GJERGJ FISHTA
Faqe: [1]
  Printo  
Autor Tema: GJERGJ FISHTA  (Lexuar 17508 here)
i love freeedom
i/e regjistruar!
*
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 6


I LOVE GOD

Respekt: 0

Profili
« : 13/06/07, 23:11 »
0

GJITH FLISNI PER SHKRIMTARET E HUAJ OSE SHQIPTAR TE IDEOLOGJIS KOMUNISTE..... PERSE NUK FLISNI NJEHERE PER SHKRIMTARET DESIDENTE......SI PER SHEMBULL GJERGJ FISHTA I MADH
Identifikuar
Madam Butterfly
SuperGirl!...
Moderator
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 15053


Lost inside your love!

Respekt: +7

Profili
« Pergjigju #1 : 14/06/07, 08:08 »
0

Gjergj Fishta

Lindi nė fshatin e vogėl Fishtė tė Zadrimės mė 23 tetor 1871. Jetėn e filloi si barģ. Por shumė shpejt , kur ishte 6-vjeēar zgjuarsia e tij i bie nė sy famulltarit tė fshatit, i cili e dėrgon Fishtėn nė Seminarin Franēeskan tė Shkodrės. Mė 1880, kur hapet seminari nė Troshan, ai vijon nė kėtė shkollė. Kėtu ai shfaqi trillin poetik. Mė 1886 dėrgohet pėr studime nė Bosnjė. Vitin e parė e kaloi nė Guējagorė afėr Travanikut. Mėsimet filozofike i mori nė kuvendin e Sutidkės, ndėrsa ato teologjike nė kuvendin e Livnos. Tė kėsaj kohe janė edhe "Ushtrimet e para poetike". Mė 1893 i kreu studimet shkėlqyeshėm.

I formuar nė periudhėn e Rilindjes sonė kombėtare, poeti ynė Gjergj Fishta ėshtė njė nga vazhduesit mė autentikė dhe tė drejtpėrdrejtė tė saj, shprehės i idealeve atdhetare dhe demokratike nė kushtet e reja qė u krijuan nė shekullin e njėzetė.Mėnyrat e pasqyrimit tė jetės, nė krijimtarinė e tij, janė vazhdim i natyrshėm i teknikės letrare tė Rilindjes, ku mbizotėron romantizmi, realizmi dhe klasicizmi.Deri mė 1899 Fishta shkruan me alfabetin shqip tė franēeskanėve. Nė janar tė atj viti ai bėhet bashkthemelues dhe pjestar aktiv i shoqėrisė "Bashkimi", tė cilėn e drejtoi poeti atdhetar Preng Doēi. Me alfabetin e kėsaj shoqėrie u botuan edhe krijimet e Fishtės tė kėsaj periudhe. Mė 1902 emėrohet drejtor i shkollės franēeskane nė Shkodėr gjer atėherė e drejtuar nga klerikė tė huaj. Menjėherė ai fut gjuhėn shqipe si gjuhė mėsimi nė kėtė shkollė. Arrin tė botojė kėngėt e para tė "Lahutės sė Malėsisė", kryevepėr e poezisė epike shqiptare, mė 1904. Mė 1907 boton pėrmbledhjen satirike "Anzat e Parnasit", mė 1909 pėrmbledhjen lirike "Pika voėset" mė 1913 "Mrizi i Zanave".
Shpejt Fishta u afirmua si poet dhe si atdhetar. Mė 1908 ai mori pjesė nė Kongresin e Manastirit si pėrfaqėsues i shoqėrisė "Bashkimi". U zgjodh Kryetar i Kongresit dhe drejtoi punėn e Komisionit tė Alfabetit.
Shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė ai e kishte pritur me entuziazėm tė veēantė, por Luftėn Ballkanike dhe Konferencėn e Ambasadorėve me njė brengė tė madhe. Shkodra, qyteti i tij, tė cilin kėrkonte ta aneksonte Mali i Zi, ishte nė duart e fuqive ndėrkombėtare. Brenga dhe entuziazmi duken nė poezitė, por edhe nė shkrimet publiēistike qė boton nė revistėn "Hylli i dritės", revistė letrare-kulturore, tė cilėn e themeloi nė tetor 1913 dhe u bė drejtor i saj. Nėn pushtimin austriak boton gazetėn "Posta e Shypnisė" (1916-1917), mė 1916 themelon, bashkė me Luigj Gurakuqin, Komisinė letrare qė kishte pėr qėllim krijimin e gjuhės letrare kombėtare.
Mbarimi i Luftės sė Parė Botėrore pėrkon me pjekurinė e plotė tė personalitetit tė Fishtės si poet, si intelektual, si politikan atdhetar. Nga fillimi i prillit 1919 dhe gjatė vitit 1920 ėshtė sekretar i pėrgjithshėm i delegacionit shqiptar nė Konferencėn e Paqes nė Paris. Nė dhjetor 1920 zgjidhet deputet i Shkodrės. Nė prill 1921, nė mbledhjen e parė tė parlamentit shqiptar zgjidhet nėnkryetar. Si nėnkryetar i Parlamentit kreu veprimtari tė dėnduara politike. Merr pjesė nė Revolucionin e Qershorit 1924. Pėrndiqet pas rikthimit tė Zogut nė Shqipėri. Vitet 1925 e 1926 i kalon nė Itali. Ndėrkohė, krijon, boton e riboton pareshtur. Tė kėsaj kohe janė edhe pjesa mė e madhe e dramave, dramave lirike, tragjedive etj. Pas kthimit nė Shqipėri nis etapa e fundit e krijimtarisė sė Fishtės. Kėsaj etape i vė vulėn pėrfundimi e botimi i plotė i "Lahutės sė Malėsisė", (1937).
Pėr veprimtarinė poetike, arsimore, atdhetare e fetare Gjergj Fishta mori nderime tė ndryshme. Mė 1931 Greqia i jep dekoratėn "Foenix". Mė 1939 Italia e bėn anėtar tė Akademisė sė saj.
Vdiq nė Shkodėr mė 30 dhjetor 1940.

VEPRA

Poezinė e parė Fishta e botoi nė "Albania", mė 1899, me pseudonimin E popullit. Gjatė veprimtarisė sė dendur botuese, e cila, pėrveēse nė librat u publikua edhe nė 15 gazeta e revista tė kohės brenda edhe jashtė vendit, veprimatia e tij pėrfshin 40 vite tė jetės, ai pėrdori 24 pseudonime.
Si krijues Fishta, nė radhė tė parė ishte poet. Pėrkushtimin mė tė madh e pati ndaj epikės. "Lahutės sė Malėsisė", veprės sė jetės, ai i kushtoi 40 vjet punė. Ndėrsa vepra tjetėr epike "Moisi Golemi dhe Deli Cena" u botua jo plotėsisht nė shtypin periodik. Tonet e madhėrishme heroike, burimėsia e papėrsėritshme e pėrfytyrimeve, shqiptarėsia nė dhėnien e mjediseve, heronjve, rrethanave qė kanė bėrė qė Fishta, si epik tė quhej "Homer i Shqipėrisė". Ndėrthurjet e ndryshme tė mitologjisė me realitetin, ashpėrsia e stilit , mendimi i fuqishėm filozofik, dramaciteti i veprės kanė bėrė qė Fishta tė krahasohet nė kėtė lėmė me Gėten e Danten.
Identifikuar

·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠· ...Cosa faresti al posto mio, se ogni pensiero fossi io??!!...·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠·
       
http://www.youtube.com/watch?v=y5DzX6foKbQ

http://www.youtube.com/watch?v=SzEKYu4sF4Q&feature=related
Madam Butterfly
SuperGirl!...
Moderator
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 15053


Lost inside your love!

Respekt: +7

Profili
« Pergjigju #2 : 14/06/07, 08:08 »
0

Lirika

Kryevepėr e lirikės sė Fishtės konsiderohet pothuaj njėzėri nga njohėsit e tij "Mrizi i zanave". Ai e ndante lirikėn e tij nė dy lloje: atdhetaret dhe tė pėrshpirtshmet ose ato tė jehonės sė shpirtit.
Nėse e gjithė krijimtaria e Gjergj Fishtės ėshtė quajtur pėrmendore e gjallė e gjuhės shqipe, poezia e tij "Gjuha shqype" mund tė quhet lirika mė e bukur qė i ėshtė kushtuar asaj nė krejt poezinė tonė. Krahasimet e njėpasnjėshme, me thelb metaforik sublim, qė shkallėzohen drejt ngjitjes e bėjnė atė krijim himn tė pėrkryer.
Nėse sublimiteti i poezisė sė mėsipėrme realizohet nėpėrmjet shprehjeve delikate tė brishta e flladitėse, ky tipar nė poezinė "28 Nanduer 1913", "Nji gjamė desprimit", "Syrgite mortui", "Emancipacioni i kombit shqiptar" etj., realizohet pėrmes vrullit tė papėrmbajtur, pėrmes ashpėrsisė ngjethėse, pėrmes thirrjeve dhe kushtrimeve luftarake. Poezia "Nji gjamė desprimit" ėshtė njė gjėmė e njė klithmė qė akuzon agresionin e Malit tė Zi tė 16 prillit 1914 ndaj Shkodrės dhe viseve tona veriore. Poezia "Surgite mortui" qė fajėson Evropėn pėr tė gjithė tragjeditė qė po i ndodhnin Shqipėrisė, e cila s'ka marrė ende frymė nga varfėria pesėshekullore turke, ishte shembull i ashpėrsisė sė skajshme tė stilit tė Fishtės ku nuk kursehen pėrbuzjet, sharjet neveritėse, sarkazma, grotesku, ku u bėhet apel luftarak tė gjallėve dhe tė vdekurve, varreve dhe djepave.
Nė lirika filozofike ai trajton ēėshtje tė pėrgjithshme tė jetės e tė botės. Ndėr mė tė realizuarat janė "Burrnia", "Kataklizmi i rruzullimit", "Njė lule vjeshtet", "Gurrave tė Jordanit" etj. Nė poezinė "Burrnia" me njė plastikė tė pėrsosur, me njė ndėrtim tė saktė klasik, ndeshen jeta dhe vdekja. Epėrsia apsolute ėshtė nė anėn e vdekjes, e cila zotėron ēdo mjet pėr ta asgjėsuar bukurinė fizike tė natyrės dhe tė njeriut. Nė tė kundėrtėn lirika "Katalikizmi i rruzullimit", ndonėse ka thelb filozofik, fillesėn dhe misionin e ka tė natyrės etike, morale. Nė emėr tė sė mirės sė pėrdhosur, tė sė bukurės sė shkelur, ai nxit gjithė forcat kaotike, me qėllim qė tė rivendosė harmoninė mes pėrbėrėsve tė rruzullit dhe, njėkohėsisht nė harmoni gjithė rruzullin nė Gjithėsi. Nė poezinė "Nji lule vjeshtet", me njėmbėdhjetėrrokėsha tė bardhė, poeti ankohet pėr vdekjen, ngrihet nė mbrojtje tė idealit tė sė bukurės, sė mirės, sė dobishmes. Nė odėn "Gurrave tė Jordanit" nė strofa safike ai e pėrjeton me dhembje tė kaluarėn qė vete e nuk kthehet mė, por mbresėn, ia ka lėnė tė pashlyeshme njerėzimit, si vetė rrjedha e ujit qė, ndonėse ėshtė e pėrjetshme, sipas dukjes, nė tė vėrtetė rinohet, ndėrron paprerė.
Ndėr lirikat e buta shquhen "Mbi vorr t'Anton Xanonit" qė i afrohet lirikės sė llojit intim tė shoqėrisė e miqėsisė pėr nga fryma e qortimit, e lavdėrimit, e mirėkuptimit mes heroit lirik dhe bashkėbiseduesit. Lirikė e mallit universal, pėr atdheun, nėnėn, mjediset intime, vatrėn familjare, fėmijėrinė e rininė ėshtė "I dėbuemi".
Mė 1907 Fishta botoi pa emėr pėrmbledhjen e parė satirike "Anzat e Parnasit" e cila u ribotua mė 1928 dhe 1942, e pasuruar. Studiuesit hamendeshin nėse Fishta ėshtė mė i madh si epik, lirik, ose si satirist. Sidoqoftė ai mbetet satiriku mė i madh i letėrsisė sonė.


Satira

Satira e tij u tregua e pamėshirshme ndaj veseve tė kohės. Pa kompromis, ai goditi dukuritė e shėmtuara negative dhe mbartėsit e tyre, cilėtdo qė qenė ata. Kėto vese e dukuri ai nuk i luftonte vetėm brenda individit, por nė rrafshin e gjithė shoqėrisė kombėtare. Ai nuk fal askėnd qė tė abuzojė me postin qė mban dhe tė zhvatė financėn kombėtare, tė marrė ryshfete, tė bėjė veprime prej kopuku e dallkauku, tė trajtojė Atdheun si ēiflikun e tij, si tapet pėr karrigen e tij. Nė radhė tė parė ajo ėshtė satirė kundėr tradhtarėve, atdhemohuesėve, parazitėve tė kombit. Nė radhė tė dytė ėshtė satirė kundėr elitės zyrtare dhe veseve klasore tė saj. Kėtu Fishta na shfaqet si realist i fuqishėm. Vepra artistike mė e pėrkryer artistikisht e Fishtės mbahet "Palokė Cuca", (1912), bashkė me "Gomarin e Babatasit" (1913) qė e botoi me pseudonimin Gegė Toska, janė dy kryeveprat e satirės sonė. "Palok Cuca" ėshtė poema e heroit komik. Nė thelb, Fishta mbron me kėtė vepėr shkollėn kombėtare. Ai stigmatizon e neverit atė kategori tė caktuar njerėzish, qė nėpėrmjet klerit italian u italianizuan nė atė masė, saqė ndihen inferiorė ndaj kulturės dhe gjuhės italiane, aq sa ta quajnė poshtėruese gjuhėn amtare. Nga njėsia e familjes Fishta zgjeron rrethin e objektit tė satirės sė tij nė njėsinė e shoqėrisė, duke e shndėrruar veprėn nė tablo tė tė gjithė shoqėrisė. Pėr tė tallur, pėrqeshur e goditur Fishta gjen mjetet shprehėse mė tė pėrshtatshme. Kėtė e realizon pėrmes fabulės sė shtruar nė trajtėn e tregimit poetik. Njė ngarje tė caktuar ai e shtjellon me hollėsi, e shqyrton nga tė gjitha kėndet, duke zbėrthyer tė gjitha mangėsitė, shėmtitė, tė kėqijat qė burojnė prej saj dhe infektojnė, sėmurin atmosferėn shoqėrore e kombėtare. Konkretėsia e mjediseve pėrmes detajizimeve, gjer nė hollėsitė mė intime e mė tė turpshme, shndėrrohet nė qėllim artistik nė vetvehte. Pėrgjithsimet artistike tė fuqishme realizohen me njė gjuhė tė gjallė, plot kolorit. Pėrmes njė qesėndie qė gėrryen ngadalė e qetė, nė mėnyrė tė shkallėzuar ai vė pranė nė tė njėjtin tekst mjedisin konservator, primitiv, arkaik, me atė pseudomodern, pseudoqytetėrues tė kohės, duke zbuluar anėt e shėmtuara tė tyre. Ngjyrimet mė popullore satirike, formulat mė tė spikatura vihen pranė krahasimeve e metaforave nofka, pranė situatave krahasuese e metaforike fyese. Fjalėt e shprehjet e huaja, krahas fjalėve shqipe, si kudo nė satirėn e tij, krijojnė njė atmosferė gjuhėsore satirike tė veēantė. Sidomos kontrastet mes barbarizmave orientale e atyre oksidentale. Ai vėren se si shartohen nė njė pemė pa rrėnjė tė kategorisė mediokre tė pseudoelitės, aziatizmi me oksidentalizmin e rrejshėm: te folurit e personazheve ėshtė edhe mjeti mė demaskues i kategorive njerėzore qė ata pėrfaqėsojnė. Kritika ėshtė shprehur me tė drejtė se kėtu, mė shumė se kudo gjetkė, realisti e ka tejkaluar romantikun e klasicistin, satirikun, epikun e lirikun.
"Gomari i Babatasit", u botua nė situatė qė pėrkonte me beteja tė ashpra politike rreth formės qė do tė merrte organizimi i ardhshėm shtetėror. Kritika fishtjane me ashpėrsinė e saj, qė nuk fal askėnd, lėshoi mbi kokat e deputetėve, ministrave, gjithfarė zyrtarėve tė kohės, talljen, fyerjen, sharjen, nėmėn e mallkimin, ironinė, sarkazmėn, satirėn. Nėn moton "Populli i falė ata qė e mundojnė por nuk ka pėr tė falė ata qė e rrejnė", ai shpartallon klikėn zyrtare, tė cilėn i vetmi ideal qė e bashkonte, ishte marrėveshja e tyre me gjithė mjetet qė u kishte dhėnė pushteti nė dorė, tė zhvatnin trupin dhe shpirtin e shtetit tė mjerė tė sapofromuar dhe ta linin me turpe e shėmtitė jashtė, ndaj syve tė botės. Poeti Babatasi arkeolog, njeriu i kthyer nė gomar e anasjelltas, muzeu formal, injoranca qė ka veshur petkun e dijes, sė qytetėrueses, mjedisi i trashėguar anadollak qė belbėzon me gjuhėn "oksidentale", janė mjetet mė efikase pėrmes tė cilave Fishta arrin tė nxjerrė nė pah kontrastet qė kthenin nė regresin mė poshtėrues shoqėrinė. Klika qė kėrkonte tė majmej dhe populli qė mė kot shpresonte, njeriu qė s'dilte dot prej thelbit tė vet prej gomari, qė ngul kėmbė nė tė vjetrėn dhe nuk bėn asnjė hap drejt tė resė, drejt qytetėrimit. Fishta gris pa mėshirė fasadėn, qė dėshiron tė krijojė burokracia shtetėrore e sapolindur. Njė shtet qė po formohet nuk mund tė durojė nė themelet e veta zhvatės makabėr, shtinjakė, hipokritė e servilė. Ai prek ato plagė, qė mė vonė shoqėrisė shqiptare iu bėnė pjesė e natyrshme biologjike e qėnies, iu bėnė sėmundje, pa tė cilat nuk e kuptonte dot ekzistencėn e vet. Duke e kuptuar qė atėherė rrezikun, poeti nuk e ruan aspak gojėn, pėrmes fjalorit dhe vizioneve mė lakuriqe, tė zhveshura nga ēdo paragjykim, bėn autopsinė e saktė tė shoqėrisė qė po lindte me vese fizikee shpirtėrore, nga mė fyeset pėr njė komb qė krejt ndryshe e meritonte t'i shpėrblehej gjaku dhe mundi mbinjerėzor, qė i kishte kushtuar sė ardhmes sė vet.
Identifikuar

·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠· ...Cosa faresti al posto mio, se ogni pensiero fossi io??!!...·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠·
       
http://www.youtube.com/watch?v=y5DzX6foKbQ

http://www.youtube.com/watch?v=SzEKYu4sF4Q&feature=related
Madam Butterfly
SuperGirl!...
Moderator
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 15053


Lost inside your love!

Respekt: +7

Profili
« Pergjigju #3 : 14/06/07, 08:08 »
0

Dramaturgjia dhe Publiēistika

Njė vend tė vėllimshėm nė krijimtarinė e Fishtės zė dramaturgjia. Ai shkroi drama, drama lirike (melodrama) dhe tragjedi. Nė dramat dhe tragjeditė konflikti ėshtė i ndjeshėm. Tonet qė i pėrshkrojnė janė ato heroike. Personazhet dhe karakteret arrihen tė skaliten. Nė dramat lirike dialogu ėshtė mė tepėr mjet organizues i jashtėm sesa element ndėrtues i brendshėm qė t'i japė mundėsi zhvillimit tė veprimeve dhe ashpėrsimit tė konflikteve. Pėrsa i pėrket mjeshtėrisė artistike, zotėrojnė po ato cilėsi qė i mishėron edhe krijimtaria poetike. E gjithė dramarturgjia e Fishtės ėshtė e shkruar nė vargje. Tema e atdhedashurisė ėshtė nė qendėr tė pjesės mė tė madhe tė veprave: nė dramat "Odisea" dhe "Kthimi i Uliksit nė Itakė", nė dramat lirike: "Shqyptari i qytetnuem", "Shqyptarja e qytetnueme", "Jerina ose Mbretėresha e Lulevet", e sidomos tragjedinė "Juda e Makab", e cila ēmohet si vepra mė e mirė dramaturgjike e Fishtės. Tema biblike, e pastrimit shpirtėror tė njeriut nė luftė me veset pėr hir tė virtyteve dhe tė amshuesmėrisė sė qenies njerėzore ėshtė nė qendėr tė dramave lirike. "Baritė e Betlemit", "Luigj Gonzaga". Tema e padrejtėsive shoqėrore ėshtė nė qendėr tė tragjedisė "Hajria" ku mbizotėron realizmi, fryma demaskuese ndaj klasave tė pasura.
Njė lėndė prej qindra faqesh pėrmban proza e Fishtės. Ėshtė njė prozė e frymėzuar, ku lirizmi krejt natyrshėm ndėrthuret me humorin, satira me groteskun. Shtresat e fjalorit janė mė tė larmishmet. Bashkėjetojnė fjalėt, shprehjet, ndėrtimet sintaksore krahinore me arkaizmat, barbarizmat, zhargonet, me fjalėt e shprehjet e latinishtes, tė gjuhėve moderne, perifrazimet, citimet etj., etj. E pasur nė llojet e lėvrimit ėshtė publiēistika. Pėr patetikėn e fuqishme, argumentin, kritikėn shėndoshėse si dhe stigmatizuese dallohen shkrimet me temė shoqėrore.
Nė shėnjestėr ai vė dembelizmin, pėrtacinė, indiferencėn e shtetasve tė shtetit tė ri shqiptar, por edhe lakminė ndaj kolltuqeve, grykėsinė ndaj privilegjeve, prirjen regresive ndaj aziatizmit si dhe imitimin banal ndaj perėndimores. Ai bėnte thirrje qė nė krye tė shtetit tė vinė njerėz tė kulturuar, atdhetarė, vizionarė largpamės tė shtetit e tė kombit. Fishta ėshtė edhe polemist i fuqishėm, ai polemizon me pena tė shtypit vendės si dhe me ato tė letrave tė huaja. Merr nė mbrojtje kulturėn, dinjitetin, pastėrtinė shpirtėrore tė kombit. Nė polemikat nuk mungon kurrė argumenti bindės autentik, si dhe shoqėrimi i tyre me argumente nga filozofitė e ndryshme, shkencat shoqėrore e natyrore, por edhe vėrshimet patetike ku shpotit, tall e dermon pa mėshirė kundėrshtarin. Tė njohura janė dhe ligjėratat e Fishtės, ku mbizotėron fryma solemne dhe argumentuese.

Publiēistika

Pėr vlera tė rralla artistike, pėr frymėn objektive e shkencore, shquhet prova eseistike e Fishtės. Njė model i pėrkryer nė llojin e vet ėshtė reportazhi. "Njė udhėtim nė Turkinė e re". Njohės i thellė i botės shqiptare, adhurues i saj gjer nė kult paraqitet ai nė parathėnien kushtuar "Kanunit tė Lekė Dukagjinit" tė Shtjefėn Gjeēovit. Njeri me kulturė tė gjerė e pasione tė mėdha na shfaqet nė esetė pėr Gėten, pėr arkitekturėn, muzikėn etj.
Nė trashigimninė e tij kanė mbetur edhe qindra faqe tė epistolarit, dorėshkrime tė ndryshme.
Fishta duke qenė njohės i latinishtes, greqishtes sė vjetėr, italishtes, frengjishtes, gjuhėve sllave, nė disa prej tė cilave edhe krijoi, duke qenė njohės i pėrkryer i shqipes qė flitej nė viset e Veriut, si dhe i traditės letrare shqiptare qė nga Budi e Bogdani, dha shembullin e tij se si mund tė sillen nė kulturėn vendėse thesaret shpirtėrore tė njerėzimit. Tė freskėta e trasparente janė pėrkthimet nga poezia e Silvio Pelikos, Aleksandėr Manxonit, Metastazios etj. Shembull pėr pėrkthyesit e Homerit, pėrgjithsisht tė poezisė antike e asaj klasike mbetet Kėnga V (fragment) e "Iliadės", pėrkthyer prej tij. Frymėn e lashtėsisė heroike, madhėshtinė e heronjve dhe tė betejave ai i mishėron nė kompozitat burimore tė shqipes, nė fjalėt e ralla tė tė folmeve tė saj, nė brumin e gjallė tė shqipes. Tepėr kėrkues e i saktė ėshtė edhe nė pėrkthimet e Kanconiereve tė Petrarkės. Fishta pėrshtati nė shqip edhe komedinė "i sėmuri pėr mend" dhe "Dredhitė e Patukut" tė Molierit, pėrshtatje qė shquhen pėr kolorit e pasuri gjuhėsore.
Me veprėn e tij tė gjerė dhe komplekse Fishta pasuroi ndjeshėm nė radhė tė parė poezinė, por, gjithashtu, letėrsinė tonė dhe kulturėn nė pėrgjithėsi. Vepra e Fishtės ndikon gjithnjė nė zvillimin e letėrsisė me vėllimshmėrinė e saj, me llojshmėrinė e gjinive, me pasurinė e mjeteve tė shprehjes, me autencitetin e saj. Ajo ka meritėn e veēantė tė ketė prekur terrene qė deri atėherė, dhe mė vonė mbetėn tė paprekura nė letėrsinė tonė. Ai ka, gjithashtu, meritėn tjetėr se kultivoi pėr herė tė parė edhe me mjeshtėri tė lartė shtresa gjuhėsore tė gjalla deri atėherė tė pashfrytėzuara. Prandaj ndikimi i tij nė letėrsinė tonė ėshtė i madh ei shumllojshėm.
Identifikuar

·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠· ...Cosa faresti al posto mio, se ogni pensiero fossi io??!!...·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠·
       
http://www.youtube.com/watch?v=y5DzX6foKbQ

http://www.youtube.com/watch?v=SzEKYu4sF4Q&feature=related
Madam Butterfly
SuperGirl!...
Moderator
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 15053


Lost inside your love!

Respekt: +7

Profili
« Pergjigju #4 : 14/06/07, 08:08 »
0

Lahuta e Malėsisė

"Lahuta e Malėsisė", me 30 kėngė, rreth 17.000 vargje ėshtė quajtur nga shumė studiues "Iliada" shqiptare, ėshtė vlerėsuar si i vetmi epos kombėtar i letėrsisė sonė, madje edhe si epos i Ballkanit. Si vepėr epike qė ėshtė, megjithatė "Lahuta e Malėsisė" nuk ka njė subjekt tė mirėfilltė qendror, rreth tė cilit tė vėrtiten ngjarjet, rrethanat, personazhet pėrfytyrimet. Nėse do tė kėrkonim njė hero qėndror tė veprės, ai do tė ishte heroi anonim, populli. Unitetin e veprės nė tė vėrtetė, e krijon njė pėrsonazh qė, herė vihet nė plan tė parė, herė ėshtė i nėnkuptuar. Ėshtė Fati i Shqipėrisė, jo mė me kėtė emėr si nė poemat e tjera epike si "Skėnderbeu i pafat" i Jeronim De Radės, "Historia e Skėnderbeut" tė Naim Frashėrit etj. Kėtu Fati i Shqipėrisė qėndron prapa simbolit mitologjik "Ora e Shqipėrisė". Dhe, sipas besimit shqiptar, rrotull kėsaj ore, grupohen orėt e fiseve, bajrakėve, trojeve, orėt e shtėpive, sė fundi, orėt e ēdo luftėtari, tė ēdo shqiptari. Kėto krijojnė ansamblin mė simpatik tė personazheve nė grupin e personazheve mitologjike dhe pėrgjithėsisht nė vepėr meqė pėrcjellin edhe mesazhin madhor tė mbijetesės sė shqiptarit dhe tė kombit tė tij, pavarėsisht nga befasitė mė tragjike tė ēfarėdo kohe qė mund tė vijė. Nė unitetin e veprės ndikojnė drejtpėrdrejt edhe zanat, ndėr tė cilat njėra pėrcakton unitetin formėsor tė veprės. Kjo ėshtė Zana shqiptare qė ka kuptimin e Muzės sė "Iliadės" tė Homerit. Nė pikėpamje tė rolit qė luan nė poemė, pėrbėn binom me Orėn e Shqipėrisė. Nė kėtė grupim bėjnė pjesė edhe kuēedrat, dragonjtė, lugetėrit, hijet etj., etj.
Ngjarjet e poemės kanė njė shtrirje kohore prej dy brezash njerėzore. Ato fillojnė mė 1858, kur Mali i Zi i nxitur nga Cari i Rusisė, kėrkon tė zaptojė tokat tona. Filli i poemės mbaron kur ėshtė shpallur pavarėsia e Shqipėrisė dhe Konferenca e Londrės ka vendosur copėtimin pėrgjysmė tė kėtyre trojeve. Kobi, kėshtu ekziston nė poemė, nė tė njėjtin binom me Fatin.
Fishta bėn njėfarė grupimi tė kėngėve, sipas kronologjisė historike tė ngjarjeve. Kėshtu, kemi disa cikle kėngėsh, kemi ndėrmjet tyre edhe kėngė qė qėndrojnė disi mė vete, por qė luajnė rolin e rrugėkalimit nga njėri cikėl nė tjetrin. Nė pikėpamje tė leximit tė veprės ato pėrkohėsisht e shkėputin lexuesin nga terreni historik real dhe e ēojnė nė sfera fantastike. Cikli qė hap poemėn ėshtė ai pėr Oso Kukėn - pesė kėngėt e para. Ngjarjet vazhdojnė pothuaj njėzet vjet mė vonė, tė ndėrmjetėsuara nga kėngėt "Dervish Pasha" dhe "Kuvendi i Berlinit". Kėto dy kėngė japin atmosferėn qė ishte nė dėm tė fatit tonė kombėtar. Cikli vijues, qė zė hapsirėn mė tė madhe nė poemė, ėshtė ai i Lidhjes Shqiptare tė Prizerenit. I vetmi personazh qendror i ngjarjeve tė ciklit ėshtė nga pala armike, Mark Milani i Malit tė Zi. Krahas tij, shfaqet nxitimthi figura e Krajl Nikollės. Cikli strukturohet nė disa nėncikle. Nėncikli i parė (tre kėngė) ka nė qendėr Ēun Mulėn. Pas ekspozesė qė bėn kėnga "Kulshedra" vjen nėncikli prej pesė kėngėsh qė sjell skena masive tė pėrmasave vigane. Nnėcikli vijues ka nė qendėr Tringėn para dhe pas vdekjes. Ngjarjet, pas njė pushimi tjetėr prej tridhjetė vjetėsh, vijojnė me kryengritjet e Pavarėsisė. Kėngėt pėrmbyllėse pothuaj janė tė pavarura nga njėra-tjetra. Kėnga e fundit "Konferenca e Londonit", ėshtė nė vend tė epilogut tė poemės.
Studiuesit e ndryshėm janė pėrpjekur tė gjejnė pikėtakime mes "Lahutės sė Malėsisė" dhe "Iliadės" sė Homerit, sidomos nė atmosferėn qė i zotėron dy poemat. Ata kanė krahasuar personazhet qė kanė tipare tė pėrbashkėta, skenat e ngjarjeve etj. Por pėrfundimi i tyre ka qenė se poema homerike, pėrveēse model i largėt, ku ėshtė bazuar poeti, me poemėn fishtjane kanė tė pėrbashkėt pėrkatėsinė ballkanike. Nė tė vėrtetė kėto lidhje i bėn mė tė qėndrueshme njė burim i mirėfilltė i eposit tė Fishtės me eposin tonė legjendar, kryesisht me thelbin e kėtij eposi, ciklin e kreshnikėve.
Konflikti nė poemė, nė mes shqiptarėve dhe sllavėve, mes dy kombeve arsyetohet si njė konflikt natyror, me prejardhje nga gjeneza, nė vargun e famshėm, proverbial "n'mni t'shoshoqit kemi le". Megjithatė, poeti bėn thirrje qė tė shmanget ky fatalitet i pashmangshėm. Zoti n'qiell e na mbi tokė/ por gjithnji vllazėn e shokė. Sidoqoftė, tensionon skajshėm ngjarjet, duke i dhėnė "Lahutės sė Malėsisė" trajtėn e njė eposi dramatik krejt origjinal nga eposet e kombeve tė tjera, me trajta kryesisht tregimtare. Ėshtė nė mes tė dy palėve urrejtja patologjike jo vetėm mes njerėzve, por edhe mes qenieve mitologjike pėrkatėse, mes natyrės, dukurive natyrore etj. ēfarė e bėn tė pamundur qė tė pushojė a tė prehet sė luftuari shpirti i asnjėrės racė, qoftė pėr njė ēast tė vetėm.
Te "Lahuta e Malėsisė" urrejtja ndėrmjet ky kampeve armike ėshtė plazma ngjitėse e poemės. Ajo vė nė marrdhėnie grupimet e personazheve. Nė radhė tė parė dy grupimet mė tė mėdha, qė pėrcaktojnė frymėn realisto-fantastike tė poemės: grupimin e personazheve historike nga njėra anė dhe grupimin e personazheve fantastike, tė pėrfytyruara ose mitologjike. Duke pasur tė dy grupimet tė drejtėn pėr tė hyrė natyrshėm nė ēdo ngjarje, nė ēdo mjedis a rethanė, tė bisedojnė bashkė, tė grinden, tė rrihen, tė luftojnė, tė besatohen, tė urrehen e tė dashurohen, edhe nė realitet ato u pėrkasin, shkrihen nė njė tė vetėm. Realiteti mitologjik, qiellor s'ėshtė aspak mė hyjnor se sa realiteti i jetės sė pėrditshme. Realiteti njerėzor, gjithashtu s'ėshtė aspak mė tokėsor se sa i pėrfytyruar e i fantazuar, se sa realiteti i largėt i paprekshėm, mitologjik, qiellor. Njė familjaritet krejt malėsor , krejt i natyrshėm zotėron mės grupimit tė personazheve mitologjike dhe grupimit tė personazheve historike. Ora e Shqipnisė krijon marrėdhėnie krejt njerėzore, gati prindėrore me Ali Pashėn e Gucisė kur ėshtė ēasti qė po luhet me fatin e kombit. Zana e madhe ėshtė simotėr e pėrhershme e poetit, i jep trimėri, i jep shpirt pėr tė ndjekur zhvillimin e ngjarjeve, si poeti, uron, mallkon, prandien. Po kėshtu, orėt e tjera, sipas emrave tė fiseve ose zanat e tjera sipas emrave tė maleve. Familjariteti tipik i kėsaj natyre krijohet nė kėngėn Zana e Vizitorit qė shquhet edhe pėr vlerat e rralla artistike.
Poeti kujdeset qė personazhet historike tė veprės ti vendosė nė binom me personazhet mitologjike. Zakonisht, kėta janė shėmbėllesa tė njėri-tjetrit. Tiparet e njėrės palė pasqyrohen te tjtra palė. Bukuria, fisnikėria, dlirėsia e Tringės pasqyrohen tek Zana e Vizitorit dhe ndėrsjelltas. Zana e Vizitorit, zanė shqiptare, ndėrkohė ėshtė nė konflikt me Zanėn e Durmitorit, zanė malazeze, nxitėse e Mark Milanit ndaj shqiptarėve. Nė fund tė luftimeve zana e huaj ngelet robinė te varri i Tringės duke realizuar edhe hakmarrjen pėr simotrėn shqiptare. Vetė natyra, pėrbėrėsit e saj do tė ishin njė grupim tjetėr personazhesh po aq njerėzorė sa edhe dy grupimet e tjera. Autori, ndonėse e hedh vėshtrimin herė pas here nėpėr gjithė trojet shqiptare, skenėn e ngjarjeve e kufizon nė malėsitė e Veriut. Qendėr simbolike tė zhvillimit tė ngjarjeve, siē e pohon mendimi i studjuesve, ėshtė Shkodra. Megjithatėai nuk bie nė religjionalizėm. Ai, siē thotė profesor Eqerem Ēabej, pėrdor njėsinė e fisit pėr tė dhėnė njėsinė e kombit. Tek fisi janė pikėzuar tiparet e kombit, tiparet e racės. Kjo i jep veprės pėrmasat kombėtare dhe universale.
Vargu me tė cilin ėshtė ndėrtuar poema ėshtė tetėrrokshi i poezisė popullore tė epikės historike tė Veriut. Ai arrin qė nė kėtė varg tė sjellė me dhjetra personazhe, secili prej tyre krejtėsisht i individualizuar, me tipare krejtėsisht tė vetat, qė nuk mund tė largohet nga kujtesa e lexuesit. Ai, po ashtu, individualizon me dhjetėra beteja, me dhjetėraskena betejash madhėshtore, ku secila prej tyre pikturohet me ngjyrat e dritat e veēanta, pėr t'u dalluar qartėsisht nga moria qė e rrethon.
Fjalori i Fishtės, pjesa mė e madhe e tė cilit nuk ėshtė pėrdorur mė parė nė veprat letrare aq mė pak nė poezi, me fjalė tė panjohura, me arkaizma, solecizma, me fjalė kompozita, shpesh tė ndėrtuara prej tij sipas gjedheve burimore, arrin tė krijojė jo vetėm figura pamore, por edhe dėgjimore.
Rima ėshtė njė ndėr dukuritė mė thelbėsore tė poemės. Aty shprehet edhe qėndrimi ideoemocional i poetit. Rimat herė janė tė pėrputhura, herė tė alternuara ose tė kryqėzuara etj.
Ritmet, gjithashtu, janė shumtrajtėshe, varėsisht nga vendet ku bėhen pushimet e vogla ose tė mėdhatė gjatė leximit, ku nė pikėpamjet sintaksore mbarojnė pjesėt e fjalive ose fjalitė. Fishta pėrdor nė mėnyrėn e tij pėrsėritjet nė fillim, nė mes ose nė fund tė vargut, refrenet, pėrsėritjet e teksteve tė plota, citimet nga kryeveprat e folklorit, rendin e pėrmbysur tė fjalėve etj. Dialogėt e shpejtė, sentencat filozofike, pėrbetimet, lutjet, urimet, mallkimet, sharjet e ashpra, pasthirrmat, pyetjet retorike, pyetjet nė pėrgjithėsi krijojnė larmi ritmesh, larmi gjendjesh shpirtėrore te lexuesit.
Ritmin e shprehjes sė shprehėsisė artistike, tė leximit e pėrcakton fuqimisht figuracioni. Hiperbola ėshtė mjeti kryesor i eposit fishtjan, por njė hiperbolė sa fantastike aq edhe realiste. Fantastike pėr pėrmasat zmadhuese tė tiparit ose efektit tė tiparit, realiste pėr konkretėsinė e tyre.
Karakteristik ėshtė krahasimi, sidomos krahasimi i gjatė, shpesh i ndėrlikuar me disa krahasime e tė tjera nė pėrbėrje tė tij, qė zotėron tekste tė tėra kėngėsh. Gjithashtu, metafora pėrdoret me origjinalitet me nėntekste tė shumfishta tė folklorit.
I papėrsėritshėm nė krejt letėrsinė tonė ėshtė pėrdorimi i eufemizmave me efekte artistike, herė pėrkėdhelėse, adhurues, e himnizues, herė paditės, i ashpėr, e makabėr. Eufemizmi funksionon nė vend tė emrave tė perėndive, qenieve mitologjike, por edhe tė personazheve kryesore tė grupimit historik. Epiteti ka gjithnjė ngarkesa metaforike, ėshtė pjesmarrės nė krahasime ose hiperbola. Animizmi dhe personifikimi sikurse dendur prozopopea janė mjetet mė efikase tė drejtpeshimit fishtian nė mes tė realitetit tokėsor, tė zbritur nė rrafshin mė intim e mė konkret tokėsor. Disa ndėr kėngėt mė tė pėrkryera tė poemės si "Kulshedra", "Te ura e Sutjeskės", "Zana e Vizitorit" etj. janė njė manifestim pothuaj marramendės i tė gjitha llojeve tė figurave stilistike. Dhe i gjithė ky univers artistik i realizuar me tetėrrokėshin e famshėm fishtjan!
Identifikuar

·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠· ...Cosa faresti al posto mio, se ogni pensiero fossi io??!!...·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠·
       
http://www.youtube.com/watch?v=y5DzX6foKbQ

http://www.youtube.com/watch?v=SzEKYu4sF4Q&feature=related
Madam Butterfly
SuperGirl!...
Moderator
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 15053


Lost inside your love!

Respekt: +7

Profili
« Pergjigju #5 : 14/06/07, 08:08 »
0

Gomari i Babatasit (metamorfoza)

Ju rrugaca sallahana
vagabonda shakllabana
rricna t'ndyet, mikrobe tė kqi
qi tė mjerės moj Shqipni
kthelltė hi i keni nė mushkni
pa dhimbė gjakun tuj ia pi,
por der kur, bre batakēi!
Bre coftina, kalbe mbi dhč
der kur ju, tu tallė npėr ne,
do t'na qelbi fis e atdhč?
Ah! Bre ju..nuk dij shka u kjoftė,
se tash ma jemi tue u njoftė,
se kush jini e shka jini
se kah shkoni e se kah vini
plang e shpi se kah i kini
e sa pare u ban gjaku:
se pėr ju, po, duhet laku,
pėr me u vjerrė o kund m'do i shpat!
Deri dje, pa kmishė mbi shtat,
me 'i gjysmė setre t'pa astar,
lshuemum krahve kalavar
e me 'i komēė t'njtitme nėn grykė:
pantallonat me "gjyslykė"
kto edhe lidhun me nji spagė:
shtatit rreshke e ba saragė,
t'tanė gordec e berbalec
pa ndo 'i msim, pa ndonji dije,
me 'i fillore a nji iptadije,
erz e shpirt qitun nėn themėr:
turq a sllave a grek me zemėr,
falun barkut veē Shqipnisė,
si ajo marrja e t'gjith njerzisė...
tuj u shite ju pėr gjithė treg,
sod na mbahi "Skandėrbeg",
e ngėrdhucė, goditė, limue,
rrue, qethė, pipirique,
tash n'"smoking", tash nė "bon-jour"
ju, qi dje s'kishit as ushkuer
me lidhė brekėt me nder me thanė
m'sahan t'huej gjithmonė me ngranė,
rrugėn krejt na e keni zanė,
ke na shkoni pash e m'pash,
edhe besa me "gulash"
me "afishe" e me "sultjash",
me "kjumshtuer" e me "ashurč",
"kosha gjelash" si kubure,

"tarator", "pilaf me kos",
"mish me qepe" e "majdanos"
"shish qebap", "brizholla viēi",
"kunguj t'mbushum", "kuzuici",
"kabuni"- e "mualebi".
Barku sod ju rri ju kodėr,
kargatisė e bamun lodėr:
der sa ata burrat e dheut,
qi pėr jetė e nderė t'Atdheut
kane ra n'luftė si shqipe t'leta,
kanė shkri gja e shpija t'veta,
kanė tuj dekė rrugave unit,
me iu dhimbė gurit e drunit.
Pėrse, po, kta matrahulla,
kta shqiptarė, shqiptarė kah ksula,
n'vend qi ju me u vu n'konop,
a se brinjt m'jau zbru me shkop,
a, mos tjetėr, me u ngushtue
me xjerrė zhuri kund m'ndo 'i prrue
pėr me shtrue ndo 'i rrugė tė shtetit
a me dlirė ndo 'i skelė detit,
lavjerre buzėsh, harru si viēa
kqyrin m'ju si t'ishi ogiēa,
pėr me u pri udhės s'qytetnisė
e me i sjellė t'marėn Shqipnisė.
Ani kush, pra, me i pri kombit:
ju, do pyka bijtė prej llomit
qi "shqiptarė" vedit i thoni,
jo pse ju Shqipninė e doni,
jo pse ju ndo 'i send kuptoni
shka asht Atdheu e shka asht Liria,
shka asht Vllaznija a Parasija,
Pėrparimi e Qytetnia,
por veē pse ende der mė sot
nji tyran s'po e gjeni dot,
nėn kambė t'cillit ju me u shtrue,
se un ma tash ma jam regjė me jue,
e jau njof shpirtin der m'palc,
pleh i ndytė me u bartun n'shalc
e me u qitė jashta Shqipnije.
Identifikuar

·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠· ...Cosa faresti al posto mio, se ogni pensiero fossi io??!!...·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠·
       
http://www.youtube.com/watch?v=y5DzX6foKbQ

http://www.youtube.com/watch?v=SzEKYu4sF4Q&feature=related
Madam Butterfly
SuperGirl!...
Moderator
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 15053


Lost inside your love!

Respekt: +7

Profili
« Pergjigju #6 : 14/06/07, 08:08 »
0

Gjuha Shqipe

Porsi kanga e zogut t'verės,
qi vallzon n'blerim tė prillit;
porsi i ambli flladi i erės,
qi lmon gjit e drandofillit;
porsi vala e bregut t'detit,
porsi gjāma e rrfčs zhgjetare,
porsi ushtima e nji tėrmetit,
ngjashtu ā' gjuha e jonė shqyptare.
Ah! po; ā' e ambėl fjala e sajė,
porsi gjumi m'nji kėrthi,
porsi drita plot uzdajė,
porsi gazi i pamashtri;
edhč ndihet tue kumbue;
porsi fleta e Kerubinit,
ka'i bien qiellvet tue flutrue
n't'zjarrtat valle t'amėshimit.
Pra, mallkue njai bir Shqyptari,
qi kėtė gjuhė tė Perėndis',
trashigim, qė na la i Pari,
trashigim s'ia len ai fmis;
edhe atij iu thaftė, po, goja,
qė pėrbuzė kėtė gjuhė hyjnore;
qi n'gjuhė t'huej, kur s'asht nevoja,
flet e t'veten e lčn mbas dore.
Nė gjuhė shqype nanat tona
qi prej djepit na kanė thānun,
se asht njė Zot, qi do ta dona;
njatė, qi jetėn na ka dhānun;
edhe shqyp na thanė se Zoti
pėr shqyptarė Shqypninė e fali,
se sa t'enden stina e moti,
do ta gzojn kta djalė mbas djali.
Shqyp na vete, po pik' mā para,
n'agim t'jetės kur kemi shkue,
tue ndjekė flutra nėpėr ara,
shqyp mā s'pari kemi kndue:
kemi kndue, po armėt besnike,
qi flakue kanė n'dorė t'shqyptarėvet,
kah kanė dekė kta pėr dhč tė't'Parvet.
Nė kėtė gjuhė edhe njai Leka,
qi'i rruzllim mbretnin s'i a, xūni,
nė kėtė gjuhė edhe Kastriota
u pat folė njatyne ushtrive,
qi sa t'drisė e diellit rrota,
kanė me kźnė ndera e trimnive.
Pra, shqyptarė ēdo fčs qi t'jini,
gegė e toskė, malci e qyteta,
gjuhėn t'uej kurr mos ta lini,
mos ta lini sa t'jetė jeta,
por pėr tź gjithmonė punoni;
pse, sa t'mbani gjuhėn t'uej,
fisi juej, vendi e zakoni
kanė me u mbajtė larg kambės s'huej,
Nper gjuhė shqype bota mbarė
ka me ju njohtė se ē'fis ju kini,
ka me ju njohtė pėr shqyptarė;
trimi n'za, sikurse jini.
Prandaj, pra, n'e doni fisin,
mali, bregu edhe Malcija
prej njaj goje sod t'brohrisim:
Me gjuhė t'veten rrnoftė Shqypnia!
Identifikuar

·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠· ...Cosa faresti al posto mio, se ogni pensiero fossi io??!!...·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠·
       
http://www.youtube.com/watch?v=y5DzX6foKbQ

http://www.youtube.com/watch?v=SzEKYu4sF4Q&feature=related
Madam Butterfly
SuperGirl!...
Moderator
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 15053


Lost inside your love!

Respekt: +7

Profili
« Pergjigju #7 : 14/06/07, 08:08 »
0

Shqypnia

Edhč hāna do t' a dijė,
Edhč dielli do t' két pį,
Se pėr qark ksaj rrokullije,
Si Shqypnija 'i vend nuk kį !
Fusha t' gjāna e kodra t' blera,
Zijes s' mnershme larg kū āsht droja,
Me gaz t' vet ktū i veshė Prendvera,
Si t' Parrizit t' larmet shtroja.
Nėn nji qiellė pėrherė t' kullueme,
N' rreze e n' dritė pėrshkue unjķ,
Bjeshkė e male tė blerueme
Si vigāj shtiellen n' ajrķ.
Ke ato bjeshkė e ke ato male
Kroje t' kjarta e t' cemta gurra,
Tue rrėmbye npėr mriza hale,
Gurgullojn npėr rājė e curra.
Mbi ato male e bjeshkė kreshnike
Léjn mande' ata djelm si Zāna,
Armėt e t' cillvet, pėrherė besnike,
Janė pėrmendė ndėr fise t' tana.
Atje léjn, po Toskė e Gegė,
Si dż rreze n' flakė t' nji dielli:
Si dż rrfé, qi shkojn tue djegė,
Kśr shkrepė rźja nalt prej qielli.
Oh! Po, e din i prūjtė anmiku,
Se āsht rrfé zogu i Shqyptarit,
Rijtun gjakut kah ēeliku
N' dorė t' ktij shndritė pėr vend t' tė Parit.
Ato male tė madhnueshme,
Ato, po, kanė mūjtė me pį
Se sa forca e pafrigueshme
N' turr t' Shqyptarit pīt ka rį.
Dridhet toka e gjimon deti,
Ndezen malet flakė e shkndija,
Ka' i frigueshėm, si tėrmeti,
Atje rrmben kū e thrret Lirija.
Lume e shé para atij ngelin,
I a lshojn udhėn dete e male;
Mbretėnt fjalėn s' mund t' i a shkelin,
Turrin ferri s' mund t' i a ndalė.
Shkundu pluhnit, prį, Shqypnķ,
Ngrehe ballin si mbretneshė,
Pse me djelm, qi ngrofė ti n' gjķ,
Nuk mund t' quhesh, jo, robneshė.
Burrė Shqyptįr kushdo i thotė vetit,
Qi zanįt ka besė e fé,
Pėr Lirķ, pėr fron tė Mbretit
Me dhānė jetėn ka bā bé.
Sy pėr sy, po, kqyr anmikun;
Pėrse djemt, qi ti ke ushqyue,
S' i ka pį, jo, kush tue hikun:
Friga e dekės kurr s' i ka thye,
Kaq tė bukur, kaq tė hieshme
Perėndija t' fali i Amshueshėm,
Sį 'dhe deka āsht pėr tż e shieshme:
N' gjķ t' and vorri āsht i lakmueshėm.
Po, edhč hāna do t' a dijė,
Edhč dielli do t' két pį,
Se pėr qark ksaj rrokullije,
Si Shqypnija 'i vend nuk kį !
Rrnosh e kjosh, prį moj Shqypnķ,
Rrnosh e kjosh gjithmonė si vera,
E me dije e me Lirķ
Pėr jetė t' jetės tė rrnoftė tż ndera.
Identifikuar

·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠· ...Cosa faresti al posto mio, se ogni pensiero fossi io??!!...·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠·
       
http://www.youtube.com/watch?v=y5DzX6foKbQ

http://www.youtube.com/watch?v=SzEKYu4sF4Q&feature=related
Madam Butterfly
SuperGirl!...
Moderator
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 15053


Lost inside your love!

Respekt: +7

Profili
« Pergjigju #8 : 14/06/07, 08:08 »
0

28 Nanduer 1913

Oj Zanė, t'kėndojm... t'vajtojm, deshta me thanė;
Pse sot ditė kangėt s'asht pėr mue e tye.
Po ē'gzim kjo ditė ne mundet me na dhanė,
Kur, qe; mbas nji motmoti q'iu pėlqye
Europės shqiptarin zot n'shpi t'vet me lanė
E kujt pose Hyut, n'kėtė jetė mos me i shėrbye,
Shqiptari i ndam' prap me vedvedi gjindet
E shk'asht ma zi, prej vedit edhe s'bindet...
............................................................................
Flamuri kombtar nuk ka ē'ka ban nder ne,
Po kje se dashtni nuk kem' pėr Atdhe!
E, drue dashtni pėr Atdhe nuk ka shqiptari;
Me gjasė, s'ēan krye shqiptari pėr komb t'vet,
As pėr at gjuhė tė ambėl qi i la i Pari,
As pse Shqipnia n'vedi u ba sot shtet;
Pse e shoh se veē atje ku xhixhllon ari
Pa frymė e tue dihatė vrap ai nget,
Si Krishtin shiti Juda Iskarjot,
Drue Adheu ndėr ne po shitet pėr njė zallotė...
A thue mos fola keq?... Po lypi t'falun,
Pėrse ktu vetė me fue nuk due kėrkėndin,
E pse asht mirė fjalėn n'zemėr t'fryt m'e ndalue,
Por ai, qi tė liruem me e pasė s'don vendin,
A prej sė tjerėve s'don me ia lshue rendin
A thue ai s'asht Judė? Po, kambė e krye Iskariota!,
E pra kso nipash ka edhe shum Kastriota...
E po pėr ata qi detyrė e nder harrue,
Qi marrė e turp kaherė flakėrues mbas shpinet,
M'visar t'Atdheut me t'huej shkojn tue tregue
Kush ndyet mbas Frankut rrejtė, kush mbas stėrlinet
Kush pse dinari tepėr i ash lakmue.
E Atdheun' prej t'huejsh me e qitun duen bashtinėt,
Thue edhe pėr ta ndokuj do t'i vijė ēuda,
Kur them se nuk janė tjetėr veēse Juda?...
Po, Juda janė e gjinde janė tradhtarė.
Mori
M'kamė kryekungujt prej si u vunė,
Duel padija n'krye tė vendit;
Njerzt e kėnuen u poshtnune,
Metėn t'urtit jashtė kuvendit.
Duel me faqe t'bardhė trathtari,
Shpirt e fis qi ka kuletėn;
U ndėshkue pa dhimė Shqyptari,
Qi pėr fis nep gjan e jetėn.
Shqynis zani atbotė i humi,
T'huejt mi qafė i a vunė themrėn,
E e mloj skami, terri e gjumi,
Djelmt e vet i a lnurėn zemrėn.
E Shqyptarėt jo veē s'e nisen
Pėr kto punė pėrjashta Momin.
Por ma fort, medje, e konisen.
Msue gjithmonė me ndėrue llomin...
E njikshtu, qitash, njaj i cilli
S'e la mrendė e detit vala,
S'e la ferri, toka e qilli,
N' Shqypni majet porsi njala.


Shqypnisė

T'falem, Shqypni, ti i shpirtit tem dishiri!
I lum njimend jam un n'gji tand tue rrnue,
Tue gzue t'pamt tand, tue t'hjekė atė ajr t'kullue
Si Leka i Madhi e Skandėrbegu i biri
Kje i Lumi vetė, qi mue m'dėrgo ksi hiri
Pėr nėn qiellė tande t'kthielltė un me u pėrftue.
Malet e hjedhta e t'blerta me shikjue,
Ku Shqypnija e Burrit s'dron se i qaset niri.
Ktu trima lejn gjithmonė, pse ti je nana
E armvet n'za, qi shndrisin duert e t'lumit,
Kah des pėr ty i rrebtė e trim si zana:
Eden n'Balkan ti je; ti prej t'Amshumit

Identifikuar

·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠· ...Cosa faresti al posto mio, se ogni pensiero fossi io??!!...·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠·
       
http://www.youtube.com/watch?v=y5DzX6foKbQ

http://www.youtube.com/watch?v=SzEKYu4sF4Q&feature=related
Madam Butterfly
SuperGirl!...
Moderator
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 15053


Lost inside your love!

Respekt: +7

Profili
« Pergjigju #9 : 14/06/07, 08:08 »
0

Kėnga e Parė (Cubat)

Gjendja historike e vjetit 1858 dhe plani i poemit. Turqija nisė tė ligėshtohet. Popujt e Ballkanit i dalin doret. Shqiptarėt zgjohen: mendojnė edhe ata tė fitojnė lirinė. Ndeshen me nji anmik tjetėr. Knjaz Nikolla i Malit tė Zi synon tė shtijė nė dorė pjesėn veriore tė Shqipnisė, i nxitun dhe i mėsuem nga Cari i Rusisė. Ky i shkruen nji letėr tanė dredhģ e pėrkėdhelje Krajl Nikollės: i premton bukė e fishekė, mjaft qė mos ta ląjė Turkun tė qetė. Letrėn ia ep lajmėtarit (kasnecit) tė vet, i cili mbas nji udhėtimi tė gjatė, kapet nė Cetinė, ku edhe dorėzon shkresėn. Knjazi e kėndon me vėmendje. Menjiherė ēon e thėrret serdarin e Vasoviē-it, Vulo Radoviē-in. Mbasi e merr me tė mirė e ngarkon tė formojė nji ēetė cubash dhe me ta tė biejė nė Vraninė, pėr me plaēkitė e pėr me vrą.

C U B A T

Ndihmņ, Zot, si m'kč ndihmue!
Pesėqind vjet kishin kalue
Ēėse tė buk'rėn ketė Shqipni
Turku e mbate nė robnģ,
krejt tu' e lą t'mjerėn nė gjak, (5)

frymėn tue ia xanun njak,
e as tu' e lanė, jo, dritė me pą:
kurr tė keqen pa ia dą:
rrihe e mos e lčn me kją:
me iu dhimbtė, po, minit n' murė, (10)

me iu dhimbtė gjarpnit nėn gurė!
Veē si 'i dčm, vu n'lavėr spari,
qi, ka' e vret zgjedha e kulari
kah nuk bąn m'e thekė strumb'llari,
s'ndigjon me tėrhjekun m'pluer: (15)

e tue dhanė kryq e tėrthuer,
tu' i dhanė bulkut shum mėrzģ,
me u vu s' ryset pėr hullģ
e as me shoq ai pendė me shkue:
kėshtu Shqiptarėt, tė cilt mėsue (20)

s'din' me ndejė rob nėn zgjedhė t'huej,
pagė e t'dheta me i lą kujė:
por tė lirė me shkue ata motin,
veē mbi vedi tue njohtė Zotin,
e as kurrkujė n' kėto troje t' veta (25)

mos me i bą kurr tungjatjeta,
n'braz me Turk kurr nuk kanė rą
e as kurr pushkėn s' ia kanė dą;
por t'janė grģ me tč e t'janė vrą,
si me kenė tu' u vrą me Shkją (30)

E prandej si pat fillue
Turkut Ora m' iu ligėshtue,
e nisė pat m' iu thy' atij hovi,
m' qafė pėrditė tu' i mbetė Moskovi:
e ato fiset e Ballkanit, (35)

zunė me i dalė dore Sulltanit,
nisė Shqiptarėt kanė me u mendue,
si Shqipninė me e skapullue
zgjedhet t' Turkut : qi si motit
n' ato kohėt e Gjergj Kastriotit, (40)

krejtė e lirė kjo t'ishte, e askujė
n'daē t'jetė Krajl a Mbret i huej,
me i bą kurr mą tungjatjeta,
kurr me i lą mą pagė e t'dheta:
edhe Flamuri i Shqipnisė, (45)

si fletė Engj'lli t'Perėndisė,
si ajo flaka e rr'fesė zhgjetare,
me u suvalė prap n'tokė shqiptare.
Kur qe ai Knjazi i Malit t'Zi,
Knjaz Nikolla, 'i gėrxhelģ: (50)

gėrxhelģ, por belaēģ:
na dyndė top, na dyndė ushtrģ
edhe del e bjen n'Shqipnģ,
pėr me shtrue kėto bjeshkė e vėrrģ,
shka merr Drinin pėr s'tė gjatit (55)

der' n' Kalą tė Rozafatit,
ku ai me ngulė do' "trobojnicėn",
do' m' ia vu Shkodrės "kapicėn":
me bą Shkodrėn Karadak,
mbasi 'i herė ta kisht' lą n'gjak! (60)

Ka ndejė Turku e kėqyrė haru,
pika-pika lotėt tu'i shkue,
kah s'ka Shkjaut si me i qindrue;
se Moskovi e ka rrethue:
ka Stambollėn muhasere! (65)

Bąjnė shtatė Krajlat muzhavere
Shoq me shoq, tue shartue zģ
-si ata e zeza m'i pastė mb'lue!-
pėr tė buk'rėn kėtė Shqipnģ,
si m'ia lėshue n'dorė Malit t'Zģ. (70)

M'kambė Shqiptarėt atėherė t'janė ēue.
Sa mirė n'armė na janė shtėrngue!
T'fortė kanė lidhė nji besė tė Zotit,
si tė Parėt ua lidhshin motit
n'ato kohė t'Gjergj Kastriotit: (75)

me 'i kambė mbathė e tjetrėn zbathė,
gjanė e gjallė pa grazhd mbyllė n'vathė,
diku ngranė, diku pa ngranė,
harrue grue, motėr e nanė,
sy'n agzot, zemrėn barot, (80)

e si ai plajmi me furģ,
t'kanė rrą ndesh Malit tė Zģ,
pėr t'gjatė t'Cemit n'atė kufģ,
ku edhe trimat t'janė pėrlą:
t'janė pėrlą Shqiptarė e Shkją, (85)

ballė pėr ballė ata tu'u vrą,
fyt-a-fyt, ofshč! tu' u prč:
tue mbetė shakull pėrmbi dhč,
mish pėr shpez e kaēubeta,
gjithku kje ajo pika e djalit, (90)

gjithku kjenė sokola malit,
pa kją m'ta as nanat e shkreta.
Veē se, po, me parzme t'veta
Aty Shkjaut sulmin kanė thye.
Mbasi Shkjaut sulmin kanė thye, (95)

bąjnė kuvend Shqiptarėt n'mjet vetit
e 'i fjalė t'madhe ēuekan Mbretit:
se jo veē qi Knjaz Nikollės
nuk i lajnė kurr pagė e t'dheta,
porsč as Mbretit tė Stambollės (100)

s'duen me i bą mą tungjatjeta,
e se dore duen me i dalė:
se Shqipninė nuk po e kisht' falė
Perėndia pėr ēerkez,
Turq, manovė, likurazez; (105)

por pėr do sokola mali,
qi "Shqiptarė" bota po i quete,
pėr ta gėzue kėta djalė mbas djali,
der' qi jeta mos t'u shuete.
Turku fjalėn e ka ndģ': (110)

se ē'asht mbushė ai me mėnģ!
Se edhe lėshue ē'ka mbi Shqipnģ,
gjallė Shqiptarėt ai me i pėrpģ!
Por Shqiptari gjallė s'pėrpihej,
e as me u shkelė, besą, s'po lihej, (115)

kur po i mbushej mendja e vet,
pėr Shqipnģ me bą gajret,
n' dashtė ta mėsyjnė Krajl edhe Mbret.
Edhe kėshtu t'janė kapėrthye
grykė pėr grykė Turq e Shqiptarė, (120)

pa dhimbė krenash tue u thye
si me thye kunguj npėr arė.
T'iu dha zjarm atėherė Ballkanit,
Shkjau: kah drote se Shqipnia
Nji herė shkėputė dore s' Sulltanit, (125)

mą s'do t'bite n'kthetra t'tija,
si atij hangėr ia kisht' palla:
merr e mėsynė m'Turk fulikare,
e si derrat me ēakalla
t'janė mbėrthye, t'janė kapėrthye: (130)

haju, ngaju, ēaju, vraju,
m' pushkė e m'top gjueju batare,
gjaku rrėmbč npėr rrahe e qare,
e npėr fusha e npėr gajusha,
der'qi s'mbramit, n'p'r' atė zhumhłr, (135)

zgjedhė s' Turkut pėshtoi Shqipnia
e duel m'veti si dikłr:
si premtue kisht'Perėndija;
por si dashtė, besą, lum vėllau,
s'do t'kisht' pasė as Turku, as Shkjau. (140)

Se s'ka dashtė Turku lirģ,
ma merr mendja; veē un s'dij
Knjaz Nikollės kah gjith kjo zemėr
ardhė i paska, qi nėn themėr
rob Shqiptarėt po don me i shtrue, (145)

edhe atė tokė ai me pushtue,
pėr tė cilėn vetoi motit
shpata rr'fč e 'i Gjergj Kastriotit?
E qi s'paska dert aspak,
se Shqipnģ dhe Karadak (150)

krejt me atė punė po i ląte n'gjak?
Zemra i ardhka prej Moskovit!
N'Petrograd Cari i Moskovit
Nji bč t'madhe po e kisht' bą:
m' e ndie plak e kalamą: (155)

se ai natė t'madhe s'do t'kremtote,
se ai kumbarė as krushk s'do t'shkote:
gostė as darsėm nuk do t'ngrifte,
s'do t'u late as s'do t'u krifte,
as s'do t'dilte n'log t'kuvendit, (160)

pėr pa i hi Stambollės pėrmbrendit,
pėr pa kėcye mbi post tė Mbretit,
me u bą zot i tokės e i detit;
edhe Europės tregun m'ia prč,
mos m'e lanė me shitė, me blč, (165)

mos m'e lanė me ēilė kund punė;
por me bą qi ajo pėrdhunė,
pėr me ēue 'i grimė bukė te shpija,
rob tė ngelte n'kthetrat t'tija,
n'ato kthetra me gjak zhye, (170)

mėsue gjithmonė n'gją t'huej me gėrrye!
Por, pse ishte 'i skile e vjetėr,
si pėr fjalė ashtu pėr letėr,
mos m'iu gjetė kund nji shoq tjetėr,
ai po e dite mirė e hollė, (175)

se isht' do punė me hi n'Stambollė:
se isht'do punė Turkun me e thye,
pa sharrue vetė mbrendė me krye.
Prandej xčn ai me trillue,
m'shpinė Shkjeninė Turkut m'ia lėshue: (180)

m'ia lėshue m' shpinė Shkjetė e Ballkanit,
qi me i qitė kėta punė Sulltanit;
me i qitė punė kėta 'i herė mą para
me trazime e punė t'pambara,
e mandej vetė prej Rusiet, (185)

si harusha prej pusiet,
me i rą Turkut fulikare,
m'zhbģ n'vend, m' e qitun fare;
pėr pa bą me mend pleqnģ,
se me atė punė botėn unjģ (190)

mujte ndoshta, m' e pėshtjellė n'zģ
Kur ketė punė e ka pleqnue,
ka marrė trimi e n'odė ka shkue,
ka ndejė n'tryezė e asht vu me shkrue,
me u shkrue miqve kah Serbia, (195)

kah Zagrebi e kah Sofia
me lidhė besėn shkaf asht Shkją,
mbi Budin, m'ēanak-kalą,
edhe tok kėta ndėrmjet vetit
mos m'ia dą tė keqen Mbretit; (200)


por m'e nxitė, por m'e mėrzitė,
m'iu vardisė si 'i ditė pėr ditė,
herė pėr shtek, herė pėr kufģ,
tash me peng tash me pleqnģ,
por gjithmonė, po, pa kanu, (205)

veē si t'mujnė n'teposhtė m'e vu.
Mbasandej, ky zogu i Shkinės,
merr e i shkruen Knjazit t'Cetinės,
merr e 'i letėr, ia angllatisė,
me dredhģ tue ia qindisė: (210)

Ti, qi jč qaj Knjaz Nikolla,
falmėshėndet Cari i Rusisė,
se zą t'madh pėr ty kam ndie
qi jč trim e gėrxhelģ,
qi jč burrė e kuvendtąr, (215)

me ta drashtė hijen anmiku,
por, me gjasė, kjo fjalė s'isht' gją;
pse qe ti m'atė rrasė Cetine
mė kč ndejė me 'i gjysmė opinge,
e jč bą, po, gazi i dheut, (220)

tue mėrzitė miq e kumbarė,
veē e pėr bukė thatė nė gojė.
Mje sa Turku, pėrbri tejet,
dredhun ēallmėn m'vetull t'synit,
derdhė shallvarėt ai pala-pala, (225)

rrin e ban kokrrėn e pallės,
e as m'e pą ti s'mund ta shofish
pėrmbas kodrės sė pilafit
Po a thue, t'la ty kamba e dora,
ase ngjitė jč ndoshta n'rrogė, (230)

jo se hi kč bulk n' e huejėn,
qi s'po ndihesh kund pėr s'gjalli?
Mo', bre burrė, se nuk ka hije
Urtė me ndejė Cubi i Cetinės,
edhe n'shpģ me e shkuem ai motin, (235)

tue u ndeshė npėr furka t'gravet!..
Po a s'ta mbushė synin Shqipnia,
me ato male tė madhnueshme,
me ato fusha tė blerueshme,
qi kurrkund s'jč kah orvate, (240)

me ia shkye 'i skundillė pėr veti?..
M' tč, krah-thatė, e mos rri fjetun!
Pse pa luejtė ti kambė e dorė,
s't' ndihmon Zot as i Shėn Nikollė:
Por ti luej, nafaka luej, (245)

ka pasė thanė ai burri i huej;
sa pėr bukė e pėr fyshekė,
piqu n'mue, se t'i qes vetė;
edhe kėsulėn včne n'sy,
se tė nget Mbreti i Stambollės: (250)

nuk ta lą me t'prekė me pupėl -
Letrėn kėshtu Cari e ka shkrue,
edhe mirė e ka palue,
e e ka mbyllė me dyllė tė zi;
ia ka dhanė kasnecit t'rģ, (255)

me ia ēue Knjazit n'Mal t'Zģ.
Letrėn n'gjģ ka qitė kasneci,
ka thekė kambėt ai sa mund heci:
ka lanė mbrapa fushė e zalle
kapėrcye ka bjeshkė e male, (260)

edhe dalė ka lum e shč:
ka shtegtue pėr ujė e dhč,
der'qi'i ditė, tue marrun dielli,
nė Cetinė ka behė ai filli:
shtjerrė opangat, grisun setrėn; (265)

Knjazit n'dorė ku ka dhanė letrėn,
me dyllė Cari si e kisht' mbshilė.
Ka marrė Knjazi edh' e ka ēilė,
e ka ēilė edh' e ka kėndue,
tri herė rresht ai e ka kėndue, (220)

tri dit rresht edh' e ąsht mendue;
mbasandej ai fjalė ka ēue
njatij Vulo Radoviēit,
kėrkserdarit t'Vasoviēit,
qi me dalė me rą n'Cetinė, (225)

pa kėqyrė shteg, pa kėqyrun stinė:
me flut'rue si gjeraqinė,
pėr me u pjekė me "Gospodarin".
Njeky Vuloja Serdari
Kisht' pasė kenė nji trim i ēartun: (280)

m'e pasė randė toka m'e bartun.
Pa tč prč kund s'ishte marrė,
pa fjalė t'tij ngarkue s'ishte marrė,
pague s'ishte varrė as gjak,
s'kishte vu nuse duvak, (285)

as s'isht' dą gjyqė a pleqnģ.
Pse edhe Turku i Malit t'Zģ
po e kisht' pasė shqipe mbi kry',
mos m'e lanė me pą me sy.
-Se edhe 'i punė, ky zogu i Shkinės, (290)

po e kisht' bą m'atė udhė t'Cetinės.
Paska marrė e shi nė rrugė
Pėr tėrthuer shtrika nji stugė,
edhe i ēueka fjalė tėrthores,
qi shka ąsht Turk i Cernagores, (295)

mos me mujtė m'e shkapėrcye,
pėr pa lą 'i dukat pėr krye -
Bre! kish' kenė edhe 'i farė burri,
larg e larg me i dajtun turri.
Fėtyra e tij porsi duhia, (300)

syni i tij, tanė zjarm e shkėndia;
vet'llat trashė ngčrthye kuląr,
porsi lesh derrit bugąr;
vesh e m'vesh dega e mustakut,
si dy korba lidhė pėr lakut; (305)

edhe i mbrrijte kryet nė trą:
burrė i atillė me sy me u pą.
Veshė e mbathė e m'armė shtėrngue,
kishe thanė se ąsht lč drangue.
Se kėtč Knjazi fort e dote, (310)

fort e dote edhe e ndigjote;
pse edhe i urtė ai kishte ndodhė,
me ia prč mendja fort hollė.
Prandej Knjazi i ēueka fjalė
Nė Cetinė pėr ngut me dalė. (315)

Edhe Vulja bjen n'Cetinė,
pa kėqyrė shteg, pa kėqyrun stinė,
tue flut'rue si gjeraēinė.
N'atė Cetinė kur Vulja zbriti,
atč Knjazi mirė e priti, (320)

mirė e priti e n'odė e qiti,
i qiti duhan e kafe,
edhe nisi kėshtu t'bajė llafe: -
Ku jč, Vulo, eh kopilane!
Se ti ujk, po, né na u banč, (325)

ke s'po duke kah Cetina,
ku kč miq e probatina,
qi s'tė ndėrrojnė me sy tė ballit?
Po, a kč mujtė? a kč farė hallit?
Si po t'shkon n'Vasoviq moti? (330)

Pėr jetė tande ! si do' Zoti,
merr e i thotė Vulo Serdari;
pse sivjet, lum "Gospodari",
nuk ka pasė toka valigė,
e ka ardhė nji kohė e ligė, (335)

sa nuk dij si ka m'iu bą,
pėr me pėshtue do rob e gją,
pse edhe buka asht tue na ląnė.
Hajt, eh qč'! Knjazi i ka thanė.
Se s'po gjenė cubi me ngranė. (340)

Se s'po gjenė skyfteri mish.
Se ti e nxjerrė korėn dy fish!.
Mjaft t'i biesh ndo'i vendit prč,
se po e ban me lopė e qč,
sa me mbajtė njerztė e kujrisė, (345)

jo se mą gjindėn e shpisė.
A din shka, Vulo Serdari,
ndiej shka t'thotė ty "Gospodari":
pėshtilli bashkė nja disa cuba:
t' idhtė si gjarpni ndėr kaēuba, (350)

t'lehtė e t'shpejtė si gjeraēina:
edhe lėshoj ti kah Vranina,
pėr me vrą ata e pėr me prč,
pėr me djegun gur e dhč,
mbrendė tue vjedhė e tue plaēkitė, (355)

tue grabitė e tue robitė,
n'daē me natė e n'daē me ditė;
se un prandej tė kam ēue fjalė,
der' n'Cetinė nji herė me dalė,
pse dishka mue tash m'ka kėcye, (360)

prap me Turk me u kapėrthye:
prap me Turk, po, na me u vrą.
Pse edhe as hije, thom, nuk ką,
urtė ma ndejun Turk e Shkją.
E kėshtu, tue ligjėrue, (365)

krye mė krye tue bisedue,
hollė e gjatė e ka qortue,
si me u sjellė e si me u mprue,
pėr m'e lą Vraninėn n'gjak.
E si vesht janė marrė me fjalė, (370)

Knjazi n'bukė atč e ka ndalė,
edhe falė i ka do pare;
e i ka falė nji "xheverdare",
krejt n'argjand kondakun ngrģ,
mos m'e gjetė shoqja n'Mal t'Zi: (375)

m'e drashtė vjerrun nė sėrgjģ,
jo mą n'krah tė nji luftarit,
jo mą n'krah t'Vulo Serdarit,
qi isht' me brč hekur me dhambė!
Atėherė Vulja ąsht ēue nė kambė: (380)

ka bą Knjazit "tungjatjeta",
edh' ąsht nisė malit pėrpjeta,
udhės me mend ai tue pėrblue,
si Vraninėn me shkretnue,
Knjazi ashtu si e kisht' qortue. (385)
Identifikuar

·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠· ...Cosa faresti al posto mio, se ogni pensiero fossi io??!!...·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠·
       
http://www.youtube.com/watch?v=y5DzX6foKbQ

http://www.youtube.com/watch?v=SzEKYu4sF4Q&feature=related
Madam Butterfly
SuperGirl!...
Moderator
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 15053


Lost inside your love!

Respekt: +7

Profili
« Pergjigju #10 : 14/06/07, 08:08 »
0

Dėshmorėve

O ata t'lumtė, qi dhanė jetėn,
o ata t'lumtė, qi shkrinė vehten,
qi pėr Mbret e vend tė Parėve,
qi pėr erz e nderė t'Shqiptarėve
derdhėn gjakun tue luftue,
porsi t'Parėt u pa'n punue!
Lehtė u kjoftė mbi vorr ledina,
but u kjofshin moti e stina,
ak'lli, bora e serotina:
e der' t' kėndojė n'mal ndo' i Zanė,
e der' t' ketė n' detė ujė e ranė,
der' sa t'shndėrisin diellė e hanė,
ata kurr mos u harrojshin,
n'kangė e n'valle por u kėndojshin.
E njaj gjak, qi kanė dikue,
ban, o Zot, qi t'jesė tue velue
pėr m'ia xe zemrėn Shqiptarit,
pėr kah vendi e gjuha e t'Parit!


Ēohi tė Dekun

E n'kjoftė se lypet prej s'hyjnueshmes Mni,
Qi flije t'bahet ndo'i shqyptar m'therore,
Qe, mue tek m'kini, merrni e m'bani fli
Pėr shqyptari, me shue ēdo mni mizore. -
Oh! edhe pa mue Shqypnija kjoftė e rroftė,
E nami i sajė pėrjetė u trashigoftė!
Po: rrnoftė Shqypnija! E porsi krypa n'Dri
E porsi krandja e that n'nji flakada,
U shoftė me arė, me farė me mal e vrri
Kushdo shqyptar, qi s'brohoritė me za,
Kushdo shqyptar, qi s'brohoritė me uzdajė:
Oh! Rrnoftė Shqypnija! Rrnoftė Flamuri i sajė!


Fragment i Zgjedhur

N'mos i paēa mendt mbi hatull,
Mali i Zi e ka i vorr n'shpatull.
Venu shej ti fjalve t'mija,
Pse do t'vijė po lum zotnija,
Koha n't'cilėn Shqyptarija,
Zojė n'vetvehte ka me dalė,
Por m'fal faj'n ti pėr kėtė fjalė:
Mal i Zi ma s'ka me pasė,
Serbi vėlla do ta humbasė,
Pa kqyre t'drejtė paa kryre arsye,
Serbin shqype ke mbi krye.
Ka me t'lanė ky i ditė pa sy,
Thellė n'rrashte, po t'ue t'i gėrrye,
Se kshtu ecte nė shekull lodra,
Ulu maje e ēohu kodra...


Kėnga e Dymbėdhjetė (Marash Uēi)

Amanet un'jam t'u lanė
Me ruejtė gjanė, me kqyrun sta'n,
Armėt e mbushme mos me i dhanė,
Me shokė tuej kurr mos m'u xanė,
Mos m'u xanė, as mos m'u nga
Pse n'ditė t'gushtė kėta u gjinden vlla
Si me pushkė ashtu me uha.
T'huejn me fjalė mos ta poshtroni;
Bukėn para, por t'ia shtroni
N'Shqiptari si a kenė zakoni:
Me i besue, mos i besoni!
Edhe n'mend kinje nji fjalė:
Zemrės s'frytė me i lanun dalė;
Fjalėt pėr pajė kurr mos me i dalė,
Ujit turbull mos me i ra,
Mos me dalun n'va t'pa va;
Me iu ruejtun shakės turbueme,
Me iu ruejtė, po, grues sė lshueme;
Vendin tuaj m'e dashtė pėrore,
Me ruejtė besė, mos me ēartė ndore.


Shqipnia e Lirė

Do t'valvitet m'Kaēanik
M'Kaēanik, po, do t'valvitet
Kuq e zi Flamuri i shqyptarėvet,
Pėrse toka, shqyp ku flitet,
Ajo vetė asht, qi prej t'Parvet
Trashigim na e kemi pasė:
Mbrendė i huej, jo, ma s'do t'shklasė,
Posė atėherė, kur vjen pėr mik.
Jo, po: na sod ktu sundojm;
Ktu s'hecė fjala e tjetėr kuej;
Gjall Lirin' na nuk e lshojm,
S'njohim mbret as krajl tė huej.
Zoti n'qiell e na mbi tokė:
Me gjithkėnd vllazėn e shokė,
Por se i cilli m'cak tė vet.
Prande i huej, n'andėrr m'e pa
Se vjen kurr e shklet ndėr ne,
Drue se keq kishte me i ra;
Pse shqyptarėt kanė ba nji bč
Bč tė madhe ata kanė ba:
Pėr Shqypni nė luftė me rra,
Me rra n'luftė me krajl e mbret,
E kur bjen nė luftė shqyptari
Lidhė me besė ai ndėrmjet veti,
E din hasmi se aty pari
Shungullon toka e gjimon deti:
Se bijn krenat fushės s'mejdanit.


Burrnija

Qitė dhambėt pėrjashta, por si lata t'prehta
Zgavėrr kėrrēikėt e plasarit shtanguem,
Kosėn pėshtetun pėrmbi kocka t'ngrehta
T'cepit t'shpulpuem,
Atje n'moje t'mjerueme t'rruzullit,
Zymtė e me i hije t'trishtueme, t'pėrmnershme
Lshue krahėve' i havėr t'zezė, si re thellimit,
Rrin Deka e tmerrshme.
Prej avisit t'humnerėve t'zgavrueme
Kthellėt nė rrashtė tė thatė, plot mizori,
Tė hapėt tėrthoren e natyrės s'krijueme
Kundron nė mni,
E idhtė asa' i kėrcėnohet. Nji t'pėrqethėt
Acar, at botė, natyrės i shkon, n'pėr tejza,
Amull tė cilėt mbrendė ia ngurron tė njethėt
E jetės ndėr fejza.
Me u zbe nisė rrezja shi n'krue t'vet shkėlqyeshėm
Bres dryshku njeshet, n'atė shauret mbi rrota
Sė moknes s'rrokullis e boshtit rryeshėm
I vjen rreth bota.
Felgruemun njerzit nėn tjara struken;
Pėr nėn kunora pshtimin ato lypin!
Depėrtojnė retė e nalt kah qiella zhduken;
N'andrra t'dheut zdrypin.
Por kot. Mizore ajo kosė t'vet ka sjellė,
Shungllon thellimi pėr nėn kupė t'Empirit;
Gjarpėr rrufeja lvitet nėpėr qiell
E nėn kambė tė nierit.
Kthellė shpėrthe gjini i tokės. Tue bulurue
Gugson vullkani zhari, flakė e shkndija;
Tallaz m'tallaz nis deti me gjimue,
Ulėron stuhia.
E para dekės, atė herė, bijnė rob e mbreta;
Shkrehen mbretni, qytet kulm rroposen;
Shuhen krenija, po, dhe shkimet jeta
Ka' ajo sjell kosėn.
T'poshtrat me t'eprat vise pshtiellen n'vaj,
E mnert kah kosa cepit t'dekės tė shkulet;
Kah m'kėrdhokla londit kėrēiku i saj
Shekulli pėrlulet.
Vetėm s'pėrkulet para Dekės njai trimi,
N'zemėr t'cilit nuk randojnė punė t'liga,
E qė s'e ndalė ku atė ta lypė perlimi (detyra)
As paja as friga.
Pėr nėn mburojė t'ndėrgjegjes s'vet t'kullueme;
Atje n'kufi t'Atdheut ase n'truell
T'elterit shenjtė, pa u tutė, ai dekės s'shėmtueme
I rrin kundruell.
Pėrpara tijė shkon moti t'uj u endun:
Vjen fati i nierit tu u terrnue pa da;
Tash mreten n'burg, tash shkartha n'fron t'pėrmendun
Kanė pėr t'u pa.
Por, ngulė ai synin n'ideal t'naltueshėm,
Si' i kep, qi vala smundet n'det m'e e lkundun,
Sido qit t'dajė ndeshtrasha e dheut t'mjerueshėm,
Ngelė n'vend pa u tundun.
Jo po: as n'flakė t'armėve nuk veton ai sye,
As buzės humnerės nuk i dridhet themra:
Sheklli, po, mbarė me pasė pėr t'u shpėrthye
S'i ban lak zemra.
Rekton mbarė jeta pėr nėn fyell t'kėrēik'e
Tė dekės s'shėmtueme, s'pėrmnerėshme mizore:
Vetėm BURRNIJA - njė BURRNI ēelike
Asaj i rrshet dore.



Identifikuar

·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠· ...Cosa faresti al posto mio, se ogni pensiero fossi io??!!...·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠·
       
http://www.youtube.com/watch?v=y5DzX6foKbQ

http://www.youtube.com/watch?v=SzEKYu4sF4Q&feature=related
Inn0ceNce
Anetar/e
**
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 91


buzeqesh gjithmon dhe kur buzeqeshja jote eshte...

Respekt: 0

Profili WWW
« Pergjigju #11 : 20/06/07, 20:08 »
0

Gjuha Shqipe

Porsi kanga e zogut t'verės,
qi vallzon n'blerim tė prillit;
porsi i ambli flladi i erės,
qi lmon gjit e drandofillit;
porsi vala e bregut t'detit,
porsi gjāma e rrfčs zhgjetare,
porsi ushtima e nji tėrmetit,
ngjashtu ā' gjuha e jonė shqyptare.
Ah! po; ā' e ambėl fjala e sajė,
porsi gjumi m'nji kėrthi,
porsi drita plot uzdajė,
porsi gazi i pamashtri;
edhč ndihet tue kumbue;
porsi fleta e Kerubinit,
ka'i bien qiellvet tue flutrue
n't'zjarrtat valle t'amėshimit.
Pra, mallkue njai bir Shqyptari,
qi kėtė gjuhė tė Perėndis',
trashigim, qė na la i Pari,
trashigim s'ia len ai fmis;
edhe atij iu thaftė, po, goja,
qė pėrbuzė kėtė gjuhė hyjnore;
qi n'gjuhė t'huej, kur s'asht nevoja,
flet e t'veten e lčn mbas dore.
Nė gjuhė shqype nanat tona
qi prej djepit na kanė thānun,
se asht njė Zot, qi do ta dona;
njatė, qi jetėn na ka dhānun;
edhe shqyp na thanė se Zoti
pėr shqyptarė Shqypninė e fali,
se sa t'enden stina e moti,
do ta gzojn kta djalė mbas djali.
Shqyp na vete, po pik' mā para,
n'agim t'jetės kur kemi shkue,
tue ndjekė flutra nėpėr ara,
shqyp mā s'pari kemi kndue:
kemi kndue, po armėt besnike,
qi flakue kanė n'dorė t'shqyptarėvet,
kah kanė dekė kta pėr dhč tė't'Parvet.
Nė kėtė gjuhė edhe njai Leka,
qi'i rruzllim mbretnin s'i a, xūni,
nė kėtė gjuhė edhe Kastriota
u pat folė njatyne ushtrive,
qi sa t'drisė e diellit rrota,
kanė me kźnė ndera e trimnive.
Pra, shqyptarė ēdo fčs qi t'jini,
gegė e toskė, malci e qyteta,
gjuhėn t'uej kurr mos ta lini,
mos ta lini sa t'jetė jeta,
por pėr tź gjithmonė punoni;
pse, sa t'mbani gjuhėn t'uej,
fisi juej, vendi e zakoni
kanė me u mbajtė larg kambės s'huej,
Nper gjuhė shqype bota mbarė
ka me ju njohtė se ē'fis ju kini,
ka me ju njohtė pėr shqyptarė;
trimi n'za, sikurse jini.
Prandaj, pra, n'e doni fisin,
mali, bregu edhe Malcija
prej njaj goje sod t'brohrisim:
Me gjuhė t'veten rrnoftė Shqypnia!

o zot sa qef e kom eshte shkrimtar i madh per zotin
eh sikur te ishte ber edhe ai chatist ...:D
Identifikuar

Buzeqesh gjithmon dhe kur buzeqeshja jote eshte e trisht se ska me te trisht se vet trishtimi qe sbuzeqesh kurr...
neril
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 4870


Proud to be me!!!!!

Respekt: +4

Profili
« Pergjigju #12 : 27/10/07, 09:09 »
0

Vepra e Gjergj Fishtės e Rizbuluar
 

Lahuta e malcis e Gjergj Fishtės, e pėrbėrė nga 15612 vargje, tė organizuara nė tridhjetė njėsi tė veēanta, tė cilat autori i quan kangė, pėrshkohet tejembanė nga rima si element i qartė dhe i theksueshėm i strukurės artistike tė saj. Vėshtrimi i funksionit tė rimės ndaras nga ritmi, nga intonacioni dhe nga eufonia e vargut, sikundėr veprohet kėsaj radhe nė kėtė kumtesė, mund tė bėhet vetėm kushtimisht, sepse kėto elemente tė strukturės artistike tė tekstit poetik janė gjithnjė tė mpleksura, duke futur nė trupin e njėsisė ritmike vazhdimisht skemat e ndryshme tė pėrsėritshmėrive, kundėrshtitė dhe plotėsimet e tyre, tė cilat janė fijet e semantikės poetike dhe tė pėrjetimit estetik tė tekstit. Nė veprėn Lahuta e malcis, rima ėshtė njė element mė fort i identifikueshėm dhe mė veprues nė konstruksionin artistik dhe semantik tė saj, prandaj, kujtojmė se funksioni i saj mund tė bėhet objekt analize dhe vlerėsimi, pa cėnuar integritetin e elementeve tė tjerė artistikė.


Aplikimi i rimės nė kėtė vepėr poetike kaq voluminoze, e ka tė deshifrueshėm fillim e mbarim synimin e autorit qė ta bėjė sa mė funksional monumentalitetin artistik tė kryeveprės sė vet. Monumentalitetit tė Lahutės sė malcis nė planin e tematikės, nė planin e ideve, nė planin e ndėrtimit dhe tė funksionimit estetik, i pėrgjigjet edhe pėrfundimi kumbues i vargut dhe koncentrimi jashtėzakonisht i madh i kuptimeve poetike nė vargjet e rimuara.


Ndoshta nuk duhet pėrkujtuar se rima pėrveē funksionit tingullor, ka funksion semantik, i cili ėshtė edhe funksioni parėsor i saj, sepse sikundėr na e pohon Lotman, nė artin, i cili e pėrdor gjuhėn si material, ėshtė e pamundur tė ndahet tingulli nga kuptimi*. Po ky autor thotė se tingullimi muzikal i rimės ėshtė prodhim jo vetėm i fonetikės por edhe i semantikės sė fjalės, punė qė shihet qartė nė rastet e rimave homonimike dhe tė rimave tautologjike, ku kėto tė dytat karakterizohen edhe nga varfėria tingullore nė krahasim me tė parat.

 
Gjergj Fishta e krijoi Lahutėn e malcis me aspiratėn krijuese qė t'u dhuronte bashkėkombasve tė tij njė vepėr qė do tė ishte burim i pashterrshėm i atdhedashurisė dhe i mbrojtjes sė identitetit kombėtar, tė integritetit kulturor e moral dhe tė lirisė kombėtare si shkalla supreme e realizimit tė jetės sė kombit.


Pėrderisa nė planin qytetar e njerėzor ai u udhėhoq nga dashuria e madhe pėr atdheun, pėr gjuhėn dhe pėr kombin, nė planin krijues ai u udhėhoq nga frymėzimi i fuqishėm, ēka shqiptohet qartė nė vargjet:


" se pa ty, besa, moj Zanė,/vėshtirė se' i fjalė un mujė m'e thanė"* .


E frymėzuar nga provinienca e zanws sw malit, vepra s'ka si tė mos e synojė plotninė dhe pėrsosmėrinė. Shqiptimi sa mė i fortė i ideve atdhetare dhe modelimi sa mė i bukur artistik i tyre, janė dy koordinatat ku shpaloset dhe ku rrezaton aspirata krijuese e Fishtės, e shqiptuar pėrjetėsisht nė veprėn Lahuta e malcis.


Funksioni i rimės si element i strukturės tėrėsore artistike, nė kėtė kontekst, fiton legjitimitetin konceptual dhe estetik. Rima nė veprėn Lahuta e malcis ėshtė pėrdorur nė kombinime tė ndryshme dhe kjo ėshtė bėrė pėr tė rritur larminė tingullore e semantike dhe pėr tė evituar rrezikun e automatizmit. Nga vėshtrimi tėrėsor i kombinimeve tė saj, shihet se dominon rima e puthur. Ky kombinim aplikohet nė vargjet ku zhvillohet naracioni poetik, pra, ku spikat mė shumė paraqitja e aksioneve, e veprimeve tė heronjve tė veprės. Rima e puthur jep mundėsi mė tė madhe tė zhvillohet ligjėrimi poetik pa ndėrhyrje dhe pa komente, tė cilat vėrehen mė shumė aty ku aplikohet rima e alternuar. Nė aplikimin e rimės sė puthur, vėrehen afri tė vargut tė Lahutės sė malcis me modelin e kėngės popullore historike, e cila kryesisht ėshtė e krijuar nė tetėrrokėsh dhe kryesisht nė rima tė puthura. Vetė lėnda qė trajtohet nė veprėn Lahuta e malcis, (e marrė nga historia e re shqiptare pėr tė cilėn janė krijuar njė numėr i madh kėngėsh popullore historike) dhe synimi i autorit qė vepra e tij tė komunikojė e tė ndikojė nė sa mė shumė recepientė (lexues e dėgjues), e ka kėrkuar aplikimin e rimės sė puthur nė pjesėn mė tė madhe tė veprės. Edhe fillimi i saj ėshtė nė kėtė skemė:


Ndihmo, Zot, si m' ke ndihmue!
Pesėqind vjet kishin kalue
ēėse tė buk' rėn ketė Shqipni
Turku e mbate nė robni*


Fishta bėn ndėrrime tė shpeshta tė rimave femėrore e mashkullore nė rastet e rimave tė puthura dhe ka njė arsenal jashtėzakonisht tė pasur leksikor qė parakalon nė pozicion fundor tė vargjeve. Duke qenė bazamenti tematik i veprės gjakimi i lirisė kombėtare dhe flijimi pėr pavarėsinė e atdheut nė luftėra me armiqtė, ėshtė e qartė se shqiptohet pėrplasja e ashpėr ndėrmjet idealit tė lirisė (flijimit pėr tė) dhe realitetit tė ashpėr jetėsor e historik. Kėtė vijė tė pėrgjithshme e shquan edhe rima. Fjalėt e gjendura nė pozicion rime, kur janė tė tilla qė si fenomene gjuhėsore nuk kanė lidhje ndėrmjet tyre, pra, semantikisht janė divergjente, ato nė varg krijojnė rreze mė tė madhe semantike, sepse shpalosin hapėsira tė reja, herė jashtėtekstore, herė tekstore, po gjithnjė me mundėsi mė tė mėdha tė pėrjetimit estetik. Ja njė shembull:


un Shqiptar ata janė Shkje:
ne na danė nji gjak e' i fe;
n'mėni t'sho'shoqit kemi le:
kemė ndėrmjet nji qiellė e'i dhe!...*



Emėrtimi i identiteve nacionale tė veēanta, mė tej evidencimi i dallimeve dhe konstatimi i papajtueshmnėrisė supreme, fiksohen edhe nė fjalėt qė rimohen:/Shkje; fe; le; dhe/, tė cilat si fenomene gjuhėsore janė divergjente por nė kėto vargje krijojnė njė tėrėsi tingullore e semantike jashtėzakonisht tė fuqishme.


Rimat si: vėllau/Shkjau, mizore/gratēore, Vranina/Cetina, Shqiptarit/Gospodarit, tagana/nana, rrfesė/kresė, rreziku/miku, Shqipni/Turki, t'zi/liri,etj, korelacionin semantik e krijojnė nė ballafaqim tė ndryshimeve kuptimore qė kanė nė sferėn e gjuhės konvencionale fjalėt qė rimohen. Mirėpo, ligjėrimi poetik qė synon pėrshkrimet sa mė tė detajuara, s'ka si tė evitojė edhe krijimin e rimave nga fjalė qė semantikisht janė mjaft konvergjente si bie fjala: vetimė/bubullimė, Kosovė/Gjakovė, nama/gjama, robni/zi, vorrue/pushue, shkretė/mbetė, Xhemjetit/Mbretit, etj. Njė balansim i kėtyre rrymimeve ėshtė tipar i dallueshėm nė tė gjithė Lahutėn e malcis.

 
Nė raste mė tė rralla rima e puthur shndėrrohet nė rimė-kolonė ,duke unifikuar ritmin dhe kuptimin poetik, ndonjėherė deri nė kufirin ku nxjerrė krye mundėsia e parashikimit tė zhvillimit tė rimės. Pėr shembull:


Hej, moj Zanė,ty t'kjosha true,
si s'po t'bjen ndėr mend pėr mue,
punė tė hershme me m'kumtue,
kangė e valle me m'fillue;
por mė rrin tue fluturue
mollė mė mollė e ftue nė ftue
me ato shoqe tue kėndue,
me ato shoqe tue vallzue,
tue vallzue, moj, tue lodrue*


Rima e alternuar aplikohet mė rrallė, por duke pasur parasysh vėllimin e Lahutės sė malcis, ajo kap njė numėr shumė tė madh vargjesh. Pėrveē nė funksion tė evitimit tė automatizmit, rima e alternuar ėshtė esencialisht nė funksion tė nuancimit tė ndjenjave, tė ideve dhe tė qėndrimit tė subjektit krijues. Ja njė shembull qė ėshtė krejt emblematik nė favor tė kėtij konstatimi:


Po a kujton, mori gabele,
se Shqiptarėt kanė dalun fare,
qi me ardhė Knjazi, me' i kalė zhele,
pėr t'sunduem mbi tokė shqiptare?*



Konflikti i shqiptarėve dhe i malazezve ėshtė pėrplasur edhe ndėrmjet zanave. Zana shqiptare e Vizitorit e mund Zanėn malazeze tė Durmitorit (kjo na kujton pėrplasjen ndėrmjet perėndive tė Olimpit gjatė luftės ndėrmjet akejve e trojanėve) dhe Fishta shqipton fjalėt e Zanės shqiptare nė atė konflikt me emocionet, me ironinė dhe me krenarinė e tij transparente.


Ia vlen tė pėrmendet kėtu se nė vėllimin Mrizi i zanave, rima e alternuar ka aplikim shumė mė tė gjerė si nė poezitė: Shqypnija, Gjuha shqype, Atdheut, 28 Nanduer 1913, Nji gjamė desprimit, Gurrave tė Jordanit (ku pėrdoret strofa safike), etj.,ēka edhe vėrteton afinitetin e autorit pėr kėtė skemė nė rastet e theksimit tė ndjenjave, ideve dhe qėndrimeve tė tij.


Nga vėshtrimi tėrėsor (megjithėse jo statistikor) i rimarit tė Lahutės sė malcis, shohim se nė pozicion tė fjalėve tė rimuara mė me shumicė janė fjalėt emra. Fishta ėshtė poet epik qė e shtrin ligjėrimin e vet nė gjerėsi dhe qė di tė theksojė emra heronjsh, toponime, dukuri, tė cilat duke u vėnė nė pozicion ku krijojnė korelacione me fjalė tė tjera, theksohen mė shumė dhe bėhen qendra tė theksimit tė ideve e tė kuptimeve poetike. Theksimi i emrave tė heronjve dhe veprimeve tė tyre me ndikesė nė fatet njerėzore po edhe tė natyrės, i jep kumbim dhe dramacitet vargut poetik. Pėr shembull:


pse me gjasė, ke dridhet suka,
asht tue ardhė tash Oso Kuka.*



Rimari i Lahutės sė malcis ėshtė jashtėzakonisht i pasur dhe e shpalos individualitetin dhe origjinalitetin e veprės dhe tė autorit. Ka ēifte fjalėsh qė pėrsėriten nė pozicionime rimash nga disa herė dhe nė kontekste tė ndryshme, duke na dhėnė dorė tė hetojmė veēantinė e gjuhės poetike tė Fishtės nė nivelin leksikor dhe figurativ. Fjalėt dhe sintagmat si:zhari, vigma, ēeta-ēeta, rrfe mizore, lekėt, re mizore, t'bardhėn Fe, zogu i shkinės, si kokrrat n'shegė, etj., marrin funksionin e poetizmave, pra, tė gjuhės poetike qė e legjitimon ligjėrimin poetik fishtian.


Sa i pėrket rimės dhe funksionit tė saj tė paramenduar e tė realizuar tek Lahuta e malcis, do tė ishte me interes tė madh krahasimi i varianteve qė ka krijuar autori, sepse aty do tė shiheshin qortimet dhe motivet qė i kanė nxitur ato, ku pa dyshim do tė jetė marrė gjithmonė nė konsideratė, krahas ritmit dhe skemės metrike, rima si element i konstruksionit artistik tė veprės.


Tė pėrkujtojmė kėtu se nė disa fragmente tė njėsive tė ndryshme tė Lahutės sė malcis, Fishta e eliminon krejtėsisht rimėn, duke iu afruar nė ato raste mė shumė intonacionit dhe ritmit tė kėngėve tona kreshnike, pėr tė cilat Gjergj Zheji me tė drejtė ka konstatuar se janė nė arealin e vargėzimit tonik. Nė ato fragmente (letra e carit tė Rusisė knjaz Nikollės, kėnga e Kaēel Dodės, letra e krerėve shqiptarė tė shtatė krajlave dhe mbretit tė Stambollės, dyluftimi i Prelės me Vasilin,) vijnė e dalin nė plan tė parė intonacioni dhe ritmi, duke afirmuar ashtu rrezatime edhe mė tė mėdha estetike tė veprės. Rikthimi i rimės pastaj, kombinimet e ndryshme tė saj, pasuria leksikore e fjalėve tė rimuara, tingullimi dhe rrezatimi semantik qė prodhojnė, ia krijojnė rimės nė kėtė vepėr statusin e kodit rregullues tė vargut dhe tė njėrit nga elementėt fundamentalė tė strukturės artistike.


Shkruan : Profesor Dr. Milazim Krasniqi

 
Identifikuar

...........xXx............
..--..--..
Gjysem BalkanWebs
***
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Postime: 2361

**************************************************

Respekt: 0

Profili
« Pergjigju #13 : 05/12/08, 17:05 »
0

C U B A T
Ndihmņ, Zot, si m'kč ndihmue!
Pesėqind vjet kishin kalue
Ēėse tė buk'rėn ketė Shqipni
Turku e mbate nė robnģ,
krejt tu' e lą t'mjerėn nė gjak, (5)

frymėn tue ia xanun njak,
e as tu' e lanė, jo, dritė me pą:
kurr tė keqen pa ia dą:
rrihe e mos e lčn me kją:
me iu dhimbtė, po, minit n' murė, (10)

me iu dhimbtė gjarpnit nėn gurė!
Veē si 'i dčm, vu n'lavėr spari,
qi, ka' e vret zgjedha e kulari
kah nuk bąn m'e thekė strumb'llari,
s'ndigjon me tėrhjekun m'pluer: (15)

e tue dhanė kryq e tėrthuer,
tu' i dhanė bulkut shum mėrzģ,
me u vu s' ryset pėr hullģ
e as me shoq ai pendė me shkue:
kėshtu Shqiptarėt, tė cilt mėsue (20)

s'din' me ndejė rob nėn zgjedhė t'huej,
pagė e t'dheta me i lą kujė:
por tė lirė me shkue ata motin,
veē mbi vedi tue njohtė Zotin,
e as kurrkujė n' kėto troje t' veta (25)

mos me i bą kurr tungjatjeta,
n'braz me Turk kurr nuk kanė rą
e as kurr pushkėn s' ia kanė dą;
por t'janė grģ me tč e t'janė vrą,
si me kenė tu' u vrą me Shkją (30)

E prandej si pat fillue
Turkut Ora m' iu ligėshtue,
e nisė pat m' iu thy' atij hovi,
m' qafė pėrditė tu' i mbetė Moskovi:
e ato fiset e Ballkanit, (35)

zunė me i dalė dore Sulltanit,
nisė Shqiptarėt kanė me u mendue,
si Shqipninė me e skapullue
zgjedhet t' Turkut : qi si motit
n' ato kohėt e Gjergj Kastriotit, (40)

krejtė e lirė kjo t'ishte, e askujė
n'daē t'jetė Krajl a Mbret i huej,
me i bą kurr mą tungjatjeta,
kurr me i lą mą pagė e t'dheta:
edhe Flamuri i Shqipnisė, (45)

si fletė Engj'lli t'Perėndisė,
si ajo flaka e rr'fesė zhgjetare,
me u suvalė prap n'tokė shqiptare.
Kur qe ai Knjazi i Malit t'Zi,
Knjaz Nikolla, 'i gėrxhelģ: (50)

gėrxhelģ, por belaēģ:
na dyndė top, na dyndė ushtrģ
edhe del e bjen n'Shqipnģ,
pėr me shtrue kėto bjeshkė e vėrrģ,
shka merr Drinin pėr s'tė gjatit (55)

der' n' Kalą tė Rozafatit,
ku ai me ngulė do' "trobojnicėn",
do' m' ia vu Shkodrės "kapicėn":
me bą Shkodrėn Karadak,
mbasi 'i herė ta kisht' lą n'gjak! (60)

Ka ndejė Turku e kėqyrė haru,
pika-pika lotėt tu'i shkue,
kah s'ka Shkjaut si me i qindrue;
se Moskovi e ka rrethue:
ka Stambollėn muhasere! (65)

Bąjnė shtatė Krajlat muzhavere
Shoq me shoq, tue shartue zģ
-si ata e zeza m'i pastė mb'lue!-
pėr tė buk'rėn kėtė Shqipnģ,
si m'ia lėshue n'dorė Malit t'Zģ. (70)

M'kambė Shqiptarėt atėherė t'janė ēue.
Sa mirė n'armė na janė shtėrngue!
T'fortė kanė lidhė nji besė tė Zotit,
si tė Parėt ua lidhshin motit
n'ato kohė t'Gjergj Kastriotit: (75)

me 'i kambė mbathė e tjetrėn zbathė,
gjanė e gjallė pa grazhd mbyllė n'vathė,
diku ngranė, diku pa ngranė,
harrue grue, motėr e nanė,
sy'n agzot, zemrėn barot, (80)

e si ai plajmi me furģ,
t'kanė rrą ndesh Malit tė Zģ,
pėr t'gjatė t'Cemit n'atė kufģ,
ku edhe trimat t'janė pėrlą:
t'janė pėrlą Shqiptarė e Shkją, (85)

ballė pėr ballė ata tu'u vrą,
fyt-a-fyt, ofshč! tu' u prč:
tue mbetė shakull pėrmbi dhč,
mish pėr shpez e kaēubeta,
gjithku kje ajo pika e djalit, (90)

gjithku kjenė sokola malit,
pa kją m'ta as nanat e shkreta.
Veē se, po, me parzme t'veta
Aty Shkjaut sulmin kanė thye.
Mbasi Shkjaut sulmin kanė thye, (95)

bąjnė kuvend Shqiptarėt n'mjet vetit
e 'i fjalė t'madhe ēuekan Mbretit:
se jo veē qi Knjaz Nikollės
nuk i lajnė kurr pagė e t'dheta,
porsč as Mbretit tė Stambollės (100)

s'duen me i bą mą tungjatjeta,
e se dore duen me i dalė:
se Shqipninė nuk po e kisht' falė
Perėndia pėr ēerkez,
Turq, manovė, likurazez; (105)

por pėr do sokola mali,
qi "Shqiptarė" bota po i quete,
pėr ta gėzue kėta djalė mbas djali,
der' qi jeta mos t'u shuete.
Turku fjalėn e ka ndģ': (110)

se ē'asht mbushė ai me mėnģ!
Se edhe lėshue ē'ka mbi Shqipnģ,
gjallė Shqiptarėt ai me i pėrpģ!
Por Shqiptari gjallė s'pėrpihej,
e as me u shkelė, besą, s'po lihej, (115)

kur po i mbushej mendja e vet,
pėr Shqipnģ me bą gajret,
n' dashtė ta mėsyjnė Krajl edhe Mbret.
Edhe kėshtu t'janė kapėrthye
grykė pėr grykė Turq e Shqiptarė, (120)

pa dhimbė krenash tue u thye
si me thye kunguj npėr arė.
T'iu dha zjarm atėherė Ballkanit,
Shkjau: kah drote se Shqipnia
Nji herė shkėputė dore s' Sulltanit, (125)

mą s'do t'bite n'kthetra t'tija,
si atij hangėr ia kisht' palla:
merr e mėsynė m'Turk fulikare,
e si derrat me ēakalla
t'janė mbėrthye, t'janė kapėrthye: (130)

haju, ngaju, ēaju, vraju,
m' pushkė e m'top gjueju batare,
gjaku rrėmbč npėr rrahe e qare,
e npėr fusha e npėr gajusha,
der'qi s'mbramit, n'p'r' atė zhumhłr, (135)

zgjedhė s' Turkut pėshtoi Shqipnia
e duel m'veti si dikłr:
si premtue kisht'Perėndija;
por si dashtė, besą, lum vėllau,
s'do t'kisht' pasė as Turku, as Shkjau. (140)

Se s'ka dashtė Turku lirģ,
ma merr mendja; veē un s'dij
Knjaz Nikollės kah gjith kjo zemėr
ardhė i paska, qi nėn themėr
rob Shqiptarėt po don me i shtrue, (145)

edhe atė tokė ai me pushtue,
pėr tė cilėn vetoi motit
shpata rr'fč e 'i Gjergj Kastriotit?
E qi s'paska dert aspak,
se Shqipnģ dhe Karadak (150)

krejt me atė punė po i ląte n'gjak?
Zemra i ardhka prej Moskovit!
N'Petrograd Cari i Moskovit
Nji bč t'madhe po e kisht' bą:
m' e ndie plak e kalamą: (155)

se ai natė t'madhe s'do t'kremtote,
se ai kumbarė as krushk s'do t'shkote:
gostė as darsėm nuk do t'ngrifte,
s'do t'u late as s'do t'u krifte,
as s'do t'dilte n'log t'kuvendit, (160)

pėr pa i hi Stambollės pėrmbrendit,
pėr pa kėcye mbi post tė Mbretit,
me u bą zot i tokės e i detit;
edhe Europės tregun m'ia prč,
mos m'e lanė me shitė, me blč, (165)

mos m'e lanė me ēilė kund punė;
por me bą qi ajo pėrdhunė,
pėr me ēue 'i grimė bukė te shpija,
rob tė ngelte n'kthetrat t'tija,
n'ato kthetra me gjak zhye, (170)

mėsue gjithmonė n'gją t'huej me gėrrye!
Por, pse ishte 'i skile e vjetėr,
si pėr fjalė ashtu pėr letėr,
mos m'iu gjetė kund nji shoq tjetėr,
ai po e dite mirė e hollė, (175)

se isht' do punė me hi n'Stambollė:
se isht'do punė Turkun me e thye,
pa sharrue vetė mbrendė me krye.
Prandej xčn ai me trillue,
m'shpinė Shkjeninė Turkut m'ia lėshue: (180)

m'ia lėshue m' shpinė Shkjetė e Ballkanit,
qi me i qitė kėta punė Sulltanit;
me i qitė punė kėta 'i herė mą para
me trazime e punė t'pambara,
e mandej vetė prej Rusiet, (185)

si harusha prej pusiet,
me i rą Turkut fulikare,
m'zhbģ n'vend, m' e qitun fare;
pėr pa bą me mend pleqnģ,
se me atė punė botėn unjģ (190)

mujte ndoshta, m' e pėshtjellė n'zģ
Kur ketė punė e ka pleqnue,
ka marrė trimi e n'odė ka shkue,
ka ndejė n'tryezė e asht vu me shkrue,
me u shkrue miqve kah Serbia, (195)

kah Zagrebi e kah Sofia
me lidhė besėn shkaf asht Shkją,
mbi Budin, m'ēanak-kalą,
edhe tok kėta ndėrmjet vetit
mos m'ia dą tė keqen Mbretit; (200)


por m'e nxitė, por m'e mėrzitė,
m'iu vardisė si 'i ditė pėr ditė,
herė pėr shtek, herė pėr kufģ,
tash me peng tash me pleqnģ,
por gjithmonė, po, pa kanu, (205)

veē si t'mujnė n'teposhtė m'e vu.
Mbasandej, ky zogu i Shkinės,
merr e i shkruen Knjazit t'Cetinės,
merr e 'i letėr, ia angllatisė,
me dredhģ tue ia qindisė: (210)

Ti, qi jč qaj Knjaz Nikolla,
falmėshėndet Cari i Rusisė,
se zą t'madh pėr ty kam ndie
qi jč trim e gėrxhelģ,
qi jč burrė e kuvendtąr, (215)

me ta drashtė hijen anmiku,
por, me gjasė, kjo fjalė s'isht' gją;
pse qe ti m'atė rrasė Cetine
mė kč ndejė me 'i gjysmė opinge,
e jč bą, po, gazi i dheut, (220)

tue mėrzitė miq e kumbarė,
veē e pėr bukė thatė nė gojė.
Mje sa Turku, pėrbri tejet,
dredhun ēallmėn m'vetull t'synit,
derdhė shallvarėt ai pala-pala, (225)

rrin e ban kokrrėn e pallės,
e as m'e pą ti s'mund ta shofish
pėrmbas kodrės sė pilafit
Po a thue, t'la ty kamba e dora,
ase ngjitė jč ndoshta n'rrogė, (230)

jo se hi kč bulk n' e huejėn,
qi s'po ndihesh kund pėr s'gjalli?
Mo', bre burrė, se nuk ka hije
Urtė me ndejė Cubi i Cetinės,
edhe n'shpģ me e shkuem ai motin, (235)

tue u ndeshė npėr furka t'gravet!..
Po a s'ta mbushė synin Shqipnia,
me ato male tė madhnueshme,
me ato fusha tė blerueshme,
qi kurrkund s'jč kah orvate, (240)

me ia shkye 'i skundillė pėr veti?..
M' tč, krah-thatė, e mos rri fjetun!
Pse pa luejtė ti kambė e dorė,
s't' ndihmon Zot as i Shėn Nikollė:
Por ti luej, nafaka luej, (245)

ka pasė thanė ai burri i huej;
sa pėr bukė e pėr fyshekė,
piqu n'mue, se t'i qes vetė;
edhe kėsulėn včne n'sy,
se tė nget Mbreti i Stambollės: (250)

nuk ta lą me t'prekė me pupėl -
Letrėn kėshtu Cari e ka shkrue,
edhe mirė e ka palue,
e e ka mbyllė me dyllė tė zi;
ia ka dhanė kasnecit t'rģ, (255)

me ia ēue Knjazit n'Mal t'Zģ.
Letrėn n'gjģ ka qitė kasneci,
ka thekė kambėt ai sa mund heci:
ka lanė mbrapa fushė e zalle
kapėrcye ka bjeshkė e male, (260)

edhe dalė ka lum e shč:
ka shtegtue pėr ujė e dhč,
der'qi'i ditė, tue marrun dielli,
nė Cetinė ka behė ai filli:
shtjerrė opangat, grisun setrėn; (265)

Knjazit n'dorė ku ka dhanė letrėn,
me dyllė Cari si e kisht' mbshilė.
Ka marrė Knjazi edh' e ka ēilė,
e ka ēilė edh' e ka kėndue,
tri herė rresht ai e ka kėndue, (220)

tri dit rresht edh' e ąsht mendue;
mbasandej ai fjalė ka ēue
njatij Vulo Radoviēit,
kėrkserdarit t'Vasoviēit,
qi me dalė me rą n'Cetinė, (225)

pa kėqyrė shteg, pa kėqyrun stinė:
me flut'rue si gjeraqinė,
pėr me u pjekė me "Gospodarin".
Njeky Vuloja Serdari
Kisht' pasė kenė nji trim i ēartun: (280)

m'e pasė randė toka m'e bartun.
Pa tč prč kund s'ishte marrė,
pa fjalė t'tij ngarkue s'ishte marrė,
pague s'ishte varrė as gjak,
s'kishte vu nuse duvak, (285)

as s'isht' dą gjyqė a pleqnģ.
Pse edhe Turku i Malit t'Zģ
po e kisht' pasė shqipe mbi kry',
mos m'e lanė me pą me sy.
-Se edhe 'i punė, ky zogu i Shkinės, (290)

po e kisht' bą m'atė udhė t'Cetinės.
Paska marrė e shi nė rrugė
Pėr tėrthuer shtrika nji stugė,
edhe i ēueka fjalė tėrthores,
qi shka ąsht Turk i Cernagores, (295)

mos me mujtė m'e shkapėrcye,
pėr pa lą 'i dukat pėr krye -
Bre! kish' kenė edhe 'i farė burri,
larg e larg me i dajtun turri.
Fėtyra e tij porsi duhia, (300)

syni i tij, tanė zjarm e shkėndia;
vet'llat trashė ngčrthye kuląr,
porsi lesh derrit bugąr;
vesh e m'vesh dega e mustakut,
si dy korba lidhė pėr lakut; (305)

edhe i mbrrijte kryet nė trą:
burrė i atillė me sy me u pą.
Veshė e mbathė e m'armė shtėrngue,
kishe thanė se ąsht lč drangue.
Se kėtč Knjazi fort e dote, (310)

fort e dote edhe e ndigjote;
pse edhe i urtė ai kishte ndodhė,
me ia prč mendja fort hollė.
Prandej Knjazi i ēueka fjalė
Nė Cetinė pėr ngut me dalė. (315)

Edhe Vulja bjen n'Cetinė,
pa kėqyrė shteg, pa kėqyrun stinė,
tue flut'rue si gjeraēinė.
N'atė Cetinė kur Vulja zbriti,
atč Knjazi mirė e priti, (320)

mirė e priti e n'odė e qiti,
i qiti duhan e kafe,
edhe nisi kėshtu t'bajė llafe: -
Ku jč, Vulo, eh kopilane!
Se ti ujk, po, né na u banč, (325)

ke s'po duke kah Cetina,
ku kč miq e probatina,
qi s'tė ndėrrojnė me sy tė ballit?
Po, a kč mujtė? a kč farė hallit?
Si po t'shkon n'Vasoviq moti? (330)

Pėr jetė tande ! si do' Zoti,
merr e i thotė Vulo Serdari;
pse sivjet, lum "Gospodari",
nuk ka pasė toka valigė,
e ka ardhė nji kohė e ligė, (335)

sa nuk dij si ka m'iu bą,
pėr me pėshtue do rob e gją,
pse edhe buka asht tue na ląnė.
Hajt, eh qč'! Knjazi i ka thanė.
Se s'po gjenė cubi me ngranė. (340)

Se s'po gjenė skyfteri mish.
Se ti e nxjerrė korėn dy fish!.
Mjaft t'i biesh ndo'i vendit prč,
se po e ban me lopė e qč,
sa me mbajtė njerztė e kujrisė, (345)

jo se mą gjindėn e shpisė.
A din shka, Vulo Serdari,
ndiej shka t'thotė ty "Gospodari":
pėshtilli bashkė nja disa cuba:
t' idhtė si gjarpni ndėr kaēuba, (350)

t'lehtė e t'shpejtė si gjeraēina:
edhe lėshoj ti kah Vranina,
pėr me vrą ata e pėr me prč,
pėr me djegun gur e dhč,
mbrendė tue vjedhė e tue plaēkitė, (355)

tue grabitė e tue robitė,
n'daē me natė e n'daē me ditė;
se un prandej tė kam ēue fjalė,
der' n'Cetinė nji herė me dalė,
pse dishka mue tash m'ka kėcye, (360)

prap me Turk me u kapėrthye:
prap me Turk, po, na me u vrą.
Pse edhe as hije, thom, nuk ką,
urtė ma ndejun Turk e Shkją.
E kėshtu, tue ligjėrue, (365)

krye mė krye tue bisedue,
hollė e gjatė e ka qortue,
si me u sjellė e si me u mprue,
pėr m'e lą Vraninėn n'gjak.
E si vesht janė marrė me fjalė, (370)

Knjazi n'bukė atč e ka ndalė,
edhe falė i ka do pare;
e i ka falė nji "xheverdare",
krejt n'argjand kondakun ngrģ,
mos m'e gjetė shoqja n'Mal t'Zi: (375)

m'e drashtė vjerrun nė sėrgjģ,
jo mą n'krah tė nji luftarit,
jo mą n'krah t'Vulo Serdarit,
qi isht' me brč hekur me dhambė!
Atėherė Vulja ąsht ēue nė kambė: (380)

ka bą Knjazit "tungjatjeta",
edh' ąsht nisė malit pėrpjeta,
udhės me mend ai tue pėrblue,
si Vraninėn me shkretnue,
Knjazi ashtu si e kisht' qortue. (385)
Identifikuar
..--..--..
Gjysem BalkanWebs
***
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Postime: 2361

**************************************************

Respekt: 0

Profili
« Pergjigju #14 : 05/12/08, 17:05 »
0

Dėshmorėve

O ata t'lumtė, qi dhanė jetėn,
o ata t'lumtė, qi shkrinė vehten,
qi pėr Mbret e vend tė Parėve,
qi pėr erz e nderė t'Shqiptarėve
derdhėn gjakun tue luftue,
porsi t'Parėt u pa'n punue!
Lehtė u kjoftė mbi vorr ledina,
but u kjofshin moti e stina,
ak'lli, bora e serotina:
e der' t' kėndojė n'mal ndo' i Zanė,
e der' t' ketė n' detė ujė e ranė,
der' sa t'shndėrisin diellė e hanė,
ata kurr mos u harrojshin,
n'kangė e n'valle por u kėndojshin.
E njaj gjak, qi kanė dikue,
ban, o Zot, qi t'jesė tue velue
pėr m'ia xe zemrėn Shqiptarit,
pėr kah vendi e gjuha e t'Parit!




Ēohi tė Dekun

E n'kjoftė se lypet prej s'hyjnueshmes Mni,
Qi flije t'bahet ndo'i shqyptar m'therore,
Qe, mue tek m'kini, merrni e m'bani fli
Pėr shqyptari, me shue ēdo mni mizore. -
Oh! edhe pa mue Shqypnija kjoftė e rroftė,
E nami i sajė pėrjetė u trashigoftė!
Po: rrnoftė Shqypnija! E porsi krypa n'Dri
E porsi krandja e that n'nji flakada,
U shoftė me arė, me farė me mal e vrri
Kushdo shqyptar, qi s'brohoritė me za,
Kushdo shqyptar, qi s'brohoritė me uzdajė:
Oh! Rrnoftė Shqypnija! Rrnoftė Flamuri i sajė!



Fragment i Zgjedhur

N'mos i paēa mendt mbi hatull,
Mali i Zi e ka i vorr n'shpatull.
Venu shej ti fjalve t'mija,
Pse do t'vijė po lum zotnija,
Koha n't'cilėn Shqyptarija,
Zojė n'vetvehte ka me dalė,
Por m'fal faj'n ti pėr kėtė fjalė:
Mal i Zi ma s'ka me pasė,
Serbi vėlla do ta humbasė,
Pa kqyre t'drejtė paa kryre arsye,
Serbin shqype ke mbi krye.
Ka me t'lanė ky i ditė pa sy,
Thellė n'rrashte, po t'ue t'i gėrrye,
Se kshtu ecte nė shekull lodra,
Ulu maje e ēohu kodra...



Kėnga e Dymbėdhjetė (Marash Uēi)

Amanet un'jam t'u lanė
Me ruejtė gjanė, me kqyrun sta'n,
Armėt e mbushme mos me i dhanė,
Me shokė tuej kurr mos m'u xanė,
Mos m'u xanė, as mos m'u nga
Pse n'ditė t'gushtė kėta u gjinden vlla
Si me pushkė ashtu me uha.
T'huejn me fjalė mos ta poshtroni;
Bukėn para, por t'ia shtroni
N'Shqiptari si a kenė zakoni:
Me i besue, mos i besoni!
Edhe n'mend kinje nji fjalė:
Zemrės s'frytė me i lanun dalė;
Fjalėt pėr pajė kurr mos me i dalė,
Ujit turbull mos me i ra,
Mos me dalun n'va t'pa va;
Me iu ruejtun shakės turbueme,
Me iu ruejtė, po, grues sė lshueme;
Vendin tuaj m'e dashtė pėrore,
Me ruejtė besė, mos me ēartė ndore.




Shqipnia e Lirė

Do t'valvitet m'Kaēanik
M'Kaēanik, po, do t'valvitet
Kuq e zi Flamuri i shqyptarėvet,
Pėrse toka, shqyp ku flitet,
Ajo vetė asht, qi prej t'Parvet
Trashigim na e kemi pasė:
Mbrendė i huej, jo, ma s'do t'shklasė,
Posė atėherė, kur vjen pėr mik.
Jo, po: na sod ktu sundojm;
Ktu s'hecė fjala e tjetėr kuej;
Gjall Lirin' na nuk e lshojm,
S'njohim mbret as krajl tė huej.
Zoti n'qiell e na mbi tokė:
Me gjithkėnd vllazėn e shokė,
Por se i cilli m'cak tė vet.
Prande i huej, n'andėrr m'e pa
Se vjen kurr e shklet ndėr ne,
Drue se keq kishte me i ra;
Pse shqyptarėt kanė ba nji bč
Bč tė madhe ata kanė ba:
Pėr Shqypni nė luftė me rra,
Me rra n'luftė me krajl e mbret,
E kur bjen nė luftė shqyptari
Lidhė me besė ai ndėrmjet veti,
E din hasmi se aty pari
Shungullon toka e gjimon deti:
Se bijn krenat fushės s'mejdanit.



Burrnija

Qitė dhambėt pėrjashta, por si lata t'prehta
Zgavėrr kėrrēikėt e plasarit shtanguem,
Kosėn pėshtetun pėrmbi kocka t'ngrehta
T'cepit t'shpulpuem,
Atje n'moje t'mjerueme t'rruzullit,
Zymtė e me i hije t'trishtueme, t'pėrmnershme
Lshue krahėve' i havėr t'zezė, si re thellimit,
Rrin Deka e tmerrshme.
Prej avisit t'humnerėve t'zgavrueme
Kthellėt nė rrashtė tė thatė, plot mizori,
Tė hapėt tėrthoren e natyrės s'krijueme
Kundron nė mni,
E idhtė asa' i kėrcėnohet. Nji t'pėrqethėt
Acar, at botė, natyrės i shkon, n'pėr tejza,
Amull tė cilėt mbrendė ia ngurron tė njethėt
E jetės ndėr fejza.
Me u zbe nisė rrezja shi n'krue t'vet shkėlqyeshėm
Bres dryshku njeshet, n'atė shauret mbi rrota
Sė moknes s'rrokullis e boshtit rryeshėm
I vjen rreth bota.
Felgruemun njerzit nėn tjara struken;
Pėr nėn kunora pshtimin ato lypin!
Depėrtojnė retė e nalt kah qiella zhduken;
N'andrra t'dheut zdrypin.
Por kot. Mizore ajo kosė t'vet ka sjellė,
Shungllon thellimi pėr nėn kupė t'Empirit;
Gjarpėr rrufeja lvitet nėpėr qiell
E nėn kambė tė nierit.
Kthellė shpėrthe gjini i tokės. Tue bulurue
Gugson vullkani zhari, flakė e shkndija;
Tallaz m'tallaz nis deti me gjimue,
Ulėron stuhia.
E para dekės, atė herė, bijnė rob e mbreta;
Shkrehen mbretni, qytet kulm rroposen;
Shuhen krenija, po, dhe shkimet jeta
Ka' ajo sjell kosėn.
T'poshtrat me t'eprat vise pshtiellen n'vaj,
E mnert kah kosa cepit t'dekės tė shkulet;
Kah m'kėrdhokla londit kėrēiku i saj
Shekulli pėrlulet.
Vetėm s'pėrkulet para Dekės njai trimi,
N'zemėr t'cilit nuk randojnė punė t'liga,
E qė s'e ndalė ku atė ta lypė perlimi (detyra)
As paja as friga.
Pėr nėn mburojė t'ndėrgjegjes s'vet t'kullueme;
Atje n'kufi t'Atdheut ase n'truell
T'elterit shenjtė, pa u tutė, ai dekės s'shėmtueme
I rrin kundruell.
Pėrpara tijė shkon moti t'uj u endun:
Vjen fati i nierit tu u terrnue pa da;
Tash mreten n'burg, tash shkartha n'fron t'pėrmendun
Kanė pėr t'u pa.
Por, ngulė ai synin n'ideal t'naltueshėm,
Si' i kep, qi vala smundet n'det m'e e lkundun,
Sido qit t'dajė ndeshtrasha e dheut t'mjerueshėm,
Ngelė n'vend pa u tundun.
Jo po: as n'flakė t'armėve nuk veton ai sye,
As buzės humnerės nuk i dridhet themra:
Sheklli, po, mbarė me pasė pėr t'u shpėrthye
S'i ban lak zemra.
Rekton mbarė jeta pėr nėn fyell t'kėrēik'e
Tė dekės s'shėmtueme, s'pėrmnerėshme mizore:
Vetėm BURRNIJA - njė BURRNI ēelike
Asaj i rrshet dore.




Gomari i Babatasit (metamorfoza)

Ju rrugaca sallahana
vagabonda shakllabana
rricna t'ndyet, mikrobe tė kqi
qi tė mjerės moj Shqipni
kthelltė hi i keni nė mushkni
pa dhimbė gjakun tuj ia pi,
por der kur, bre batakēi!
Bre coftina, kalbe mbi dhč
der kur ju, tu tallė npėr ne,
do t'na qelbi fis e atdhč?
Ah! Bre ju..nuk dij shka u kjoftė,
se tash ma jemi tue u njoftė,
se kush jini e shka jini
se kah shkoni e se kah vini
plang e shpi se kah i kini
e sa pare u ban gjaku:
se pėr ju, po, duhet laku,
pėr me u vjerrė o kund m'do i shpat!
Deri dje, pa kmishė mbi shtat,
me 'i gjysmė setre t'pa astar,
lshuemum krahve kalavar
e me 'i komēė t'njtitme nėn grykė:
pantallonat me "gjyslykė"
kto edhe lidhun me nji spagė:
shtatit rreshke e ba saragė,
t'tanė gordec e berbalec
pa ndo 'i msim, pa ndonji dije,
me 'i fillore a nji iptadije,
erz e shpirt qitun nėn themėr:
turq a sllave a grek me zemėr,
falun barkut veē Shqipnisė,
si ajo marrja e t'gjith njerzisė...
tuj u shite ju pėr gjithė treg,
sod na mbahi "Skandėrbeg",
e ngėrdhucė, goditė, limue,
rrue, qethė, pipirique,
tash n'"smoking", tash nė "bon-jour"
ju, qi dje s'kishit as ushkuer
me lidhė brekėt me nder me thanė
m'sahan t'huej gjithmonė me ngranė,
rrugėn krejt na e keni zanė,
ke na shkoni pash e m'pash,
edhe besa me "gulash"
me "afishe" e me "sultjash",
me "kjumshtuer" e me "ashurč",
"kosha gjelash" si kubure,

"tarator", "pilaf me kos",
"mish me qepe" e "majdanos"
"shish qebap", "brizholla viēi",
"kunguj t'mbushum", "kuzuici",
"kabuni"- e "mualebi".
Barku sod ju rri ju kodėr,
kargatisė e bamun lodėr:
der sa ata burrat e dheut,
qi pėr jetė e nderė t'Atdheut
kane ra n'luftė si shqipe t'leta,
kanė shkri gja e shpija t'veta,
kanė tuj dekė rrugave unit,
me iu dhimbė gurit e drunit.
Pėrse, po, kta matrahulla,
kta shqiptarė, shqiptarė kah ksula,
n'vend qi ju me u vu n'konop,
a se brinjt m'jau zbru me shkop,
a, mos tjetėr, me u ngushtue
me xjerrė zhuri kund m'ndo 'i prrue
pėr me shtrue ndo 'i rrugė tė shtetit
a me dlirė ndo 'i skelė detit,
lavjerre buzėsh, harru si viēa
kqyrin m'ju si t'ishi ogiēa,
pėr me u pri udhės s'qytetnisė
e me i sjellė t'marėn Shqipnisė.
Ani kush, pra, me i pri kombit:
ju, do pyka bijtė prej llomit
qi "shqiptarė" vedit i thoni,
jo pse ju Shqipninė e doni,
jo pse ju ndo 'i send kuptoni
shka asht Atdheu e shka asht Liria,
shka asht Vllaznija a Parasija,
Pėrparimi e Qytetnia,
por veē pse ende der mė sot
nji tyran s'po e gjeni dot,
nėn kambė t'cillit ju me u shtrue,
se un ma tash ma jam regjė me jue,
e jau njof shpirtin der m'palc,
pleh i ndytė me u bartun n'shalc
e me u qitė jashta Shqipnije.




Gjuha Shqipe

Porsi kanga e zogut t'verės,
qi vallzon n'blerim tė prillit;
porsi i ambli flladi i erės,
qi lmon gjit e drandofillit;
porsi vala e bregut t'detit,
porsi gjāma e rrfčs zhgjetare,
porsi ushtima e nji tėrmetit,
ngjashtu ā' gjuha e jonė shqyptare.
Ah! po; ā' e ambėl fjala e sajė,
porsi gjumi m'nji kėrthi,
porsi drita plot uzdajė,
porsi gazi i pamashtri;
edhč ndihet tue kumbue;
porsi fleta e Kerubinit,
ka'i bien qiellvet tue flutrue
n't'zjarrtat valle t'amėshimit.
Pra, mallkue njai bir Shqyptari,
qi kėtė gjuhė tė Perėndis',
trashigim, qė na la i Pari,
trashigim s'ia len ai fmis;
edhe atij iu thaftė, po, goja,
qė pėrbuzė kėtė gjuhė hyjnore;
qi n'gjuhė t'huej, kur s'asht nevoja,
flet e t'veten e lčn mbas dore.
Nė gjuhė shqype nanat tona
qi prej djepit na kanė thānun,
se asht njė Zot, qi do ta dona;
njatė, qi jetėn na ka dhānun;
edhe shqyp na thanė se Zoti
pėr shqyptarė Shqypninė e fali,
se sa t'enden stina e moti,
do ta gzojn kta djalė mbas djali.
Shqyp na vete, po pik' mā para,
n'agim t'jetės kur kemi shkue,
tue ndjekė flutra nėpėr ara,
shqyp mā s'pari kemi kndue:
kemi kndue, po armėt besnike,
qi flakue kanė n'dorė t'shqyptarėvet,
kah kanė dekė kta pėr dhč tė't'Parvet.
Nė kėtė gjuhė edhe njai Leka,
qi'i rruzllim mbretnin s'i a, xūni,
nė kėtė gjuhė edhe Kastriota
u pat folė njatyne ushtrive,
qi sa t'drisė e diellit rrota,
kanė me kźnė ndera e trimnive.
Pra, shqyptarė ēdo fčs qi t'jini,
gegė e toskė, malci e qyteta,
gjuhėn t'uej kurr mos ta lini,
mos ta lini sa t'jetė jeta,
por pėr tź gjithmonė punoni;
pse, sa t'mbani gjuhėn t'uej,
fisi juej, vendi e zakoni
kanė me u mbajtė larg kambės s'huej,
Nper gjuhė shqype bota mbarė
ka me ju njohtė se ē'fis ju kini,
ka me ju njohtė pėr shqyptarė;
trimi n'za, sikurse jini.
Prandaj, pra, n'e doni fisin,
mali, bregu edhe Malcija
prej njaj goje sod t'brohrisim:
Me gjuhė t'veten rrnoftė Shqypnia!



Shqypnia

Edhč hāna do t' a dijė,
Edhč dielli do t' két pį,
Se pėr qark ksaj rrokullije,
Si Shqypnija 'i vend nuk kį !
Fusha t' gjāna e kodra t' blera,
Zijes s' mnershme larg kū āsht droja,
Me gaz t' vet ktū i veshė Prendvera,
Si t' Parrizit t' larmet shtroja.
Nėn nji qiellė pėrherė t' kullueme,
N' rreze e n' dritė pėrshkue unjķ,
Bjeshkė e male tė blerueme
Si vigāj shtiellen n' ajrķ.
Ke ato bjeshkė e ke ato male
Kroje t' kjarta e t' cemta gurra,
Tue rrėmbye npėr mriza hale,
Gurgullojn npėr rājė e curra.
Mbi ato male e bjeshkė kreshnike
Léjn mande' ata djelm si Zāna,
Armėt e t' cillvet, pėrherė besnike,
Janė pėrmendė ndėr fise t' tana.
Atje léjn, po Toskė e Gegė,
Si dż rreze n' flakė t' nji dielli:
Si dż rrfé, qi shkojn tue djegė,
Kśr shkrepė rźja nalt prej qielli.
Oh! Po, e din i prūjtė anmiku,
Se āsht rrfé zogu i Shqyptarit,
Rijtun gjakut kah ēeliku
N' dorė t' ktij shndritė pėr vend t' tė Parit.
Ato male tė madhnueshme,
Ato, po, kanė mūjtė me pį
Se sa forca e pafrigueshme
N' turr t' Shqyptarit pīt ka rį.
Dridhet toka e gjimon deti,
Ndezen malet flakė e shkndija,
Ka' i frigueshėm, si tėrmeti,
Atje rrmben kū e thrret Lirija.
Lume e shé para atij ngelin,
I a lshojn udhėn dete e male;
Mbretėnt fjalėn s' mund t' i a shkelin,
Turrin ferri s' mund t' i a ndalė.
Shkundu pluhnit, prį, Shqypnķ,
Ngrehe ballin si mbretneshė,
Pse me djelm, qi ngrofė ti n' gjķ,
Nuk mund t' quhesh, jo, robneshė.
Burrė Shqyptįr kushdo i thotė vetit,
Qi zanįt ka besė e fé,
Pėr Lirķ, pėr fron tė Mbretit
Me dhānė jetėn ka bā bé.
Sy pėr sy, po, kqyr anmikun;
Pėrse djemt, qi ti ke ushqyue,
S' i ka pį, jo, kush tue hikun:
Friga e dekės kurr s' i ka thye,
Kaq tė bukur, kaq tė hieshme
Perėndija t' fali i Amshueshėm,
Sį 'dhe deka āsht pėr tż e shieshme:
N' gjķ t' and vorri āsht i lakmueshėm.
Po, edhč hāna do t' a dijė,
Edhč dielli do t' két pį,
Se pėr qark ksaj rrokullije,
Si Shqypnija 'i vend nuk kį !
Rrnosh e kjosh, prį moj Shqypnķ,
Rrnosh e kjosh gjithmonė si vera,
E me dije e me Lirķ
Pėr jetė t' jetės tė rrnoftė tż ndera.




28 Nanduer 1913

Oj Zanė, t'kėndojm... t'vajtojm, deshta me thanė;
Pse sot ditė kangėt s'asht pėr mue e tye.
Po ē'gzim kjo ditė ne mundet me na dhanė,
Kur, qe; mbas nji motmoti q'iu pėlqye
Europės shqiptarin zot n'shpi t'vet me lanė
E kujt pose Hyut, n'kėtė jetė mos me i shėrbye,
Shqiptari i ndam' prap me vedvedi gjindet
E shk'asht ma zi, prej vedit edhe s'bindet...
............................................................................
Flamuri kombtar nuk ka ē'ka ban nder ne,
Po kje se dashtni nuk kem' pėr Atdhe!
E, drue dashtni pėr Atdhe nuk ka shqiptari;
Me gjasė, s'ēan krye shqiptari pėr komb t'vet,
As pėr at gjuhė tė ambėl qi i la i Pari,
As pse Shqipnia n'vedi u ba sot shtet;
Pse e shoh se veē atje ku xhixhllon ari
Pa frymė e tue dihatė vrap ai nget,
Si Krishtin shiti Juda Iskarjot,
Drue Adheu ndėr ne po shitet pėr njė zallotė...
A thue mos fola keq?... Po lypi t'falun,
Pėrse ktu vetė me fue nuk due kėrkėndin,
E pse asht mirė fjalėn n'zemėr t'fryt m'e ndalue,
Por ai, qi tė liruem me e pasė s'don vendin,
A prej sė tjerėve s'don me ia lshue rendin
A thue ai s'asht Judė? Po, kambė e krye Iskariota!,
E pra kso nipash ka edhe shum Kastriota...
E po pėr ata qi detyrė e nder harrue,
Qi marrė e turp kaherė flakėrues mbas shpinet,
M'visar t'Atdheut me t'huej shkojn tue tregue
Kush ndyet mbas Frankut rrejtė, kush mbas stėrlinet
Kush pse dinari tepėr i ash lakmue.
E Atdheun' prej t'huejsh me e qitun duen bashtinėt,
Thue edhe pėr ta ndokuj do t'i vijė ēuda,
Kur them se nuk janė tjetėr veēse Juda?...
Po, Juda janė e gjinde janė tradhtarė.
Mori
M'kamė kryekungujt prej si u vunė,
Duel padija n'krye tė vendit;
Njerzt e kėnuen u poshtnune,
Metėn t'urtit jashtė kuvendit.
Duel me faqe t'bardhė trathtari,
Shpirt e fis qi ka kuletėn;
U ndėshkue pa dhimė Shqyptari,
Qi pėr fis nep gjan e jetėn.
Shqynis zani atbotė i humi,
T'huejt mi qafė i a vunė themrėn,
E e mloj skami, terri e gjumi,
Djelmt e vet i a lnurėn zemrėn.
E Shqyptarėt jo veē s'e nisen
Pėr kto punė pėrjashta Momin.
Por ma fort, medje, e konisen.
Msue gjithmonė me ndėrue llomin...
E njikshtu, qitash, njaj i cilli
S'e la mrendė e detit vala,
S'e la ferri, toka e qilli,
N' Shqypni majet porsi njala.



Shqypnisė

T'falem, Shqypni, ti i shpirtit tem dishiri!
I lum njimend jam un n'gji tand tue rrnue,
Tue gzue t'pamt tand, tue t'hjekė atė ajr t'kullue
Si Leka i Madhi e Skandėrbegu i biri
Kje i Lumi vetė, qi mue m'dėrgo ksi hiri
Pėr nėn qiellė tande t'kthielltė un me u pėrftue.
Malet e hjedhta e t'blerta me shikjue,
Ku Shqypnija e Burrit s'dron se i qaset niri.
Ktu trima lejn gjithmonė, pse ti je nana
E armvet n'za, qi shndrisin duert e t'lumit,
Kah des pėr ty i rrebtė e trim si zana:
Eden n'Balkan ti je; ti prej t'Amshumit
Identifikuar
HANNIBAL
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 5795


Respekt: +11

Profili
« Pergjigju #15 : 15/03/09, 20:08 »
0

Atdheut (MRIZI I ZĀNAVET, 1924)

N’tż mendoj kśr agon drita,
Kśr bylbyli mallshem kndon,
N’tż mendoj kur soset dita,
Terri boten kśr e mblon.

Veē se tż tė shoh un n’anderr,
Veē se tż, ēuet, t’kam n’mendim;
Nder t’vėshtira ti m’jé qanderr,
Per tż i lehtė m’vjen ēdo ndeshkim.

Tjera brigje, fusha e zalle
Un kam pį, larg tue bā shtek,
E pergjova tjera valle,
N’tjera lule syu m’u rrek;

Por nji fushė mā e blerėt nuk shtrohet,
Por nji mal mā bukur s’rri,
Mā i kulluet nji lum s’dikohet,
Moj Shqypni, porsi i ké ti.

N’tż mā i bukur lulzon Prielli,
Janė mā t’kandshme stinė e mot;
N’tż bylbyli pa lé dielli
Kndon mā ambel t’Madhit Zot.

Pa tż lules s’m’i vjen era,
Pa tż pema fryt nuk m’bjen:
Mue pa tż nuk m’del prendvera,
Pa tż dielli nuk m’shelxen.

Dersį t’mundem me ligjrue
E sį gjįll me frymė un jam,
Kurr Shqypni, s’kam me t’harrue,
Edhe n’vorr me t’permendė kam.


—Gjergj Fishta

Identifikuar

\\\\\\\\"Ne kemi lindur nė kėtė botė pėr ta kuptuat esencėn e JETES dhe LIRINE tonė personale\\\\\\\\"
kondrapedal pa frena
Zoti pėr tė gjithė. Secili pėr vete.
Gjysem BalkanWebs
***
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 2520


Kaloi dhe kjo natė,tu bo gallatė

Respekt: -122

Profili
« Pergjigju #16 : 15/03/09, 23:11 »
0

Fishta ne vetvete eshte nje enciklopedi e gjalle. Jane te rralla rastet ku tek nje njeri te mblidhen te gjitha ato cilesi dhe talente ne shkalle superiore sic jane tek Fishta. Heshtja, politizimi, denigrimi qe ju be Fishtes per 50 vjet ka bere efektin qe brezi i ri apo brezi i Xhaxhait, te vlersoje si veper kombetare, letrare, EPOPENE e BALLIT KOMBETAR  te  Sh. Musarajt, apo Shqiponjat Fluturojne Lart e.t.j dhe ta quajne  Viganin e Veriut Bejtexhi. Keta njerez qe dje denonconin po te trumbetoje, te dinin, qe kishe vepren e Fishtes sot na flasin per Tolerance?!...
Une do te jape dy fakte se sa i rrezikshem ka qene Fishta per armiqt e Kombit vet;
Nder te paret qe dha alarmin kunder Gjergj Fishtes, ishte enciklopedia e madhe sovjetike qe krahas te tjerash e quajti armik te races sllave-dhe shkrimtar borgjez
Ne vitin 47 kur diskutohej krijimi i nje konfederate ballkanike, ne takimin midis Titos,Dimitrovit dhe Enverit, Tito i kerkoje Enverit se mardheniet midis nesh nuk mund te jene mardhenie miqsie perderisa ju, mbani ende nje poet shovinist si GJ,Fishta. Me te kthyer ne Tirane E.Hoxha akoma pa vene kemben ne Token e Fishtes,urdheroje te zhduket poeti shoven Gj.Fishta. (Sipas arkivit te shtetit)
Lamberci per at Gj.Fishten  shkruan se, Vepra e Fishtes eshte shtylla kurrizore e kombit shqipetar. Aq sa mind te kuptohet Greqia pa Homerin, Italia pa Danten, Gjermania pa Eposin e Nibelungeve, Anglia pa Shekspirin aq mund te kuptohet edhe Shqiperia pa Lahuten e Malcise te at Gj.Fishtes.
Ndersa Cabej mbasi mori kartolinen per vitin e ri sebashku me Lahuten e Malcise nga Lasgush Poradeci kur ishte ne Vjene per studime(cabej) , i kthen pergjigje, I Dashur Lasgush, te falenderoj per kartolinen e vitit te ri. Por ajo qe te falenderoje me shume eshte dergimi i Lahutes se Malcise te at Gjergjit. E lexova dhe e rilexova mbi 100 here dhe ati mka dashuru aq shume mbas tije sa qe po me detyron te behem katolik.
Lasgushi shkruan per Gj.Fishten, Fishta eshte nje poet qe e fillon vargun e tije, si nje gurlec ne majen e malit me bore. Ky guralec vjen duke u rrite sa bahet ortek qe te perplas pa ndjenja me shqiptarizmin e tije.

Shovinist????????????????????????????? O drite e diellit digji ata qe thone keshtu.
  Si mundet


        Ēohi tė Dekun

    E n'kjoftė se lypet prej s'hyjnueshmes Mni,
    Qi flije t'bahet ndo'i shqyptar m'therore,
    Qe, mue tek m'kini, merrni e m'bani fli
    Pėr shqyptari, me shue ēdo mni mizore. -
    Oh! edhe pa mue Shqypnija kjoftė e rroftė,
    E nami i sajė pėrjetė u trashigoftė!
    Po: rrnoftė Shqypnija! E porsi krypa n'Dri
    E porsi krandja e that n'nji flakada,
    U shoftė me arė, me farė me mal e vrri
    Kushdo shqyptar, qi s'brohoritė me za,
    Kushdo shqyptar, qi s'brohoritė me uzdajė:
    Oh! Rrnoftė Shqypnija! Rrnoftė Flamuri i sajė!
« Ndryshimi I Fundit: 16/03/09, 00:12 nga kondrapedal pa frena » Identifikuar

http://i319.photobucket.com/albums/mm445/POSEY_DION/gardenfairy.jpg
Te degjuarit eshte nje politese qe nje njeri i zgjuar i ben shpesh nje budallai, por qe ky i fundit nuk ia kthen asnjehere.

Me mire te rrosh nje dite dhe te vdesesh si nje LUAN, se sa nje jete i roberuar dhe si nje DELE. MUSOLIN
kondrapedal pa frena
Zoti pėr tė gjithė. Secili pėr vete.
Gjysem BalkanWebs
***
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 2520


Kaloi dhe kjo natė,tu bo gallatė

Respekt: -122

Profili
« Pergjigju #17 : 15/03/09, 23:11 »
0

Gjergj Fishta shkroi duke u tallur me te gjithe ata shqiptare qe nuk e donin dhe nuk e nderonin Shqiperine. Pater Gjergji ven ne thumb te kritikes tregtaret shkodrane te cilet mohojne atdheun per t'u pasuruar. Personazhet e tij Paloke Cuca e Jaho Begu per pasuri mohojne fe e atdhe. Ne kengen Metamorphosis ne "Anzat e Parnasit" Fishta thote:

"Sot per mue Leka e Skenderbegu,
Jane Paloke Cuca e Jaho Begu.
T'a dije Shqypnija
Pra, sheklli mbare
Se ma mbas sodit
Une s'jam Shqyptar
Kur t'm'leverdisin
Un kam me shndrrue
Sa here t'due fisin
Keshtu, kam me ra
Un n'mbrame Grek,
Kam me ndjehe n'nesret
Shkja ja Zejbek.
Luftet e Kastriotit
E t'Dukagjinit
Un kam me i mbajtun
Per dokrra hinit"


Si duhet me i thane kesaj?????? Eh sa here e lexoj aq here i nxjerr nga nje te re.



        Kėnga e Dymbėdhjetė (Marash Uēi)

    Amanet un'jam t'u lanė
    Me ruejtė gjanė, me kqyrun sta'n,
    Armėt e mbushme mos me i dhanė,
    Me shokė tuej kurr mos m'u xanė,
    Mos m'u xanė, as mos m'u nga
    Pse n'ditė t'gushtė kėta u gjinden vlla
    Si me pushkė ashtu me uha.
    T'huejn me fjalė mos ta poshtroni;
    Bukėn para, por t'ia shtroni
    N'Shqiptari si a kenė zakoni:
    Me i besue, mos i besoni!
    Edhe n'mend kinje nji fjalė:
    Zemrės s'frytė me i lanun dalė;
    Fjalėt pėr pajė kurr mos me i dalė,
    Ujit turbull mos me i ra,
    Mos me dalun n'va t'pa va;
    Me iu ruejtun shakės turbueme,
    Me iu ruejtė, po, grues sė lshueme;
    Vendin tuaj m'e dashtė pėrore,
    Me ruejtė besė, mos me ēartė ndore.
« Ndryshimi I Fundit: 16/03/09, 00:12 nga kondrapedal pa frena » Identifikuar

http://i319.photobucket.com/albums/mm445/POSEY_DION/gardenfairy.jpg
Te degjuarit eshte nje politese qe nje njeri i zgjuar i ben shpesh nje budallai, por qe ky i fundit nuk ia kthen asnjehere.

Me mire te rrosh nje dite dhe te vdesesh si nje LUAN, se sa nje jete i roberuar dhe si nje DELE. MUSOLIN
kondrapedal pa frena
Zoti pėr tė gjithė. Secili pėr vete.
Gjysem BalkanWebs
***
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 2520


Kaloi dhe kjo natė,tu bo gallatė

Respekt: -122

Profili
« Pergjigju #18 : 16/03/09, 00:12 »
0

Tituj te veprave

* Lahuta e Malces [1] - poeme (Zare, 1925)
* Anzat e Parnasit - satire (Sarajeve, 1907) [1]
* Pika voese, me vone ribotuar si Vallja e Parrizit (Zare, 1909) [1]
* Shqyptari i gjytetnuem - melodrame (1911) [1]
* Shqyptarja e gjytetnueme - melodrame
* Vellaznia apo Shen Francesku i Assisi-t (1912) [1]
* Hylli i Drites - reviste (1913) [1]
* Juda Makabe - tragjedi (1914) [1]
* Gomari i Babatasit (Shkoder, 1923) [1]
* Mrizi i Zanave (Shkoder, 1924) [1]
* Sh. Luigji Gonzaga, (Shkoder 1927)
* Lahuta e Malces - botimi komplet (1937)
* Jerina ase mbretnesha e luleve, (Shkoder, 1941)

Mirenjohjet

* Urdhrin "Nderi i Kombit" Shqiperi, 2002
* Medalja e Arte e Lidhjes se Prizrenit Kosove
* Kurore Argjendi, nga Klubi "Gjuha shqipe" i Shkodres (1911).
* Dekorata Mearif, nga Mbreteria Turke (1912).
* Dekorata Ritterkreuz, nga Mbreteria e Austrise (1912).
* Pene floriri, nga qyteti i Beratit (1913).
* Medaglia di Benemerenza, nga Papa Piu XI (1925).
* Lector Jubilatus, nga Paria e Urdhnit franceskan (1929).
* Dekorata Phoenix, nga Greqia (1931).
Identifikuar

http://i319.photobucket.com/albums/mm445/POSEY_DION/gardenfairy.jpg
Te degjuarit eshte nje politese qe nje njeri i zgjuar i ben shpesh nje budallai, por qe ky i fundit nuk ia kthen asnjehere.

Me mire te rrosh nje dite dhe te vdesesh si nje LUAN, se sa nje jete i roberuar dhe si nje DELE. MUSOLIN
Faqe: [1]
  Printo  
 
Shko te: