Si te hame me pak ,me mire dhe shendetshem .
Faqe: [1]
  Printo  
Autor Tema: Si te hame me pak ,me mire dhe shendetshem .  (Lexuar 6454 here)
arupushe
BalkanWebs
****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 3056

My self

Respekt: +20

Profili
« : 01/06/07, 08:08 »
0

Qė prej vitesh biologėt e dinė se, nėse disa qeliza izolohen, pėr shembull ato tė lėkurės, dhe kultivohen nė mėnyrė artificiale nė njė terren, ato riprodhohen pėr breza tė ndryshėm, por me njė ritėm gradualisht mė tė ngadalshėm. Pas rreth 50 cikleve riprodhuese, qelizat shumėzohen nė mėnyrė gjithnjė e mė tė lodhura, derisa kultura shuhet. Ashtu siē edhe mund tė pritet, qelizat embrionale shumėzohen pėr njė kohė mė tė gjatė, ndėrsa ato tė njė tė rrituri zakonisht kanė njė ritėm mė tė shpejtė plakjeje. Kultivimi i qelizave invitro ka sjellė njė varg informacionesh tė dobishme pėr tė sqaruar shkaqet e plakjes. Ėshtė vėnė re, pėr shembull, qė pengesa mė e madhe ndaj shumėzimit tė qelizave pėrbėhet nga radikalet e lira dhe qė ato tė shtohen, domosdoshmėrisht dora-dorės qelizat kryejnė detyrėn e tyre edhe kur i nėnshtrohen njė stresi tė tepruar ushqimi ose alkooli tė tepruar. Tek kafshėt ėshtė dalluar njė raport mjaft i pėrcaktuar midis sasisė sė ushqimit qė merret dhe gjatėsisė sė jetės: nėse dieta zvogėlohet nė 1/3 e vetė, mbijetesa e tyre shtohet nė njė mėnyrė tė ndjeshme, megjithatė nuk e dimė nėse ato janė tė lumtura qė kanė qenė nė dietė nė njė mėnyrė kaq drastike. Tek qeniet njerėzore, edhe pa arritur kėto teprime (tė zvogėlosh nė mėnyrė drastike dietėn e njerėzve jo obezė) ėshtė gjithsesi e dukshme qė njė sasi e tepruar ushqimi shkurton jetėn. Nuk bėhet fjalė gjithsesi tė ndjekėsh dieta qė ēojnė nė uri, por qė tė ulėsh peshėn tėnde sa mė shpejt qė tė jetė e mundur, sidomos kur metabolizmi fillon tė ngadalėsohet dhe kilet shtohen, pra, duke nisur nga mosha 30-40 vjeē. Tė jesh mbi peshė nuk ėshtė vetėm njė problem estetik. Shpresa pėr jetėgjatėsi e njė personi obez, ėshtė nė fakt mė e vogėl se sa e njė personi me peshė ideale. Kėtu numėrohen njė varg arsyesh: nga ato kardiovaskulare (sėmundje zemre, tension i lartė, arterioskleroza) nė ato tė kockave (deformim i skeletit, hernie diskale, thyerje) nė forma tė arteriosklerozės trunore.
Diferenca midis njė mbipeshe tė pranueshme dhe obezitetit?
Sipas mjekėve quhesh obez (i ngjallur), kur pesha jote e kalon 15% tė peshės ideale tė organizmit. Pėr tė llogaritur peshėn tėnde ideale, mund tė bėsh kėtė llogari: Nė qoftė se T ėshtė trupi yt nė cm, pesha ideale Pi ėshtė:
Burra: Pi=T-100-(T-150)/4
Gratė: Pi=T-100-(T-150)/2
Pėr shembull, pesha ideale e njė burri me gjatėsi 180 cm ėshtė e barabartė me: 180-100-(180-150)/4=180-100-7.5=72.5 kg
Pra, nėse jeni obez ose me njė peshė mė tė madhe se zakonshmja, ėshtė e rėndėsishme tė humbasėsh kilet e tepėrta, por ėshtė e nevojshme tė praktikosh njė dietė "tė duhur" pėr trurin, pa yndyrna dhe sidomos acide yndyrore "tė kėqija". Nė tė vėrtetė, yndyrnat jo vetėm favorizojnė arteriosklerozėn, duke ngushtuar diametrin e enėve tė gjakut qė ēojnė oksigjen nė tru, por mund tė shtojnė edhe rrezikun e sėmundjeve degjeneruese, siē ėshtė sėmundja e Alzhaimerit. Mjekėt kanė vėnė re se tek njerėzit qė ėshtė praktikuar njė dietė pa yndyrna, rreziku pėr t'u sėmurur me kėtė sėmundje ėshtė mė i vogėl.

Vitaminat per te cilat kemi nevoje
Vitamina Nevoja tė pėrditshme Burime ushqimore
Vitamina tė tretshme nė yndyrna
Vitamina A
5000 UI
Qumėshti, veza, sallata
Vitamina D 400 UI Qumėshti, veza, toni, salmoni
Vitamina E 30 UI Fruta pylli, vaji i ullirit, fleta e sallatės
Vitamina K 65-80 mcg Sallata, mishi,vaji i peshkut
Vitamina tė tretshme nė ujė
Tiamina (B1) 1.5 mg Drithėrat, peshku,mishi i bardhė, pula
Riboflavina (B2) 1.7 mg Drithėrat, qumėshti, veza, sallata, mishi i bardhė
Vitamina B3 (niacina) 18 mg Drithėrat, mishi i bardhė, veza
Piridosina (B6) 2 mg Drithėrat, mishi, banania, zarzavatet
B12 3 mcg Peshku, mishi i bardhė, qumėshti
Acidi folik 400 mcg Peshku, zarzavatet, sallata
Vitamina C 60 mg Agrumet, frutat e pyllit,zarzavatet


Rregulla pėr njė dietė qė respekton trurin
Pini shumė ujė, tė paktėn 6 gota nė ditė. Mos pėrdorni fast-fudet. Zvogėloni sasinė e sheqerit. Pėrdorni mė tepėr ushqime tė pasura me antioksidantė: fruta, fruta pylli, zarzavate, ēaj. Hani ushqime tė pasura me yndyrna Omega-3, ose siē quhen ndryshe yndyrna "tė mira", qė kanė pėrqendrim tė lartė tė Omega-3, tė cilat janė: vaji i ullirit, vaji i linit, peshku (salmon, sardele, troftė, ton), arra etj. Pakėsoni ato ushqime qė janė tė pasura me Omega-6, ose siē quhen ndryshe yndyrna "tė kėqija", qė kanė pėrqendrim tė lartė tė Omega-6, ku hyjnė: mish qengji, gjalpi, djathėra tė yndyrshme, qumėsht i paskremuar, majoneza, margarina, vaji i lulediellit, vaji i misrit, patate tė skuqura etj. Mos pini shumė kafe ose piheni me kafeinė. Pini mė mirė verė tė kuqe, 1 deri nė 2 gota nė ditė. Zvogėloni sasinė e kripės, hani pak spec djegės dhe piperna tė yndyrshme.
Identifikuar

Lux mentis , Lux orbis
arupushe
BalkanWebs
****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 3056

My self

Respekt: +20

Profili
« Pergjigju #1 : 01/06/07, 08:08 »
0

Ndiqni njė dietė tė rregullt, jo me stres
Pėr tė mbajtur trupin dhe mendjen tė freskėt, gjatė viteve tė pleqėrisė, duhet tė ndiqni sa mė shpejt qė tė jetė e mundur njė stil jete tė pėrshtatshėm pėr tė ruajtur aftėsitė e trupit, pėr tė nxitur trurin dhe pėr tė ruajtur funksionet e mendjes. Pasi truri ėshtė plastik: pėr tė mirė dhe pėr tė keq. Nė qoftė se ai nuk stimulohet, mund ta humbasėsh. Me pak fjalė, rrėgjohen fuqitė dhe aftėsitė e tij. Qė nė moshė tė mesme, kur jemi ende tė shėndoshė, nuk mendojmė se pleqėria nuk ka lidhje me ne. Prandaj duhet tė filloni tė merreni me gjimnastikėn tuaj fizike dhe mendore. Kujtesa ėshtė njė dritare pėr shėndetin e trurit tonė. Kur fillon tė marrė goditje le ta mbajmė tė gjallė trurin duke i stimuluar aftėsitė njohėse tė tij. Stresi ka rrjedhoja shumė negative mbi trurin. Le tė pėrpiqemi tė jemi tė qetė, pa kėrkuar "maksimalen" ndaj trupit dhe mendjes sonė.
Si ta mbajmė trurin "zgjuar" gjatė moshės sė tretė
Rutina dhe zakonet e pėrditshme e vėnė nė gjumė trurin, prandaj duhet kėrkuar variacion nė praktikėn e pėrditshme, duke futur ndonjė ndryshim tė vogėl nė jetėn tonė. Ėshtė mirė qė tė fillojmė me kohė njė hobi qė na pėlqen, do tė jetė e vėshtirė tė fillosh diēka tė tillė nė moshėn e tretė. Nė qoftė se nuk lexoni njė libėr sot, vėshtirė se do ta bėni kur tė keni "shumė kohė tė lirė". Forca e mendjes varet nga ajo e trupit. S'duhet ta lejoni veten tė shėndosheni shumė, tė mos bėni njė jetė shumė statike dhe mundohuni tė praktikoni gjithmonė njė aktivitet tė matur fizik. Ushqimi i gatshėm nuk i bėn mirė trupit dhe as mendjes. Mbrohuni duke pėrdorur njė dietė tė bazuar nė yndyrna "tė mira" dhe me substanca antioksiduese, duke mos pėrdorur shumė pije alkoolike.
Pse na ndihmojnė kujtimet, roli i tyre tek tė moshuarit
Tė kėrkosh ta mbash tė freskėt trurin qė nga vitet e pjekurisė, kur nuk mendon pėr tė ardhmen, sepse ndihesh nė formė dhe mendon ndoshta pėr njė formė vetėmbrojtjeje ose ngushėllimi, se organizmi yt ėshtė i paprekshėm dhe nuk mund tė tė tradhtojė. Kur jemi ende tė rinj, mendja jonė nuk pranon ose tė paktėn e pranon me vėshtirėsi njė rol qė ndryshon nga ai qė jetojmė, rolin e njė njeriu plot me energji qė nuk do as tė shkojė nėpėr mend rrethana tė ndryshme. Nė mėnyrė paradoksale, ai qė ka vuajtur nga ndonjė sėmundje ose ka pasur probleme gjatė viteve tė rinisė ose tė maturitetit, ndihet i ekspozuar ndaj rreziqeve dhe prandaj shqetėsohet mė shumė pėr tė ardhmen e vetė. Pėrkundrazi, ai qė ka qenė gjithmonė mirė, ndihet i mbrojtur dhe i shtyn gjithmonė pėr mė vonė strategjitė e dobishme pėr tė ruajtur dhe pėr tė praktikuar gjimnastikėn fizike dhe mendore.
Identifikuar

Lux mentis , Lux orbis
arupushe
BalkanWebs
****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 3056

My self

Respekt: +20

Profili
« Pergjigju #2 : 01/06/07, 08:08 »
0

Pse na ndihmojnė kujtimet, roli i tyre tek tė moshuarit

Tė kėrkosh ta mbash tė freskėt trurin qė nga vitet e pjekurisė, kur nuk mendon pėr tė ardhmen, sepse ndihesh nė formė dhe mendon ndoshta pėr njė formė vetėmbrojtjeje ose ngushėllimi, se organizmi yt ėshtė i paprekshėm dhe nuk mund tė tė tradhtojė. Kur jemi ende tė rinj, mendja jonė nuk pranon ose tė paktėn e pranon me vėshtirėsi njė rol qė ndryshon nga ai qė jetojmė, rolin e njė njeriu plot me energji qė nuk do as tė shkojė nėpėr mend rrethana tė ndryshme. Nė mėnyrė paradoksale, ai qė ka vuajtur nga ndonjė sėmundje ose ka pasur probleme gjatė viteve tė rinisė ose tė maturitetit, ndihet i ekspozuar ndaj rreziqeve dhe prandaj shqetėsohet mė shumė pėr tė ardhmen e vetė. Pėrkundrazi, ai qė ka qenė gjithmonė mirė, ndihet i mbrojtur dhe i shtyn gjithmonė pėr mė vonė strategjitė e dobishme pėr tė ruajtur dhe pėr tė praktikuar gjimnastikėn fizike dhe mendore.
Identifikuar

Lux mentis , Lux orbis
Faqe: [1]
  Printo  
 
Shko te: