ky gjen ėshtė lehtėsisht
i identifikueshėm. Ky gjen ėshtė shumė i rrallė tek ata njerėz
qė nuk e kanė gjenetikisht prirjen pėr kancerin e gjirit. E
vetmja gjė qė mund tė bėjmė nė njė rast tė tillė ėshtė identifikimi
i hershėm i gjenit dhe marrja e masave pėr tė shmangur
ēdo gjė qė mund tė ndihmonte nė aktivizimin e tij


Kanceri i gjirit ėshtė ndėr
mė tė pėrhapurit nė
botė dhe ēka pėrbėn
me tė vėrtetė njė fakt
shqetėsues ėshtė shtimi i numrit
tė grave tė sėmura gjithnjė e mė
tepėr. Pėrqindjen mė tė lartė e
kanė gratė e veriut dhe tė perėndimit
tė Evropės, si dhe tė veriut
tė kontinentit amerikan, ndėrsa
mė pak tė prekura janė ato qė
banojnė nė vendet afrikane dhe
aziatike. Historikisht, metoda
pėr luftimin e kancerit tė gjirit,
siē ndodh edhe nė shumė lloje tė
tjera kanceresh, ėshtė diagnostikimi
i hershėm dhe trajtimi me
medikamentet e duhura. Por,
gjithnjė e mė shumė, po vihet re
mundėsia e parashikueshmėrisė
sė rrezikut individual dhe veprimet
qė duhet tė ndėrmerren pėr
parandalimin e tij.

Gjenetika
Njė faktor shumė i rėndėsishėm
ėshtė edhe predispozita
gjenetike e individėve ndaj njė
sėmundjeje tė tillė, ēka pėrbėn
njė faktor tė cilin nuk mund ta
kontrollosh dot. Nuk ke ē’tė bėsh
kur ke njė trashėgimi tė caktuar
gjenetike nga tė parėt e tu, pasi
nuk mund tė ndryshohet ajo qė
tė ėshtė pėrcjellė. BRCRA1 ėshtė
gjeni qė tregon predispozitėn
e lartė tė dikujt pėr kancer gjiri
dhe ky gjen ėshtė lehtėsisht i
identifikueshėm. Ky gjen ėshtė
shumė i rrallė tek ata njerėz qė
nuk e kanė gjenetikisht prirjen
pėr kancerin e gjirit. E vetmja
gjė qė mund tė bėjmė nė njė
rast tė tillė ėshtė identifikimi i
hershėm i gjenit dhe marrja e
masave pėr tė shmangur ēdo
gjė qė mund tė ndihmonte nė
aktivizimin e tij. Ėshtė plotėsisht
e mundur mbajtja e njė mėnyre
jetese qė shmang nė maksimum
lindjen dhe pėrhapjen e kancerit.
Ndėrsa pėr ato gra qė nuk e
kanė njė gjen tė tillė, do tė ishte
e mjaftueshme njė mamografi e
herėpashershme mbi moshėn 40
vjeē. Nėse jeni tė prirur gjenetikisht,
atėherė kontrolli duhet tė
jetė mė i shpeshtė dhe duhen
marrė disa lloj mjekimesh tė
shoqėruara me mėnyra jetese tė
pėrshtatshme.

Mjekimet parandaluese
Me tė identifikuar gjenin
kanceroz, mund tė nisni marrjen
e disa mjekimeve pėr ta
parandaluar “zgjimin” e tij. Njė
nga karakteristikat e kancerit
ėshtė se tė krijon pėrshtypjen
fillestare tė njė sėmundjeje inflamatore.
Nė kėtė rast, njė masė
parandaluese do tė ishte marrja
e mjekimeve anti-inflamatore.
Ndėr to mund tė pėrmendim
njė dozė tė ulėt tė aspirinės. Ka
disa mjekė qė nuk e rekomandojnė
njė gjė tė tillė, megjithatė
kjo kurė parandaluese ėshtė
shumė e pėrhapur nė Shtetet e
Bashkuara tė Amerikės. Kjo kurė
parandalon edhe sėmundjet e
zemrės. Pėr momentin, mjekimi
mė i pėrdorur parandalues pėr
kancerin e gjirit ėshtė Tamoxifeni,
njė anti-inflamator shumė
i fuqishėm. Aktualisht shumė
institute kėrkimore mjekėsore
po merren me krijimin e ilaēeve
parandaluese pėr kancerin e
gjirit, tė cilat ende nuk kanė dalė
nė treg, por pritet brenda njė
kohe tė shkurtėr. Kanceri i gjirit
ėshtė njė sėmundje qė ka tė bėjė
shumė me gjendjen hormonale
tė gruas gjatė stadeve tė jetės sė
saj, ndaj pėrdorimi i hormoneve
tė caktuara ėshtė njė nga masat
qė mund tė rekomandohen nė
tė ardhmen pėr parandalimin
e kancerit. Vėshtirėsia e pėrdorimit
tė medikamenteve parandaluese
nuk qėndron tek ato,
por te vėshtirėsia e identifikimit
tė gjenit kanceroz BRCRA1. Nuk
ka ende njė mėnyrė efikase pėr
identifikimin e kėtij grupi njerėzish,
ndaj edhe medikamentet
parandaluese, sado efikase qė
mund tė jenė, duhet tė pėrdoren
me shumė kujdes.



Lindja e fėmijėve
Njė nga teoritė qė shpjegon
rritjen e numrit tė tė sėmurave
me kancer gjiri nė tė gjithė
botėn, veēanėrisht nė vendet
e zhvilluara dhe gjysmė tė zhvilluara
ėshtė sjellja nė jetė e
fėmijėve nė njė moshė
tė vonė. Duket se pasja
e njė fėmije nė moshė
tė hershme ėshtė njė
“masė” parandaluese.
Madje, sa mė herėt, aq
mė mirė. Megjithatė
bėhet fjalė vetėm pėr
statistika. Ndoshta shumė
statistika qė lidhen
me kancerin e gjirit janė
vetėm koincidenca dhe
nuk kanė tė bėjmė me
kancerin, por gjithsesi
nuk mund tė pėrjashtohet
fakti se ato janė njė
mundėsi. Nėse njė grua
e ushqen me gji fėmijėn
e saj, mendohet se trupi
prodhon hormone
mbrojtėse pėr kancerin
e gjirit. Zakonisht gratė
i ushqejnė fėmijėt
gjatė moshės 29, apo
30 vjeē dhe kjo bėn qė
ato tė jenė shumė mė
tė mbrojtura nė pjesėn
tjetėr tė jetės. Ushqimi i
fėmijės me qumėsht gjiri
ėshtė masė mbrojtėse
pėr moshėn kur kanceri
i gjirit ka mė shumė gjasa
qė tė shfaqet, pra pėr
moshėn 50-60 vjeēare.
Mendohet se ky veprim
i mbron gratė nė fazėn
fillestare tė sėmundjes.
Nėse tė gjitha gratė do
tė ushqenin fėmijėt e
tyre pėr njė kohė tė gjatė
me gji, atėherė, sipas
statistikave, nė 20 gra tė
diagnostikuara me kancer
gjiri do tė shpėtonte
njėra, ose e thėnė ndryshe
do tė kishte njė
pėrmirėsim prej 5 pėrqindėsh
tė shifrės.

A ėshtė e mundur qė dieta dhe ushtrimet tė ndihmojnė nė parandalimin e njėrit prej kancereve mė tė pėrhapur nė botė? A ėshtė
e vėrtetė qė njė rol tė rėndėsishėm nė kėtė sėmundje kanė toksinat, stresi dhe sjellja nė jetė e fėmijėve nė moshė tė madhe?
Ja disa nga zbulimet e fundit nė kėtė fushė




Dieta dhe ushtrimet
Ekziston njė lidhje edhe midis
obezitetit dhe kancerit tė
gjirit, ndaj kėshilla mė e mirė nė
kėtė rast ėshtė qė tė mos shtoni
shumė mbi peshė dhe tė ushqeheni
nė mėnyrė tė shėndetshme
pra me fruta, perime dhe pak
ėmbėlsira. Nuk ka asgjė tė keqe
nėse gjatė ditės i kushton shumė
rėndėsi ngrėnies sė frutave nė
sasi tė bollshme. Nuk e dimė se
sa mund tė na shpėtojnė frutat
nga kanceri i gjirit, por ėshtė e
sigurt se lloji i dietės dhe ushqimeve
qė hamė ka shumė tė bėjė
me sėmundjet qė na shfaqen nė
jetė, pra nė kėtė rast edhe me
kancerin e gjirit dhe kancere tė
llojeve tė tjerė. Media e pėlqen
shumė konceptin e ushqimeve
qė luftojnė kancerin, por nė
fakt bėhet fjalė pėr njė mit.
Nė tė vėrtetė, nuk ka asnjė gjė
konkrete nė lidhje me ndikimin
e tyre tė drejtpėrdrejtė, pasi
edhe po tė hash pesė kile fruta
nė ditė, nuk je i shpėtuar nga
kanceri. Ideja e reklamimit tė
madh tė ushqimeve tė ndryshme
si antikanceroze ka tė bėjė me
pėrmbajtjen qė fruta-perimet
kanė, pra me antioksidantėt qė
pėrmbajnė, tė cilėt janė shumė
tė mirė pėr shėndetin dhe na
ndihmojnė nė ruajtjen e tij. Duke
u nisur nga kjo gjė, mund tė themi
se ka disa fruta dhe perime
qė kanė tipare mė tė theksuara
antikanceroze. Kėshtu, pėr
shembull lėkura e domates ka
lycopin me shumicė qė mund
tė lidhet fare mirė me kurat pėr
parandalimin e kancerit. Por
kjo nuk do tė thotė qė tė hiqni
dorė nga marrja e antitoksikantėve
kudo qė do t’i gjeni. Nėse
ju pėlqejnė qershitė, atėherė
hajini, mjafton qė tė jenė fruta e
perime tė freskėta. Pėrfundimet
e njė studimi mbarevropian tė
quajtur “Perspektiva evropiane
pėr kancerin dhe mėnyrėn e tė
ushqyerit”, qė pritet tė dalin sė
shpejti, do tė jenė shumė udhėrrėfyese
pėr sa i pėrket lidhjes
mes sėmundjes dhe dietave tė
ndryshme. Evropa ėshtė njė
laborator i vėrtetė, me njė tėrėsi
shumė tė madhe dietash pėr t’u
studiuar. Pėr tė kryer studimin
janė marrė njė gjysmė milioni
teste nga vende tė ndryshme,
qė nga veriu deri nė jug e qė nga
perėndimi nė lindje. Rezultatet
do tė verifikojnė disa hipoteza,
sipas tė cilave, nė disa vende tė
caktuara ku preferohen dieta tė
caktuara ushqimore.

Ekziston njė lidhje edhe midis obezitetit dhe kancerit tė
gjirit, ndaj kėshilla mė e mirė nė kėtė rast ėshtė qė tė mos
shtoni shumė mbi peshė dhe tė ushqeheni nė mėnyrė tė shėndetshme
pra me fruta, perime dhe pak ėmbėlsira. Nuk ka
asgjė tė keqe nėse gjatė ditės i kushton shumė rėndėsi ngrėnies
sė frutave nė sasi tė bollshme. Nuk e dimė se sa mund
tė na shpėtojnė frutat nga kanceri i gjirit, por ėshtė e sigurt
se lloji i dietės dhe ushqimeve qė hamė ka shumė tė bėjė me
sėmundjet qė na shfaqen nė jetė, pra nė kėtė rast edhe me
kancerin e gjirit dhe kancere tė llojeve tė tjerė...




Toksinat
Efekti i toksinave tė jashtme
nė zhvillimin e kancerit ėshtė
jo i vogėl. Para disa vitesh u
shkrua nė shtyp se deodorantet
ishin shkaqe tė mundshme tė
kancerit, edhe pse nuk pati pėr
kėtė prova tė drejtpėrdrejta. E
vėshtirė ėshtė edhe tė provosh
njė lidhje mes celularit dhe kancerit
tė trurit. I mbetet studimeve
nė tė ardhmen qė tė nxjerrin
prova pėr tė mbėshtetur ato qė
deri tani mund tė konsiderohen
vetėm si dyshime.

Alkooli
Lidhja mes alkoolit dhe kancerit
tė gjirit duket si e parėndėsishme,
por ėshtė e pranishme.
Alkooli ndryshon mekanizmin
hormonal, por ende nuk dihet
se cila ėshtė sasia e alkoolit qė e
shkakton njė ndryshim tė tillė.
Nėse njė sasi e caktuar alkooli
do tė prekte balancėn hormonale
tė femrės pėr tė sjellė
zhvillimin e kancerit tė gjirit,
kjo sigurisht do tė ishte shumė
problematike, por deri tani nuk
ka ndonjė studim nė lidhje me
kėtė. Megjithatė, ėshtė e qartė
se alkooli nė vetvete nuk ka njė
ndikim tė drejtpėrdrejtė nė kancerin
e gjirit.

Stresi
Ekziston njė lidhje e mundshme
mes kancerit tė gjirit dhe
stresit. Ka disa fakte, edhe pse jo
tė forta, qė mbėshtesin idenė e
ndikimit tė stresit te sėmundja.
Kėshtu ngjarje shumė stresuese
nė jetė, tė tilla si humbja e
njerėzve tė dashur, divorci apo
ngjarje tė tjera, janė shumė stresuese.
Vėshtirėsia nė kėto raste
qėndron nė faktin se diagnozat e
stresit vijnė pas diagnostikimit tė
kancerit tė gjirit. Njerėzit mendojnė
se ata kanė pasur kancerin
e mė pas stresin, duke harruar qė
shpesh ėshtė e anasjella.
Identifikuar
Fatmir Hamzallari
i/e regjistruar!
*
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 8

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #1 : 04/04/09, 14:02 »
0

Me propolisin e bletes te ekstratuar ne vaj ulliri (polen etj) ka efektin e nje citostatiku (frenues qelizor neoplazik) .Ne stadin e pare dhe te dyte  klinik garanton permiresim te qendrueshem te semundjes.Ne stadet e avancuara pra te trete dhe te katert klinik ky mjekim ka vleren qetesuese nga dhimbjet ,e ben me te lehte jeten.
« Ndryshimi I Fundit: 18/04/09, 11:11 nga 人ネパ-ルと » Identifikuar

Fatmir Hamzallari
www.mjekualternativ.com
Faqe: [1]
  Printo  
 
Shko te: