Mesdheu poezia e liqenit tė dritės
Faqe: [1]
  Printo  
Autor Tema: Mesdheu poezia e liqenit tė dritės  (Lexuar 6967 here)
dj diamant
Vizitor
« : 10/12/07, 23:11 »
0

Pėrpara se tė jetė njė mėnyrė jetese ėshtė njė mėnyrė tė qenuri, nė brigjet e tij edhe koha kalon
ndryshe: kėtu gjithēka pėrzihet me njė tė pėrditshme gati poetike. Dhe ndoshta vetėm ndėrmjet fjalėve
tė shkrimtarėve dhe poetėve mund tė flasė me njė zė aq tė fortė nė gjendje ta dėgjojė e gjithė bota


Mesdheu poezia e liqenit tė dritės



Mesdheu ėshtė njė perlė. Si njė diamant
ai ka dalė nga thellėsitė e historisė duke
kaluar shumė prova dhe vėshtirėsi. Ėshtė
njė hapėsirė gjeografike qė ka njė rėndėsi tė veēantė
nė historinė e njerėzimit: njė det me brigjet e tij,
me vende dhe popuj tė ndryshėm; njė seri shabllonesh
qė pėrdoren pikėrisht nga industria turistike.
Gjithashtu, ėshtė edhe njė vend komod bisedimesh
qė u lejon organizuesve tė justifikojnė subvencionet
nga tė cilat pėrfitojnė. Ato qė
thuhen nė kėto takime – sigurisht jo
gjithmonė, por nė disa raste – i merr
era. Tashmė ėshtė bėrė rrugė, njė
recetė e mirė pėr tė folur pa thėnė
asgjė, ose madje tė thuhen fraza
tė tipit “Mesdheu, liqeni i paqes”
duke e ditur mirė se nė disa vende
ka plasur lufta civile madje edhe
konflikte ndėrmjet dy vendeve. Por
ky liqen qė nuk ėshtė njė liqen, pėr
aq tė qeta sa mund tė jenė ujėrat,
ėshtė njė enigmė, njė mister qė tė
magjeps dhe intrigon. Mesdheu
mė shumė ėshtė njė mėnyrė tė qenuri
sesa njė mėnyrė jetese. Pėr ta
kuptuar mė mirė mjafton tė imagjinojmė
njė aziatik ose njė nordik qė
ėshtė i detyruar tė punojė nė Napoli ose nė Bejrut:
do ta kishin tepėr tė vėshtirė pėr mos tė thėnė tė
pamundur, thjesht le tė krahasojmė mėnyrėn e
tė menduarit me mesdhetarėt, mbi tė gjitha konceptimin
e tyre pėr kohėn, mėnyra se si e harxhojnė
atė. Kėtu koncepti i kohės, kaq preciz dhe
gjithmonė i matur, ėshtė hijshėm dhe ndonjėherė
edhe poetik, me kuptimin qė pikat referuese tė tė
qenurit humbasin ose ēorientohen, duke pėrzier
nevojat teknike dhe administrative me dashurinė
dhe interesat familjare. Ėshtė njė ēėshtje gramatike
dhe sintakse, qė nė Mesdhe nuk janė tė njėjta
me tė tjerat. Mund tė flitet e njėjta gjuhė, tė kuptohesh
duke kaluar nga anglishtja nė spanjisht, por
mėnyra e tė sjellit, gjestet e simbolet shmangen
papritur ndaj strukturės sė gjuhės mėmė.
* * *
Nė botėn arabe, Mesdheu quhet “deti i bardhė nė
mes”. Nė fakt, nuk ėshtė i bardhė, as nė mes nuk qėndron.
Maksimumi, mund tė jetė nė qendėr tė hartės
botėrore: gjithēka varet nga vendi nė tė cilin ndodhesh,
andej nga po e shikon. I bardhė, sepse bluja e
tij ėshtė aq e shndritshme saqė mund tė krahasohet
me dritėn hėnore, kur hėna ėshtė e plotė. Bota arabe
nuk ėshtė se ka bėrė famė me tradita detare edhe pse
shkėmbimet e saj tregtare janė bėrė gjithmonė ndėrmjet
Mesdheut. Por sot liderėt politikė e cilėsojnė si
tė rrallė. Ndoshta, sepse i pėrkasin pjesės mė tė varfėr
dhe mė tė mbipopulluar, qė shėnon edhe ndryshimin
me vendet e Veriut. Njė zonė qė do tė donte tė gėzonte
tė njėjtat pasuri qė gėzojnė vendet e tjera. Drama
ėshtė se Mesdheu ėshtė i shumėfishtė dhe jo i ekuilibruar,
si nė planin ekonomik po ashtu edhe nė atė
demografik. Pjesa veriore ėshtė e pasur, por jo shumė
e populluar; dhe ka nevojė pėr punėn e njerėzve nė
skajin tjetėr, mė pak tė zhvilluar, por tepėr tė mbipopulluar
me njerėz qė ėndėrrojnė tė emigrojnė, duke
lėnė mbrapa varfėrinė. Kjo pabarazi ėshtė normale.
Shpresohej se Evropa do tė ristabilizonte ekuilibrin,
duke e bėrė Mesdheun njė entitet harmonik, tė fortė
dhe tė bukur. Por Evropa preferoi t’i drejtohej Lindjes
dhe duke integruar shpejt e shpejtė disa vende nga ajo
zonė. Por e harroi Jugun, i kthehu krahėt dhe njerėzit
e saj tashmė shkojnė drejt saj nė mėnyra ilegale
ose klandestine. Emigrimi mbetet diēka konstante e
Mesdheut. Njėherė e njė kohė ishin borgjezėt, spanjollėt
dhe italianėt ata qė linin vendin e tyre pėr tė kėrkuar
punė dhe njė jetė mė tė mirė nė pjesėn tjetėr tė
Evropės; ndėrsa sot vetė kėto vende janė kthyer prej
kohėsh nė tokė emigracioni. Nė vitin 2004 nė Spanjė
numėroheshin 375767 emigrantė marokenė tė rregullt.
Mė stabilizimin e disa qindra mijėrave emigrantė
pa dokumente, Spanja dhe Italia kanė dashur tė pėrmirėsojnė
njė situatė nė tė cilėn puna nė tė zezė ishte
komode pėr shumė punėdhėnės, por kėrcėnonte
statusin e punėtorėve dhe privonte shtetin nga mos
pagimi i taksave dhe siguracioneve pėr kėta klandestinė,
tė cilėt legjitimisht nuk ekzistonin. Njė gjest i



QENDRA E BOTES
Kjo njė hartė gjeografi ke antike e
botės. Veē disa pasaktėsive tė dukshme,
vihet re se brigjet mesdhetare
janė shėnuar me njė saktėsi tė
habitshme


Mesdheu ėshtė njė perlė. Si njė diamant ai ka dalė nga thellėsitė e historisė,
duke kaluar shumė prova dhe vėshtirėsi. Ėshtė njė hapėsirė gjeografike qė
ka njė rėndėsi tė veēantė nė historinė e njerėzimit


tillė u kritikua nga Franca dhe madje njė lider i djathtė
i fushatės pėr Kushtetutėn Evropiane po nė atė
vit ėshtė shprehur se “marokenėt dhe shqiptarėt qė do
tė stabilizohen me dokumente, do tė ngrenė nivelin e
papunėsisė nė kėto vende”.
* * *
Mesdheu njėkohėsisht ėshtė i ndryshėm dhe i barabartė,
kompleks dhe irracional, tėrheqės dhe kontradiktor.
Por si mund tė bėhet njė entitet i bashkuar
dhe i fortė, njė lloj blloku ku pasuritė tė ndahen kundrejt
njė ekuilibri tė caktuar dhe sigurisht nė mėnyrė
tė drejtė? Qė demografia tė zhvillohet nė mėnyrė harmonike
dhe mos tė dėgjohet mė pėr dhunėn? Evropa
duhet tė ishte drejtuar drejt Mesdheut qė nė fillimet
e saj, duke marrė parasysh dobėsitė dhe forcėn e saj.
Kurse tashmė shumė vende rrinė me shpresa pėr t’u
integruar, bėjnė pėrpjekje, bėjnė politika tė ndryshme,
madje edhe e pėrdorin integrimin nė Evropė pėr tė arritur
qėllimet e tyre politike. Por gjithsesi, pėr tė realizuar
diēka tė tillė duhet tė konvertojmė “besim” mesdhetar
atė tė disa vendeve si: Gjermania, Holanda,
Belgjika, vetė Britania e Madhe. Ky ėshtė problemi i
vėrtetė: njė problem qė nuk ėshtė as politik e as ekonomik,
por kulturor. Kultura mesdhetare ėshtė rritur
ndėrmjet takimesh, shkėmbimesh, pasionesh, pėrzierje
racash dhe ambiciesh tė forta. Arabėt falėnderohen
pėr pėrkthimin e Aristotelit nė arabisht dhe latinisht.
Dhe kanė qenė udhėtar arab si Ibn Batouta, ose
italian si Marko Polo qė i kanė shpurė botės shpirtin e
vėrtetė tė kėtij Mesdheu. Udhėtimet, tregtitė, ēėshtjet
e luftės apo tė paqes, dasmat dhe traditat, simbiozat e
mėparshme kulturore, nė muzikė, nė pikturė ose nė
artin e tė gatuarit: ja pra kėto janė disa faktorė besnikė
qė e identifikojnė Mesdheun e dijshėm dhe tė sotėm.
* * *
Ndoshta do tė jetė letėrsia dhe poezia ato qė do tė
bashkojnė Mesdheun, duke i dhėnė njė zė tė fortė qė
mund tė arrij tė shkojė larg dhe t’i flasė botės. Me kulturėn
dhe me poezinė. Mesdheu do tė rezistojė – gjithmonė
bėhet fjalė pėr njė rezistencė ndaj globalizimit.
Nuk mund tė besojmė mė te politikanėt, mė shumė tė
shqetėsuar pėr karrierėn e tyre personale sesa pėr tė
ardhmen e Mesdheut. Rezistencėn e bėjnė vizionarėt,
ata qė mbajnė nė zemėr kėtė dritė mesdhetare dhe e
pėrhapin atė, e kėndojnė pėrtej kohėrave. Poetėt na
flasin pėr kopshte qė nuk kanė mė njė vend se ku tė
lulėzojnė dhe na sjellin ndėrmend “frutat, nė poezi dhe
nė det”.
* * *
Ashtu siē ka thėnė poeti francez,
Rene Char, “zogjtė nuk kanė zemėr pėr
tė kėnduar nė njė kaēubė pyetjesh”.
Pellgu mesdhetar e sidomos pjesa e
saj mė e varfėr, Jugu, ngjan me njė pyll
pyetjesh, problemesh, njė pyll plot me
fate tė harruara. Poetėt janė analistėt
mė tė mirė tė njė situate strukturore.
Ata shohin larg dhe nė thellėsi. Prandaj
duhet tė konsultohemi me ta – pra t’i
lexojmė veprat e tyre nėse duam qė kjo
pjesė e botės tė bėhet njė vend nė tė
cilin ku mund tė jetojnė vlerat e njerėzimit.
Por do tė ishte e vėshtirė t’u kėrkoje
politikanėve qė marrin parasysh
edhe zėrin e poetėve. Por pa u ēorientuar shumė ėshtė
fare e thjeshtė nėse kujtojmė Platonin ose Niēen, shumė
mė pėrpara kėsaj epoke modern dhe tė dhunshme, kanė
thėnė se sa shumė kanė nevojė politikanėt pėr filozofinė
dhe poezinė. Jetojmė nė njė botė dypolare, ku pėr momentin
dominon aksi anglosakson; dhe bota aziatike
ėshtė duke avancuar sė shumti. Si njėri edhe tjetri kanė
tė pėrbashkėt diēka: pėr Mesdheun as qė nuk e dinė se
ku ndodhet. Pėr disa ėshtė njė klub pushimesh, pėr disa
tė tjerė njė supermarket qė shet produkte tė kultivuara
mijėra kilometra larg. Njė arsye kjo mė shumė qė mesdhetarėt
tė ndėrgjegjėsohen pėr atė qė po ndodh, tė
ndėrgjegjėsohen pėr mundėsinė e sė qėnurit ndryshe,
pėr interesin e tyre pėr tė forcuar lidhjet reciproke politike,
ekonomike dhe kulturore


Janė udhėtarėt e mėdhenj si
Marko Polo ata qė kanė
marrė me vete nė udhėtimet e
tyre, shpirtin e kėtyre vendeve


ROMA
Pėr 6 shekuj me radhė, deri nė vitin 476 pas
Krishtit, ka qenė kryeqyteti politik i Mesdheut


KOSTANDINOPOJA
Roma e re mbijeton njėmijė vjet pas sė
parės: nė vitin 1452 bėhet Stambolli


GRANADA
Nė shekullin XII bėhet perla e shndritshme
(islamike) e Mesjetės evropiane


VENECIA
U ndėrtua mbi ishuj pėr t’u shpėtuar barbarėve,
deri nė vitin 1700 ka qenė mbretėresha e Mesdheut
Identifikuar
Faqe: [1]
  Printo  
 
Shko te: