Ngrohja Globale !!!
Faqe: [1]
  Printo  
Autor Tema: Ngrohja Globale !!!  (Lexuar 26523 here)
**GISHTEZA**
i/e regjistruar!
*
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Postime: 2


Respekt: 0

Profili
« : 28/06/07, 13:01 »
0

Ngrohja globale-nje kercenim real per tere njerezimin....


Ngrohja globale njihet edhe si efekti serė pėr shkak se gazet qė grumbullohen mbi tokė e kthejnė planetin tė ngjashėm me njė serė. Duke e kllapuar nxehtėsinė pranė sipėrfaqes sė tokės, efekti serė po ngroh planetin dhe po kėrcėnon mjedisin.


Frika aktuale, lidhet me faktin se ngrohja globale po ndodh me njė shpejtėsi tė paparė. Modelet kompjuterike po parashikojnė se deri nė fund tė shekullit XXI temperaturat do tė rriten me disa gradė (tre gradė). Ndėrkohė shkencėtarėt po pėrpiqen tė zbulojnė se sa shpejt po rriten temperaturat, dhe ēfarė do tė ndodhė si rezultat i kėsaj rritjeje. Nėse temperaturat do tė rriten me tė vėrtetė shumė, rezultati mė i dukshėm do tė jetė se disa pjesė tė akujve polar do tė shkrihen duke shkaktuar ngritjen e nivelit te detit botėror, e cila do tė ishte katastrofike pėr disa shtete.

Ishuj tė tėrė do tė zhdukeshin dhe miliona banorė tė tyre do tė duhet tė zhvendosen diku tjetėr.Pėrmbytjet do tė ndodhin pėrgjate brigjeve tė deteve nė tė gjithė botėn, duke zhvendosur akoma mė shumė njerėz dhe duke shkaktuar dėmtime tė tė mbjellave. Ngrohja globale do tė sjellė ndryshim tė ciklit tė qarkullimit global ujor si dhe nuk pėrjashtohen ndryshime tė menjėhershme tė klimės, qė do tė demostrohen me shfaqje tė shpeshta tė fenomeneve ekstreme tė motit: ciklone, shira tė fuqishme, pėrmbytje, thatėsira. Ngrohja globale, nėse nuk do tė kontrollohet do tė shkaktojė probleme katastrofike me pasoja shėndetsore, mjedisore, ekonomike, dhe politike. Kostua e kėtyre pasojave do tė jetė shumė mė e madhe se sa kostua e parandalimit tė tyre. Ndryshimi klimatik nuk ėshtė njė kėrcėnim i largėt por njė kėrcėnim aktual pėr mjedisin, sigurinė dhe prosperitetin tonė. Nė kėto kushte arritja e stabilitetit tė klimės duhet tė fillojė duke planifikuar nė mėnyrė urgjente njė ekonomi globale me karbon tė ulėt, pasi nėse nuk e realizojmė kėtė, kostua e pasojave do tė jetė shumė herė mė e madhe dhe mė e papėrballueshme. Aplikimi i disa politikave mjedisore synon pakėsimin e ngrohjes globale.Pėrdorimi i instrumentave ekonomikė siē janė rritja e ēmimit tė lėndėve djegėse fosile,taksimi i emetimeve, si dhe inkurajimi i njerėzve pėr tė ndėrmarrė veprime nė miqėsi me mjedisin krahas politikave pėr reduktimin e madhėsisė sė familjes si dhe pėrfshirjes sė edukimit mjedisor janė disa nga mėnyrat pėr parandalimin e problemeve qė ēojnė nė ngrohjen globale.Pa njė pėrpjekje tė pėrbashkėt tė qeverive, organizmave ndėrkombėtare dhe publikut lufta ndaj ngrohjes globale dhe pasojave tė saj do tė jetė e humbur. Ngrohja globale ėshtė njė rrezik real pėr realizimin e objektivave tė mijėvjeēarit siē janė reduktimi i varfėrisė, mbrojtja e mjedisit etj, ndaj pėrfshirja e saj nė strategjinė kombėtare tė zhvillimit ėshtė nevojė imediate dhe e pashmangshme pėr tė arritur atė qė tashmė synohet botėrisht, zhvillimin e qėndrueshėm. Stina e vjeshtės ka ardhur, e bashkė me tė priten shira tė rrėmbyer e tė papritura tė shumta me pasoja tė rėnda pėr vendin tonė. Por sa ėshtė vendi ynė i pregatitur pėr ndryshimet klimatike dhe pasojat e tij? Ēfarė masash janė marrė pėr parandalimin e tyre? Sa i informuar ėshtė publiku? Sa njerėz do tė preken nga pėrmbytjet dhe erozioni ? Sa do tė jetė dėmi ekonomik, shėndetsor, mjedisor? A ka qeveria ndonjė studim tė tillė apo pret tė mėsojė bilancet e dėmeve nga mediat dhe si gjithmonė tė dėrgojė ndonjė qeveritar pėr tė ngushėlluar fatkeqėt e rradhės.
Identifikuar
Madam Butterfly
SuperGirl!...
Moderator/e Global/e
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Femer
Postime: 15053


Lost inside your love!

Respekt: +7

Profili
« Pergjigju #1 : 06/10/07, 15:03 »
0

Ngrohja globale: Armiku Nr. 1
 
Do tė jetė nė qendėr tė dy takimeve botėrore tė nivelit tė lartė 
“Mendoj se ka mundėsi qė deri nė pranverė tė vitit tė ardhshėm tė miratohen ligje rreth ngrohjes globale. Miratimi i ligjeve tė tilla deri nė vitin 2010 ėshtė i paevitueshėm”.

Protokolli i Kiotos ėshtė marrėveshja e parė ndėrkombėtare nė pėrpjekje pėr pakėsimin e gazrave qė kanė ndikim nė ndryshimet klimatike. Administrata e Presidentit Bush e ka quajtur kėtė marrėveshje tė padrejtė sepse ajo nuk parasheh qė edhe vendet nė zhvillim tė premtojnė uljen e gazrave tė dėmshėm.

Udhėheqės shtetesh dhe pėrfaqėsues nga mė shumė se 150 vende do tė takohen kėtė javė nė Nju Jork pėr tė diskutuar mbi hapat e mėtejshėm pėr tė luftuar ngrohjen globale. Mė pas Shtėpia e Bardhė do tė organizojė njė takim tė nivelit tė lartė me udhėheqėsit e vendeve qė njihen si ndotėsit mė tė mėdhenj tė mjedisit.

Megjithėse e nėnshkruan, Shtetet e Bashkuara nuk e ratifikuan kurrė protokollin e Kiotos, traktati global i Kombeve Bashkuara mbi ngrohjen globale. Elliot Dirinxher, drejtor i Strategjive Ndėrkombėtare pėr ndryshimet klimatike pranė qendrės kėrkimore “Pew”, tha nė njė konferencė shtypi kėtė javė nė Uashington se udhėheqėsit botėrorė presin qė Shtetet e Bashkuara tė luajnė njė rol drejtues nė kėtė ēėshtje.

“Ata po vijnė me shumė shpresė. Por, disa prej tyre janė skeptikė dhe dėshirojnė tė sigurohen se nisma amerikane nuk do tė pengojė pėrpjekjet pėr tė filluar negociata formale mbi ēėshtjen e ngrohjes globale”.

Protokolli i Kiotos ėshtė marrėveshja e parė ndėrkombėtare nė pėrpjekje pėr pakėsimin e gazrave qė kanė ndikim nė ndryshimet klimatike. Administrata e Presidentit Bush e ka quajtur kėtė marrėveshje tė padrejtė sepse ajo nuk parasheh qė edhe vendet nė zhvillim tė premtojnė uljen e gazrave tė dėmshėm.

Presidentja e qendrės “Pew” pėr Ndryshime Klimatike Globale Eileen Claussen thotė se edhe pse Shtetet e Bashkuara nuk kanė ndonjė mandat federal pėr tė ulur gazrat, shumė shtete amerikane kanė ndėrmarrė nismat e tyre pėr uljen e nivelit tė kėtyre gazrave. Ajo thotė gjithashtu se nė kongresin amerikan janė paraqitur pėr kėtė qėllim njė numėr projektligjesh, tė cilėt janė pėrkrahur nga tė dyja partitė si dhe nga bizneset amerikane.

“Mendoj se ka mundėsi qė deri nė pranverė tė vitit tė ardhshėm tė miratohen ligje rreth ngrohjes globale. Miratimi i ligjeve tė tilla deri nė vitin 2010 ėshtė i paevitueshėm”.

Me kufizime tė tilla vendet nė zhvillim do tė jenė tė detyruara tė ndjekin kėtė rrugė thotė Elliot Dirinxher i qendrės “Pew”. Ai thotė se me njė perspektivė tė tillė Shtetet e Bashkuara kanė njė rast tė mirė pėr tė qėndruar aktive nė negociatat ndėrkombėtare.

“Kjo, sepse ne duhet tė sigurohemi qė edhe vendet e tjera me ekonomi tė zhvilluara do tė bėjnė pėrpjekje tė ngjashme pėr mbrojtjen e mjedisit. Kėtė duhet ta bėjmė edhe pėr hir tė konkurrencės. Pra, mendoj se do ta shohim qė ėshtė nė interesin tonė tė luajmė rol udhėheqės pėr hartimin e njė projekt-traktati ndėrkombėtar nė kėtė fushė”.

Dirinxher thotė se shpreson qė takimet e javės sė ardhshme do tė forcojnė angazhimet ndėrkombėtare pėr tė luftuar ngrohjen globale dhe do tė pėrgatisin terrenin pėr marrėveshje shumėpalėshe nė konferencėn e Kombeve tė Bashkuara mbi ngrohjen globale qė do tė mbahet kėtė vit nė Bali tė Indonezisė.

Konferenca e Kombeve tė Bashkuara pėr klimėn nė Montrealin kanadez ka arritur njė marrėveshje tė rėndėsishme lidhur me masat pėr mbrojtjen e shtresės sė ozonit. Pėrfaqėsuesit nė konferencė nga 191 vende nėn patronazhin e programit tė Kombeve tė Bashkuara pėr klimėn ranė dakord pėr heqjen dorė nga pėrdorimi i fluorokarboni mė parė nga sa ishte planifikuar. Sipas marrėveshjes, vendet e industrializuara do tė ndėrpresin pėrdorimin e lėndės sė dėmshme pėr shtresėn e ozonit nė vitin 2020, ndėrsa vendet nė zhvillimin nė vitin 2030. Nė protokollin e Montrealit tė vitit 1987 ishin parashikuar pėrkatėsisht vitet 2030 dhe 2040. Pėrfaqėsuesja e BE-sė nė negociata Marianne Wennig tha se marrėveshja ėshtė njė hap vendimtar nė luftėn kundėr ndryshimit tė klimės.

Qeveria federale gjermane pėrshėndeti vendimet e Konferencės sė Kombeve tė Bashkuara pėr Klimėn tė marra nė Montreal. Marrėveshjet e arritura nė qytetin kanadez janė tė rėndėsishme pėr mbrojtjen e shtresės sė ozonit tha ministri gjerman i Mjedisit Sigrit Gabriel. Pėrfaqėsuesit nė konferencė nga 191 vende nėn patronazhin e programit tė Kombeve tė Bashkuara pėr klimėn ranė dakord pėr heqjen dorė nga pėrdorimi i fluorokarboni mė parė nga sa ishte planifikuar.
 
Identifikuar

·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠· ...Cosa faresti al posto mio, se ogni pensiero fossi io??!!...·٠•●♥ Ƹ̵̡Ӝ̵̨̄Ʒ ♥●•٠·
       
http://www.youtube.com/watch?v=y5DzX6foKbQ

http://www.youtube.com/watch?v=SzEKYu4sF4Q&feature=related
Stari
Gango
Dore e Vjeter
*****
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Gjinia: Mashkull
Postime: 4797

Respekt: 0

Profili
« Pergjigju #2 : 06/12/08, 11:11 »
0

Ngrohja globale kėrcėnon akullnajat e Andeve

Shkencėtarėt thonė se ngrohja globale po bėn qė akullnajat nė Malet e Andeve tė zvogėlohen me shpejtėsi tė paparė. Nė Ekuador, shkrirja e akullnajave kėrcėnon uzinat e energjitikės dhe sistemet e ujrave qė mbėshteten tek uji i akullnajave. Me ndihmėn e Bankės Botėrore, studiuesit po ndėrmarrin pėrpjekje tė reja pėr tė vėzhguar akullnajat dhe po u bėjnė thirrje banorėve tė ruajnė furnizimet jetike tė ujit. Korrespondenti i Zėrit tė Amerikės Brian Wagner na dėrgoi kėtė material nga kryeqyteti Kuito i Ekuadorit.

Njė herė nė muaj, punonjėsit e ujėsjelėsit bėjnė udhėtimin e vėshtirė nė vullkanin Antizana. Teknikėt duhet tė vizitojnė mė shumė se dhjetė stacione pėr tė mbledhur informacione rreth akullnajave masive tė Andeve dhe pėr ujin qė rrjedh prej tyre. Diego Paredes ėshtė teknik i kompanisė sė shėrbimeve EMAAP.

"Matjet bėhen ēdo pesė minuta. I hedhim informacionet nė kompjuterat tanė dhe i pėrdorim ato pėr tė matur nivelin e ujit". Teknikėt duan tė dinė se sa precipitim ėshtė shtuar nė akullnaja dhe sa ujė nga shirat dhe akull i shkrirė rrjedh nė ujėsjellės. Mbajtja e njė ekuilibri ėshtė kritike pėr tė ardhmen e Kuitos.

"Akullnaja ėshtė njė rezervuar gjigand qė na furnizon ēdo vit. Ne kemi shumė aktivitete monitorimi qė ajo tė mos shterojė".

Hidrocentralet prodhojnė energjinė nga lumenjtė qė furnizohen nga akullnaja. Popullsia nė rritje e Kuitos ka krijuar probleme pėr furnizimin me ujė. Por njė shqetėsim edhe mė i madh ėshtė nėse ngrohja globale do tė shterojė akullnajat e Andeve. Bernard Francou ėshtė ekspert me Institutin francez pėr Studime tė Zhvillimit.

"Kur akullnajat shkrijnė, nė fillim ka njė dyndje tė furnizimit me ujė nga akulli i shkrirė. Pra ka mė shumė ujė por mė pas akullnajat zvogėlohen dhe fillon efekti i kundėrt: uji pakėsohet".

Anėtarė tė grupit tė tij po punojnė me ekspertė vendas pėr tė parė ndikimin e ngrohjes globale mbi akullnajat si Antizana nė afėrsi tė Kotopaksit. Pėrveē matjeve tė ujit, grupi pėrdor fotografi satelitore tė akullnajave. Informacionet tregojnė se temperaturat e larta po e bėjnė efektin e tyre.

"Njė akullnajė pranė Kuitos ėshtė zvogėluar 30-40 pėrqind gjatė 30 vjetėve tė fundit, dhe studime tė tjera tregojnė se e njėjta gjė ka ndodhur nė akullnajėn Kotopaksi. Po ti krahasosh fotografitė e vitit 1956 me tani sheh se akullnajat po zvogėlohen".

Studimet tregojnė tė njėjtėn gjė pėr akullnajat nė Bolivia dhe Peru. Disa shkencėtarė paralajmėrojnė se ato mund tė zhduken tėrėsisht pas 30 vjetėsh.

Nė Ekuador, ekspertėt janė tė shqetėsuar se temperaturat relativisht tė larta shtojnė rreziqet pėr ekosistemet e lartėsive tė mėdha. Zonat qė dikur ishin tė ftohta janė tani strehė e fermave dhe bagėtive. Aktivitetet e reja bujqėsore mund tė kėrcėnojnė ambjentet delikate nė Ande thotė Jorge Nunez, nė Ministrinė e Ambjentit nė Ekuador.

"Pėrparėsia jonė ynė ėshtė tė ruajmė burimet ujore pasi pa ujė nuk ka ushqim. Ne duhet tė mbrojmė ekosistemet pėr tė siguruar furnizimin me ujė nga akullnajat".

Banka Botėrore po financon ekspertė si Nunez pėr tė ndjekur ndikimin e ngrohjes globale dhe shkrirjen e akullnajave nė Ande. Njė symin ėshtė edukimi i drejtuesve qeveritarė dhe publikut nė pėrgjithėsi pėr seriozitetin e problemit.

"Sigurimi i furnizimit me ujė ėshtė njė nga problemet mė tė mėdha qė do tė rezultojė nga ndryshimet klimatike, duke ndikuar mbi miliona njerėz. Ėshtė shumė e rėndėsishme pėr tė edukuar popullatėn pėr tė mos e shpėrdoruar ujin".

Nunez thotė se mos shpėrdorimi i ujit ėshtė diēka qė njerėzit kudo duhet ta kenė parasysh pėr tė ruajtur rezervat e kufizuara tė planetit tonė.

(d.b/VOA/BalkanWeb)
Identifikuar

Miku i pabese i ngjet hijes qe zvarritet pas teje per deri sa ka diell . Miku i shtire eshte shume me  i rrezikshem se armiku me i eger.
shpresa1980
i/e regjistruar!
*
Jo Ne Linje Jo Ne Linje

Postime: 17

Respekt: 0

Profili
« Pergjigju #3 : 11/12/08, 09:09 »
0

o Star sa merak e ke dhe ti o burre i dheut kur te jete ngrohje globale sdo kete jete dhe kaq
Identifikuar
Faqe: [1]
  Printo  
 
Shko te: