TOPLICA dhe SANXHAKU, njė histori e paharruar

TOPLICA dhe SANXHAKU, njė histori e paharruar

(1/1)

KanGaro_Toure:
Nė kohėn e sundimit turk krahina e Toplicės ka qenė pjesė e Vilajetit
tė Kosovės me emrin Sanxhaku i Toplicės (Nishit). Ēlirimi i viseve
tė Pashallakut tė Beogradit dhe 6 nahijet tjera gjatė viteve 1800-1875
nga sundimi osman ishte e drejtė legjitime e popullit serb. Mirėpo, nė anėn
tjetėr, pushteti serb largoi popullsinė joserbe nga ato treva. Kėshtu,
sipas dokumenteve historiografike, nga viti 1800 e deri nė vitin 1875 qarqet
ushtarake dhe qeveritare serbe i larguan nga viset e Toplicės dhe nga
Lugina e Moravės rreth 150.000 banorė shqiptarė. Regjimet e dinastisė
sė Obrenoviēve (1817- 1903) vazhduan politikėn terroriste shtetėrore ndaj
shqiptareve e boshnjakėve edhe gjat viteve 30-tė shekullit XIX, me
qėllim tė spastrimit etnik tė trojeve shqiptare.Serbizimi i trojeve shqiptare
Nė frymėn e kėsaj politike, qeveria e Principatės sė Serbisė urdhėroi
me 1832 qė ēdo shqiptar dhe boshnjak, qė kapet ne territorin e Serbisė, tė
goditet me nga 25 tė rėna me shkop! Ndėrsa me 1834 urdhėroi qė tė pėrdoret ushtria pėr tė djegur fshatrat shqiptare. Pushteti serb mė 1856,
me marrėveshjen e Paqes sė Parisit, kishte fituar njėfarė tė drejte qė t'i
largojė tė gjithė shqiptarėt nga qytetet e Shumadisė,si dhe nga
Hercegovina. Mė 2 Mars 1865 Knjaz Mihajli kishte nxjerrė ligjin pėr kolonizimin
e vendeve tė pushtuara.Me atė ligj territoret,tė cilėt i posedonin shqiptarėt, sidomos nga Qarku i Nishit dhe i Pirotit u serbizuan, u kolonizuan menjėherė pas Kongresit tė Berlinit, me njohjen e Serbisė si shtet
nga ky kongres. Duhet theksuar se shqiptarėt deri kah fundi i shekullit XIX qenė te vendosur nė shumicėn e qyteteve, qytezave dhe fshatrave tė Qarkut (Kazasė) tė Nishit, tė Qarkut tė Vranjės, tė Qarkut tė Pirotit. Banorė
shqiptarė kishte edhe nė  vendet tjera, sidomos nė qytete, si p.sh. nė: Qupri, Paraqin, Uzhicė, Krushec, Aleksinc, Kralevė e deri nė Beograd. Rreth 350 000  shqiptarėt vendas tė Sanxhakut tė Toplicės u
dėbuan me dhunė ushtarako-policore nga mbretėria serbe e Obrenoviēėve
gjatė luftės rusoturke  nė vitet 70-tė tė shek.XIX. Nė atė kohė u
bė njė gjenocid dhe pastrim etnik total i kėsaj krahine shqiptare, kur
janė vrarė e masakruar rreth 70 000 shqiptarė, tė cilėt banonin nė afro
700 fshatra e qytete shqiptare tė Sanxhakut tė Toplicės. Me qėllime
kriminale tė spastrimit etnik, janė zbrazur trojet me shumicė shqiptare tė
Jagodinės, Kosanicės, Pirotit, Quprisė, Pllanės, Krushecit, Nishit,
Leskocit, Gurdulicės, Vranjės, Pėrkupės, Kurshumlisė,… etj. Popullsia
e shpėrngulur shqiptare, qė i shpėtoi plumbit dhe bajonetės serbe, u vendos
nė jug tė trojeve shqiptare nė Kosovė dhe nė Maqedoni. Nė fillim tė vitit 1878 situata nė frontin e luftės ruso-turke u pėrmbys plotėsisht. Pasi kaluan
malet Ballkan, ushtritė ruse filluan tė pėrparonin me shpejtėsi nė drejtim
tė jugut, pa ndeshur ndonjė rezistencė serioze nga ana e ushtrive osmane.
Mė 4 janar 1878 ato pushtuan Sofjen, mė 18 janar Edrenenė dhe mė 28 janar arritėn nė fshatin Shėn-Stefan, nė periferi tė Stambollit. Nga paniku qė e pushtoi Perandorinė Osmane, pėrfituan ushtritė serbe, tė cilat marshuan pa
vėshtirėsi drejt Toplicės nė Vilajetin e Kosovės dhe pushtuan Pirotin,
Nishin, Leskocin, Pėrkupėn, Kurshumlinė, Vranjėn dhe nė fund tė janarit arritėn nė Gjilan. Po ashtu, ushtritė malazeze pushtuan mė 10 janar Tivarin, mė 19 janar Ulqinin dhe njė javė mė vonė dolėn nė brigjet e liqenit tė Shkodrės e tė lumit tė Bunės. Nga njė ēėshtje territori, sot Krahina e Toplicės ėshtė shndėrruar nė njė ēėshtje "pronash" nga disa politikanė, historianė e publicistė, tė cilėt nuk kanė bosht kurrizor kombėtar.
Kėta pseudopatriotė mjaftohen qė Serbia t'ua paguaj dėmshpėrblimin
dhe ēmimin e pronave ish-pronarėve shqiptarė dhe ēėshtja tė
mbyllet me kaq. Por, ata harrojnė se prona ėshtė e shenjtė, ajo duhet t'i
kthehet pronarit, qė ai vetė pastaj tė vendosė a
do ta shesė apo jo. Pastaj, tė gjithė Shqiptarėt duhet ta dinė se Toplica
as nuk shitet, as nuk blehet, ajo vetėm trashėgohetnga zotėrinjtė e saj -
Shqiptarėt. Shqiptarėt e Toplicės duhet tė kthehen nė vendlindjen e tyre
dhe nė pronat e tyre. Toplica ka qenė, ėshtė dhe do tė mbetet njė
krahinė shqiptare, pjesė integrale dhe sovrane e Shqipėrisė Etnike. Sanxhaku
Sanxhaku ėshtė krahina mė veri-perėndimore e Shqipėrisė Etnike.
Serbia ėshtė pėrpjekur vazhdimisht ta mbuloj me njė harresė publike
gjendjen dhe emrin e Sanxhakut. Krahina e Sanxhakut ka njė sipėrfaqe prej 8.686 km2 dhe njė popullsi prej 530 000 banorėsh, nga tė cilėt 67 pėrqind janė boshnjakė (prej tė cilėve gjysma janė shqiptarė tė asimiluar qė ende belbėzojnė shqip) dhe tė tjerėt serbė, malazezė, shqiptarė etj.Krahina ėshtė e ndarė ndėrmjet Serbisė dhe Malit tė Zi (2/3 e territorit
nėn Serbi dhe 1/3 e saj nėn Mal tė Zi). Diskriminimi i thellė qė i ėshtė
bėrė dhe po i bėhet popullsisė joserbo-malazeze tė Sanxhakut, e ka
shtyrė atė qė shpesh tė protestojė hapur, duke kėrkuar tė drejtat dhe liritė
e veta kombėtare. Nė tetor tė vitit 1991 nė Sanxhak ėshtė zhvilluar
njė Referendum popullor, ku ėshtė votuar pėr Autonominė politike dhe
territoriale, me tė drejtė  bashkimi me Shtetin e Kosovės, ku 98 % e
votuesve votuan pėr Referendumin. Udhėheqėsit politik i kanė pėrcaktuar qartė kufinjtė e Sanxhakut dhe harta e tijėshtė shpėrndarė nėpėr tė gjitha institucionet ndėrkombėtare qė nga Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė e deri te qeveritė e tė gjitha vendeve me peshė nė skenėn ndėrkombėtare. Qė nė fillimet e shpėrbėrjes sė ish-Jugosllavisė, sanxhakasit u deklaruan pėr   kėputje nga Serbia dhe Mali i Zi dhe pėr bashkim ose me
Kosovėn, ose me Bosnjėn. Por vitet qė pasuan, Sanxhakun mė
tepėr e larguan nga Kosova dhe shqiptarėt dhe mė
shumė e afruan me Bosnjėn dhe boshnjakėt, pėr arsye se shqiptarėt e
robėruar i kanė hallet e veta, kurse Shqipėria londineze nuk ėshtė nė
gjendje tė pėrkrahė e tė ndihmojė sa duhet Shqiptarėt e jo mė Sanxhakasit.
Diplomacia boshnjake, edhe pse e Nė shiritin e kohės
TOPLICA dhe SANXHAKU, njė histori e paharruar Shqiptarėt deri kah fundi i
shekullit XIX qenė te vendosur nė shumicėn e qyteteve, qytezave dhe
fshatrave tė Qarkut (Kazasė) tė Nishit, tė Qarkut tė Vranjės, tė Qarkut tė Pirotit. Banorė shqiptarė kishte edhe nė vendet tjera, sidomos nė qytete, si p.sh. nė: Qupri, Paraqin, Uzhicė, Krushec, Aleksinc, Kralevė e deri nė Beograd

http://i40.tinypic.com/330agz8.jpg
Sdi pse nuk qohen shqiptar mi lyp pronat e veta apo  te stergjyshve te vet
a???
se sa per politikan e historiant un nuk pris kurxha personalisht

Navigation

[0] Message Index