Ngritja e marrėdhėnieve diplomatike
Faqe: [1]
  Printo  
Autor Tema: Ngritja e marrėdhėnieve diplomatike  (Lexuar 2739 here)
dj diamant
Vizitor
« : 28/12/07, 13:01 »
0



Ngritja e marrėdhėnieve diplomatike

Duke pasur parasysh raportet e kohės, edhe nė drejtimin e vėshtirėsive nė komunikim dhe
njohurive pėr situatėn aktuale nė Shqipėri, por edhe nė drejtimin se si qėndronte atmosfera e
pėrgjithshme politike e rrethanave tė reja tė krijuara, cilat ishin qėndrimet e shteteve
evropiane e kėshtu me radhė, vendoset para se t'i pėrgjigjet letrės sė Vidit, qė tė kėrkohen
informacione nga pėrfaqėsitė diplomatike zvicerane nė Romė e Vjenė rreth kėsaj ēėshtjeje


Qė nė fillim dua tė them se
familjet e fuqishme e tė
pasura shqiptare nga Shqipėria,
qysh nė vitet e mėhershme
kishin dėrguar fėmijėt e tyre
pėr edukim e shkollim nė shkollat
zvicerane. Kontaktet shpeshtohen,
sidomos nė fund tė shekullit
tė 19-tė e nė fillim tė shekullit tė
20-tė. Kjo fazė lidhet ngushtė edhe
me aktivitetet e diasporės shqiptare,
qė vinin nga viset e
atėhershme tė banuara me shqiptarė
(qė ishin nėn sundimin
turk). Njė aktivitet tė ngjeshur tė
kėsaj diaspore qė jetonte e vepronte
nė Zvicėr, apo edhe frekuentohej
nga figurat e njohura tė historisė
shqiptare, ne e kemi pėrgjuar,
sidomos nė kohėn e nisjes sė
aktiviteteve pėr mėvetėsinė e Shqipėrisė
nga Perandoria Osmane.
Me kėsi aktivitetesh patriotike e
politike shquhen sidomos vitet e
1910-ės deri nė rėnien e Shqipėrisė
nėn diktaturėn komuniste. Ėshtė
pėr t'u theksuar se me rėnien e Shqipėrisė
nė sistemin komunist,
pushojnė edhe aktivitetet e diasporės,
pėr tė vazhduar mė vonė
me rifillimin e aktiviteteve nga diaspora
kosovare, qė do tė fillojė nė
vitet e 1960-ės e pėr tė vazhduar
deri nė ditėt e sotme, qė pėrbėjnė
edhe numrin mė tė madh nė
kuadėr tė tė gjithė numrit tė
pėrgjithshėm tė shqiptarėve nė
Zvicėr. Pushimi i aktiviteteve tė shqiptarėve
tė Shqipėrisė lidhet
ngushtė edhe me dėshpėrimin e
tyre me komunizmin e instaluar
nė vendlindje.


Fillimi i aktiviteteve...
Me fillimin e ndryshimeve politike
nė Perandorinė Osmane, nė
Ballkan fillon edhe njė lėvizje e
popujve pėr tė ngritur shtetet e
tyre nacionale. Shqiptarėt, edhe
pse tė vonuar nė krahasim me
fqinjėt e tyre, shpallin shtetin e
pavarur tė Shqipėrisė nė vitin
1912. Me shpalljen e pavarėsisė
fillojnė aktivitetet pėr tė kėrkuar
njohjen e saj nga shtetet e ndryshme.
Nė kėtė kuadėr, politika
shqiptare i drejtohet edhe Zvicrės
pėr ta njohur Shqipėrinė si shtet
tė pavarur. Kur Zvicra nė vitin 2005
kishte kėrkuar, nėpėrmjet ambasadorit
tė saj nė OKB, "pavarėsinė
formale pėr Kosovėn", mė lindi
ideja pėr t'iu pėrveshur punės pėr
njė studim mė tė thellė tė marrėdhėnieve
shqiptaro-zvicerane.
Dhe kėshtu ndodhi. Qė nga ajo
kohė kemi filluar nė grumbullimin
e materialit pėr studim. Po si kishte
ndodhur nė rastin e njohjes sė
Shqipėrisė, a ishte njė nga shtetet
e para qė njohu e u deklarua pro
pavarėsisė sė saj? Jo. Raportet nė
atė kohė ishin krejt ndryshe. Zvicra
nuk kishte ndonjė interes tė
veēantė pėrballė shqiptarėve dhe
kjo pėr arsye tė ndryshme.
Megjithatė, kishte njė kontakt.


Kėrkesa e parė
pėr njohje

Kėrkesėn e parė pėr njohjen e
Mbretėrisė sė re tė krijuar tė Shqipėrisė
e ka bėrė mė 6.5.1914
Mbreti Vilhem von Vid. Nė kėtė
letėr ai njofton Ministrinė e
Punėve tė Jashtme tė Zvicrės se ka
marrė fronin e Mbretit tė Shqipėrisė
dhe kėrkon njohjen e
Mbretėrisė sė Shqipėrisė. Kjo letėr
nxit pėr herė tė parė Parlamentin
zviceran qė tė merret me kėtė
ēėshtje - pra qė tė diskutojė pėr
njohjen e Shqipėrisė. Duke pasur
parasysh raportet e kohės, edhe
nė drejtimin e vėshtirėsive nė komunikim
dhe njohurive pėr situatėn
aktuale nė Shqipėri, por edhe
nė drejtimin se si qėndronte atmosfera
e pėrgjithshme politike e
rrethanave tė reja tė krijuara, cilat
ishin qėndrimet e shteteve evropiane
e kėshtu me radhė, vendoset
para se t'i pėrgjigjet letrės sė
Vidit, qė tė kėrkohen informacione
nga pėrfaqėsitė diplomatike zvicerane
nė Romė e Vjenė rreth kėsaj
ēėshtjeje.
Pėrgjigjja qė vjen nga Vjena rekomandohet
qė Zvicra tė mos
ngutet me njohjen. Arsyetimet lidhen
me vetė figurėn e Vilhem Vidit,
pastaj me situatėn aktuale nė
Shqipėri, e cila pėrshkruhet si "situatė
lufte" dhe "rrethana revolucionare"
pėrbrenda vetė Shqipėrisė.
Po ashtu, Ministria e Jashtme
e Zvicrės njoftohet nga pėrfaqėsia
nė Vjenė, se njė kėrkesė e
ngjashme pėr njohjen e marrjes sė
fronit nga Vidi ishte adresuar edhe
Austro-Hungarisė, qė e konsideronte
veten si themelues i shtetit
shqiptar, ende nuk e kishte ndonjė
pėrgjigje, pasi qė edhe nga Austro-
Hungaria, qeveria aktuale nuk
shikohej si stabile dhe efektive
dhe mbretėronte vlerėsimi se
Mbreti Vid do tė jetė i detyruar
shpejt tė ikė nga vendi. Si rezultat
i kėtij rekomandimi, Zvicra refuzon
ta njohė Mbretėrinė e Shqipėrisė
nė kėto rrethana. Me shpėrthimin
e Luftės sė Parė Botėrore, siē dihet,
Shqipėria okupohet nga trupat
italiane, serbe e greke dhe nė vitin
1915, edhe nga fuqitė e ashtuquajtura
tė qendrės.


Pas shtatė viteve (1921) i adresohet njė kėrkesė tjetėr shtetit
zviceran pėr ta njohur Shqipėrinė. Kėsaj radhe kėrkesėn e bėn
njė delegacion shqiptar, qė nė atė kohė po qėndronte nė njė
hotel nė Gjenevė. Kėrkesa e dytė bėhet mė 20.1.1921, drejtuar
Ministrisė sė Punėve tė Jashtme zvicerane nė emėr tė qeverisė
shqiptare, ku kėrkohet njohja de jure e Shqipėrisė nga qeveria
zvicerane dhe lutet pėr ngritjen e marrėdhėnieve diplomatike




Kėrkesa e dytė
Pas shtatė viteve (1921) i
adresohet njė kėrkesė tjetėr shtetit
zviceran pėr ta njohur Shqipėrinė.
Kėsaj radhe kėrkesėn e bėn njė delegacion
shqiptar, qė nė atė kohė po
qėndronte nė njė hotel nė Gjenevė.
Kėrkesa e dytė bėhet mė 20.1.1921,
drejtuar Ministrisė sė Punėve tė
Jashtme zvicerane nė emėr tė
qeverisė shqiptare, ku kėrkohet
njohja de jure e Shqipėrisė nga
qeveria zvicerane dhe lutet pėr ngritjen
e marrėdhėnieve diplomatike.
Nė kėtė kėrkesė, delegacioni
shqiptar i bashkėngjit edhe njė
memorandum (i nėnshkruar nga
Fan Stilian Noli), nė tė cilin tėrheq
vėmendjen pėr atė qė kishte
ndodhur nė Konferencėn e Londrės,
ku Shqipėria, mė 15.7.1913
kishte fituar pavarėsinė. Siē dihet,
nėnshkruese tė kėsaj konference
kanė qenė Austria, Gjermania,
Franca, Britania e Madhe, Italia dhe
Rusia. Mė tutje, nė memorandum
thuhet se, Shqipėria nė vitin 1914
ėshtė pranuar si shtet i pavarur nga
shtetet e ndryshme si: Rumania,
Bullgaria, Serbia, Greqia dhe gjashtė
Fuqitė e Mėdha tė kohės. Nė
pėrgjigjen e shtetit zviceran, dhėnė
kėsaj kėrkese (24.1.1921), ministri i
Punėve tė Jashtme e falėnderon
pėr kėto njoftime, por pa marrė
ndonjė qėndrim pėr ēėshtjen e njohjes
sė pavarėsisė. Ngjashėm siē
kishte ndodhur edhe me kėrkesėn
e Vidit, Ministria e Jashtme e Zvicrės,
mė 25.1.1921 iu shkruan pėrfaqėsive
diplomatike tė saja nė shtetet
e ndryshme pėr tė dhėnė informacione
nėse shtetet ku ata ishin
tė akredituar e kishin njohur apo
jo pavarėsinė e Shqipėrisė dhe nėse
po, si e kishin bėrė ato shtete kėtė
hap. Po ashtu, kėrkohet tė njoftohet
nėse qeveritė ku ata ishin tė
akredituar i kishin njohur kufijtė e
caktuar nė vitin 1913.
Nė kėtė shkresė reagojnė pėrfaqėsitė
diplomatike zvicerane nga
Belgjika, Britania e Madhe, Franca,
Rumania, Spanja. Edhe nė muajt
vijues, Zvicra e trajton dhe e shqyrton
kėrkesėn pėr njohjen e shtetit
shqiptar, por pa marrė ndonjė vendim
a qėndrim.
Pas marrjes sė detyrės nga konsulli
shqiptar nė Vjenė, me ē'rast
njoftohet edhe pėrfaqėsia zvicerane,
e shtyn diplomatin zviceran t'i
drejtohet qeverisė sė vendit tė tij
(22.12.1921) pėr t'u njoftuar se si
qėndronin raportet mes Shqipėrisė
dhe Zvicrės. Nė pėrgjigjen
e datės 27.12.1921, njoftohet pėrfaqėsia
zvicerane nė Vjenė se, Shqipėria
nga Zvicra ende nuk ėshtė
pranuar as de facto e as de jure.


Kėrkesa pėr njohje nuk
do tė ndalet edhe mė
tutje. Kėshtu, mė
30.1.1922 sekretariati i
Shqipėrisė nė Lidhjen e
Kombeve i adreson njė
kėrkesė tjetėr ministrit tė
Jashtėm tė Shqipėrisė, i
pėrkohshėm, qeverisė
zvicerane, ku ripėrsėritet
kėrkesa pėr njohjen de
jure tė vendit


Kėrkesa e tretė
Kėrkesa pėr njohje nuk do tė
ndalet edhe mė tutje. Kėshtu, mė
30.1.1922 sekretariati i Shqipėrisė
nė Lidhjen e Kombeve i adreson njė
kėrkesė tjetėr ministrit tė Jashtėm
tė Shqipėrisė, i pėrkohshėm,
qeverisė zvicerane, ku ripėrsėritet
kėrkesa pėr njohjen de jure tė vendit.
Kjo kėrkesė thirret edhe nė
Konferencėn e Ambasadorėve nė
Paris (9.11.1921), ku merret vendimi
dhe nėnshkruhet njohja e pavarėsisė
sė Shqipėrisė nga pėrfaqėsuesit
e Italisė, Japonisė, Francės
dhe Britanisė.
Edhe kėsaj radhe, qeveria e Zvicrės
i drejtohet me njė shkresė pėrfaqėsive
tė saja nė tė gjithė botėn.
Pėr t'u informuar se cilat ishin qėndrimet
e qeverive ku ato ishin tė
akredituara lidhur me ēėshtjen e
njohjes sė sovranitetit tė Shqipėrisė.
Nga pėrgjigjet qė vijnė,
del se ajo qė ishte thėnė nė
kėrkesėn e fundit tė ministrit tė Jashtėm
shqiptar, ishte e saktė dhe se
kėtyre vendeve iu ishte bashkangjitur
edhe Gjermania, pėrderisa
Austria kishte bėrė njė njohje
de facto.


Kėrkesa e katėrt
dhe e fundit

Ndėrkohė, drejtori i sekretariatit
tė pėrhershėm tė Shqipėrisė nė
Lidhjen e Kombeve i drejtohet
pėrsėri qeverisė zvicerane me njė
kėrkesė tė re (24.2.1922), ku thirret
pėrsėri nė Konferencėn e Ambasadorėve
nė Paris (1921), qė Zvicra ta
njohė Shqipėrinė si shtet i pavarur.
Dhe kjo ishte kėrkesa e fundit qė
vinte nga pala shqiptare. E fundit,
sepse qeveria dhe Ministria e Jashtme
zvicerane, pas marrjes sė kėsaj
kėrkese kishte vlerėsuar se kishte
ardhur koha e pėrshtatshme pėr
njohjen.
Me kėrkesėn e Ministrisė sė
Punėve tė Jashtme zvicerane,
adresuar qeverisė zvicerane tė
datės 1.3.1922, miratohet kėrkesa
pėr njohjen e Shqipėrisė si shtet i
pavarur. Viti 2007 ishte njė mundėsi
e mirė pėr t'u kremtuar 85-vjetori
i marrėdhėnieve diplomatike
Zvicėr-Shqipėri, ēka nuk i bien kujt
nė mend kjo punė. Ky shkrim le tė
jetė i dedikuar kėsaj ēėshtjeje.
*Bashkėdrejtues i Albanisches
Institut nė St. Gallen. Autori i kėtij
shkrimi ėshtė duke punuar
pėrreth dy vjet nė materialin
rreth temės. Ata qė dėshirojnė ta
pėrkrahin materialisht kėtė
studim, le tė drejtohen nė
info@albanisches-institut.ch.


NĖ LETRĖN E VON WIED THUHET ME SA VIJON:

Zoti President!
Me hirin e Zotit, me dėshirėn e popullit shqiptar dhe me emėrimin e
Fuqive tė Mėdha, qė mė thirrėn tė qeveris Shqipėrinė, hipa nė fron mė
7 mars 1924.
Interesi qė Shkėlqesia e Juaj pėrherė i ka kushtuar vendit tim mė
shtyn tė shpresoj se do tė keni mirėsinė tė mos ma mungoni mua miqėsinė
mirėdashėse Tuajėn, pėr tė ndihmuar nė forcimin e pozitės sė shtetit tė ri
nė vendet e huaja, i cili ėshtė caktuar tė luajė rolin e rėndėsishėm tė
baraspeshės nė Ballkan.
E lus tė Gjithėfuqishmin e Mėshirėplotė tė mė ndriēojė nė dritėn e Tij,
qė tė mund tė siguroj lumturinė e popullit tim e t'i garantoj njė tė
ardhme ditėbardhė e tė qetė.
U lutem Shkėlqesi, tė jeni tė bindur se do tė jem gjithmonė i gatshėm
t'ju jap prova tė mirėnjohjes sime tė thellė e se do tė bėj tė gjitha pėrpjekjet
e mia pėr ruajtjen e marrėdhėnieve tė mira me qeverinė e Konfederatės,
me qėllim qė tė forcohen lidhjet ekzistuese mes shqiptarėve e kombit
zviceran.
Mbetem Shkėlqesi sinqerisht miku i Juaj, Wilhelm
Pallati i Durrėsit, 3 Mars 1914
Zotit President tė Konfederatės Zvicerane
Identifikuar
Faqe: [1]
  Printo  
 
Shko te: